Lietuvoj kilo naujas, dar vienas skandalas, kuris įaudrino visuomenę, kai Gudijos imigrantas pareiškė, jog atsisako mokytis lietuvių kalbos, tuo būdu atsisako integruotis. Teigė, jog negerbia lietuvių bei lietuvių kalbos, tačiau aiškino, jog jam leidimas gyventi Lietuvoj yra tiesiog naudingas.
Skandalas tapo tokiu dideliu, jog įsitraukė ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD).
Įsisiūbavus minėtam skandalui, sutapimu per Delfi.ru tapo paviešintas neseniai įvykusio susitikimo įrašas, kuriame Vilniaus vicemeras patyrė spaudimą nuo Gudijos imigrantų, kurie pareikalavo atidaryti jau antrą gudakalbę mokyklą, nes jų daugėja. Jie labai labai nenori, jog jų vaikai mokytųsi lietuviškai! Visomis išgalėmis priešinasi mokymui valstybine kalba.
Gudijos opozicija vaidina aukas (manipuliavimas), skundžiasi, ginčijasi, gudrauja bei daro viską, jog tik nesimokyti lietuvių kalbos. Už suteiktus naujus namus Lietuva tikisi, jog atvykėliai integruosis bei su meile kasdien visur kalbės išmokta lietuvių kalba.
Lietuvai net tapo paaiškinta, jog ši neva nėra demokratinė šalis, nes siūlo mokytis valstybine kalba. Tokiu atveju buvo galima pasiūlyti apsilankyti Suomijoj bei padaryti panašų spaudimą ten. Geriausiu atveju Skandinavai nesuprastų apie ką eina kalba. Tačiau vicemerui nusileido bei pritilo, netgi pasiūlė susitikti bei aptarti nelietuviškos mokyklos įsteigimą!
Tuo tarpu, jog Estija ir Latvija Vakarų Europos šalių pavyzdžiu pereina prie švietimo tik valstybine kalba, net nepaminėta. Regiono šalys darys pažangą, tuo tarpu Lietuva plės sovietinio kitakalbio švietimo modelį, kuris dar ir kainuoja daugiau bei didins Rusijos įtaką?
Kitame susitikime dalyvavusi vaiko motina teigė, jog nelietuviakalbėj mokykloj itin atmestinai yra mokoma lietuvių kalbos bei jos vaikas vis dar ligi šiol neišmoko lietuvių kalbos. Tai motinai buvo tik pasiūlyta, jog vaikas paliktų šią mokyklą.
Jei Lietuvon atvyksta rusakalbiai vaikai, jie eina į rusakalbes mokyklas, tuo tarpu vaikams iš Afrikos, Azijos bei Pietų Amerikos yra skirtos lietuviakalbės mokyklos. Kodėl vieni vaikai gali integruotis į lietuvišