Ketvirtadienis, 21 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

V. Apžvalgininkas. Švietimo politika integruojant imigrantus šokiruoja Lietuvos žmones

Imigrantai spaudimu bei įtaka įveikė Lietuvą?

Vilniaus Apžvalgininkas, www.alkas.lt
2024-03-06 08:30:22
77
PERŽIŪROS
1
Mokiniai | rimibaltic.com nuotr.

Mokiniai | rimibaltic.com nuotr.

Lietuvoj kilo naujas, dar vienas skandalas, kuris įaudrino visuomenę, kai Gudijos imigrantas pareiškė, jog atsisako mokytis lietuvių kalbos, tuo būdu atsisako integruotis. Teigė, jog negerbia lietuvių bei lietuvių kalbos, tačiau aiškino, jog jam leidimas gyventi Lietuvoj yra tiesiog naudingas.

Skandalas tapo tokiu dideliu, jog įsitraukė ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD).

Įsisiūbavus minėtam skandalui, sutapimu per Delfi.ru tapo paviešintas neseniai įvykusio susitikimo įrašas, kuriame Vilniaus vicemeras patyrė spaudimą nuo Gudijos imigrantų, kurie pareikalavo atidaryti jau antrą gudakalbę mokyklą, nes jų daugėja. Jie labai labai nenori, jog jų vaikai mokytųsi lietuviškai! Visomis išgalėmis priešinasi mokymui valstybine kalba.

Gudijos opozicija vaidina aukas (manipuliavimas), skundžiasi, ginčijasi, gudrauja bei daro viską, jog tik nesimokyti lietuvių kalbos. Už suteiktus naujus namus Lietuva tikisi, jog atvykėliai integruosis bei su meile kasdien visur kalbės išmokta lietuvių kalba.

Lietuvai net tapo paaiškinta, jog ši neva nėra demokratinė šalis, nes siūlo mokytis valstybine kalba. Tokiu atveju buvo galima pasiūlyti apsilankyti Suomijoj bei padaryti panašų spaudimą ten. Geriausiu atveju Skandinavai nesuprastų apie ką eina kalba. Tačiau vicemerui nusileido bei pritilo, netgi pasiūlė susitikti bei aptarti nelietuviškos mokyklos įsteigimą!

Tuo tarpu, jog Estija ir Latvija Vakarų Europos šalių pavyzdžiu pereina prie švietimo tik valstybine kalba, net nepaminėta. Regiono šalys darys pažangą, tuo tarpu Lietuva plės sovietinio kitakalbio švietimo modelį, kuris dar ir kainuoja daugiau bei didins Rusijos įtaką?

Kitame susitikime dalyvavusi vaiko motina teigė, jog nelietuviakalbėj mokykloj itin atmestinai yra mokoma lietuvių kalbos bei jos vaikas vis dar ligi šiol neišmoko lietuvių kalbos. Tai motinai buvo tik pasiūlyta, jog vaikas paliktų šią mokyklą.

Jei Lietuvon atvyksta rusakalbiai vaikai, jie eina į rusakalbes mokyklas, tuo tarpu vaikams iš Afrikos, Azijos bei Pietų Amerikos yra skirtos lietuviakalbės mokyklos. Kodėl vieni vaikai gali integruotis į lietuvišką aplinką bet kiti ne?

Sėkmingos integravimo politikos pradžių pradžia bei pagrindas yra mokykla. Lietuvos švietimo modelis yra sovietinis, dalis mokyklų yra tradiciškai Rusijos imperialistinėj įtakoj bei kelia egzistencinį pavojų Lietuvai.

Mokykla formuoja asmens mentalitetą, todėl itin svarbu yra sparti švietimo reforma pereinant prie švietimo lietuvių kalba.

Ypatingai rusakalbės mokyklos Lietuvoj yra Kremliaus įtakoj. Verta priminti įvykį, kai rusakalbių mokyklų mokiniai vyko Rusijon į sukarintą stovyklą. Čia ne vienintelis išaiškėjęs šokiruojantis faktas.

Kol švietimo reforma nėra baigta naikinant švietimo getus, reikalingas įstatymas, jog jei vienas iš tėvų yra imigrantas, jų vaikas galėtų lankyti tik lietuviakalbę mokyklą. Lietuvių imigrantų vaikai Skandinavijoj lanko norvegakalbes mokyklas.

Svarbu suteikinėti tik laikinus leidimus gyventi Lietuvoj. Jei imigrantas demonstruoja didelę meilę Lietuvai bei nusipelnė suteikdamas didelę vertę, padidindamas nacionalinį saugumą bei klestėjimą, tuomet išimties tvarka galima suteikti ilgalaikį leidimą.

Jei asmuo norėtų gauti išimties tvarka nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoj, tuomet privalėtų;

Išlaikyti lietuvių kalbos, kultūros bei LR Konstitucijos egzaminą;

užsiregistruoti savanoriškoj Lietuvos karinėj tarnyboj. Jei kas dėl įsitikinimų negali laikyti ginklo, tuomet dalyvautų medicinos, logistikos bei pan. karinėj tarnyboj;

leisti vaikus į lietuviakalbę mokyklą;

tapti kataliku arba evangeliku. Per Stačiatikybę Rusija skleidžia savo įtaką. Islamas išgyvena fanatizmo amžių bei siekia vakarietiškos civilizacijos sunaikinimo. Atvykę nuo minėtų šalių asmenys dažnai nedemonstruoja noro integruotis.

Už antivalstybinę veiklą, teistumą atimti suteiktą leidimą (pilietybę) gyventi Lietuvoj.

Mūsų valstybei svarbu, jog Lietuvoj apsigyventų tik tie, kurie myli Lietuvą, lietuvių kalbą bei lietuvių kultūrą bei būtent dėl šito tikslo ir atvyko. Lietuvai reikalingi lojalūs žmonės ir tik jiems reikėtų suteikti nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoj.

Pvz., jei asmeniui darbas nepatinka, jame sėkmingu netapsi. Jei imigrantui Lietuva nepatinka, tuomet vargiai prisidėsi prie klestinčios bei saugios Lietuvos sukūrimo. Tokie asmenys kaip mat tampa priešiškų šalių spec. tarnybų taikiniais rekrutuojant kaip potencialius agentus, taikinių nustatinėtojus bei pan.

Jei imigrantams taip norisi vaikus mokinti rusų k. ar gudų k. o Lietuva nesuteikia visų norimų sąlygų, gal tuomet mūsų šalis realiai nėra jiems tinkama, gal tuomet nuvykus Suomijon pavyktų mokintis rusų bei gudų kalbomis? Priminimui, Suomija sparčiai uždarė rusakalbes mokyklas.

Vilniuj daromas spaudimas atidaryti dar vieną gudų mokyklą. Kodėl atvykę svečiai nenori lankyti Skandinavijos pavyzdžiu valstybinės kalbos mokyklos bei integruotis?

Neįtikina, kai atvykęs asmuo sako, jog myli Lietuvą, lietuvių kalbą, o nori leisti vaikus ne į lietuviakalbę mokyklą.

Jei teigiama, jog neva Lietuva patinka ir atseit yra lojalūs mūsų valstybei, kodėl tuomet atvykus ir apsigyvenus joje yra taip smarkiai kovojama, kad savo vaikus galėtų leisti į mokyklas  kuriose mokytų rusų kalba? Juk žinoma, jog šios mokyklos yra ruskij mir dalis bei svarbus komponentas Kremliaus ekspansijos plane. Jei žmogus myli Lietuvą, tuomet jis mylės ir lietuvių kalbą.

Itin keistai atrodo padėtis, kai neseniai atvykę asmenys iš rytų, dar nesušilę kojų, jau kelia reikalavimus Lietuvai bei nevengia padraskyti akių, elgtis įžūliai Lietuvos atžvilgiu. Be to neseniai Gudijos demokratinės opozicijos užsienio reikalų ministras įsakmiai paragino, jog Lietuva atkurtų susisiekimą traukiniu Vilnius–Minskas – tai buvo viešai pasakyta per Belsat TV. Šis reikalavimas yra pavojus nacionaliniam saugumui. Opozicionierius Z. Pozniakas pareikalavo atnaujinti Gudijos trašų tranzitą. Visa tai yra šokiruojantys faktai.

Gudijos KGB operacija su Cichanouskaja pavyko sėkmingai – 10 balų?

Susidaro įspūdis, jog čia Lietuva yra pabėgėlis, apsigyvenęs pas Gudijos ar Rusijos opoziciją, ir pas karo pabėgėlius atsiranda jausmas, neva lietuviai turi prievolę integruotis į ruskij mir.

Darosi akivaizdu, jog atvykėliai iš rytų neketina integruotis, ignoruoja mūsų kalbą, tradicijas, kultūrą, gyvena savo susikurtame bei vis labiau didėjančiame „ruskij mir v Vilniuse“ burbule. Šitai vadovėliškai atitinka A. Selivanovo Rusijos įtakos doktrinos kūrėjo minties įgyvendinimą, kai kitos šalies teritorija yra užvaldoma ne tik ginklu, bet per rusiškojo pasaulio išplėtimą.

Vilniuj kaip sovietinės okupacijos laikais rusų kalba laipsniškai vėl tampa lingua franca. Kultūriškai Lietuvos sostinė vis mažiau panašėja į Vakarų Europos sostinę bei po truputį tampa Ivangorodu.

Atvykę svečiai turėtų apsispręsti koks yra jų viešnagės tikslas, integruotis bei tapti Lietuvos piliečiais bei su meile mokytis lietuvių kalbą, padėti Lietuvai de facto įsijungti kultūriškai į Vakarus ar paversti Lietuvą į Rusiją, ar į Gudiją?

Stebina valstybės tautinių bendrijų institucijos darbuotojai, patarėjai, kurių tikslas yra už Lietuvos valstybės pinigus viešai kovoti prieš integravimo politiką.

Mūsų valstybei itin svarbu kuo sparčiai judėti nuo sovietinio švietimo modelio panaikinimo link Vakarų Europos šalių švietimo sistemos pavyzdžio, kurios neturi tautinių bendrijų išvystyto mokyklų tinklo. Minėtą tinklą Kremlius naudoja, jog kurti ruskij mir Lietuvoj ir tai veikia kaip vidinė destruktyvi įtaka, kuri leistų Rusijai lengviau karo metu sunaikinti Lietuvos valstybę veikiant iš vidaus.

*

Reziume – ką mano Lietuva apie katastrofinį imigravimo mastą:

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Apžvalgininkas: Rusakalbės mokyklos tapo visiška Lietuvos nesėkme
  2. V. Apžvalgininkas. Lietuva gausiai finansuoja Lukašenkos režimą
  3. V. Apžvalgininkas. Propagandos bei naivumo puota LR Seime. Dalis Lietuvos istorikų, politologų patekę į Rytų spec. tarnybų įtaką
  4. A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
  5. V. Apžvalgininkas. Kultūros ministerija bei kultūriniai kairieji (liberalai) – lietuvių kalbos bei lietuvių tautos priešai?
  6. V. Apžvalgininkas. Kas rusifikuoja pietryčių Lietuvą?
  7. A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
  8. R. Miliūnaitė: Atėjo metas keisti kalbos politikos ir švietimo kryptį
  9. Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrės aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse
  10. V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  11. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ragina Studijų kokybės vertinimo centrą laikytis Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų
  12. Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  13. Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai
  14. Aptartas politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo projektas
  15. V. Apžvalgininkas. Valstybės neapykanta lietuvių tautai bei lietuvių kalbai?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Kol kas svetimšaliai įveikė. Bet dabar Švietimo ministerija gavo pasiūlymą, jog tam, kad geriau jie integruotųsi, kiekvieniems turi būti paskirtos pamokos apie mūsų šalies istoriją jų kalba tam, kad jie žinotų, į kur atvyko.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiaulių oro uostas
Lietuvoje

Sprendžiama dėl Šiaulių oro uosto ateities

2026 05 21
Šilumos tiekimo sistemos
Energetika

Savivaldybės atnaujins šilumos ūkius

2026 05 21
Pašto ženklas Žemės ūkio rūmų šimtmečiui
Kultūra

Pašto ženklu įamžinamas Žemės ūkio rūmų šimtmetis

2026 05 21
Pranės Dundulienės knyga „Senieji lietuvių šeimos papročiai“
Istorija

Išleista mokslininkės etnografės Pranės Dundulienės knyga „Senieji lietuvių šeimos papročiai“

2026 05 21
Malborko pilis
Istorija

Malborko pilies parodai rengtasi ir eksponatų ieškota pilyje

2026 05 21
Automobilis
Lietuvoje

Lietuva – tarp pirmųjų šalių, kur automobiliai nuo šiol gali vairuoti patys

2026 05 20
Statybos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Statybos įstatymo pataisomis siekiama supaprastinti procesus

2026 05 20
Susitikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Prezidentas su finansų ministru aptarė ekonomikos aktualijas

2026 05 20
Telefonas
Lietuvoje

Šalyje pradeda veikti konsultavimo linija 24/7

2026 05 20
Būstas
Lietuvoje

Paramai būstui įsigyti dar – 5 mln. eurų

2026 05 20
Šateikių dvaras
Lietuvoje

Nuo mokesčio svarstoma atleisti paveldo objektus, kuriuose gyva kultūra

2026 05 20
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Lietuvoje

Investuojantiems į technologijas siūlomos mokesčių lengvatos

2026 05 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Taip apie Seime pristatyta Valstybės kontrolės veiklos ataskaita
  • Taip apie S. Buškevičius. Oro skylės ministerija
  • nuomonė apie S. Buškevičius. Oro skylės ministerija
  • Taip apie S. Buškevičius. Oro skylės ministerija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sprendžiama dėl Šiaulių oro uosto ateities
  • Savivaldybės atnaujins šilumos ūkius
  • S. Buškevičius. Oro skylės ministerija
  • Pašto ženklu įamžinamas Žemės ūkio rūmų šimtmetis

Kiti Straipsniai

NATO naikintuvai virš Vilniaus per Lietuvoje paskelbtą oro pavojų dėl galimo drono

Dėl galimo drono Lietuvoje buvo pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas oro pavojus

2026 05 20
Lietuvių kalba

L. Kasčiūnas: turime sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai išmokti valstybinę kalbą

2026 05 19
Laurynas Kasčiūnas

Siekiama suvienodinti lietuvių kalbos mokymo apimtis

2026 05 18
Lietuvių kalbos abėcėlė

 S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?

2026 05 17
Kėdainiuose pagerbti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

Kėdainiuose pagerbti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

2026 05 12
Moksleivių skaitovų varžytuvės Klaipėdos Universitete

Lietuviškas žodis nepraranda galios: KU varžytuvėse – apie 150 jaunųjų skaitovų iš Vakarų Lietuvos

2026 05 11
Sidabru nudažytas sceninis personažas su Lietuvos vėliava minioje – simbolinis lietuviškos tapatybės ir globalistinės kultūros susidūrimo vaizdinys

J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?

2026 05 11
Liucija Citavičiūtė

2026 m. Kalbos premija skiriama dr. Liucijai Citavičiūtei

2026 05 08
Sveikata

Mobili komanda kvies moksleivius rinktis slaugytojo darbą

2026 05 03
Dirbtinis protas

Konferencijoje apie tai, kaip dirbtinis protas keičia lietuvių kalbą

2026 05 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Taip apie Seime pristatyta Valstybės kontrolės veiklos ataskaita
  • Taip apie S. Buškevičius. Oro skylės ministerija
  • nuomonė apie S. Buškevičius. Oro skylės ministerija
  • Taip apie S. Buškevičius. Oro skylės ministerija
  • Bartas apie S. Buškevičius. Oro skylės ministerija
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tauro apygardos partizanai su Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadovybe. Apie 1950 m. Pirmoje eilėje iš kairės: antras – Vytauto rinktinės vadas A. A. Matūnas-Neptūnas, trečias – srities Visuomeninės dalies viršininkas Konstantas Baliukevičius-Rainys; antroje eilėje iš kairės: pirmas – l. e. Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas Antanas Jonas Pužas-Gintaras, antras – l. e. Tauro apygardos vado pareigas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, trečias – Lie¬tu¬vos lais¬vės ko¬vos są¬jū¬džio (LLKS) Ta¬ry¬bos na¬rys ir srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis, ketvirtas – Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Feliksas Žindžius-Tigras, penktas – neatpažintas partizanas | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių nuotr.

J. Adomaitis. Žurnalisto intriguojantis žvilgsnis į istorinę praeitį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai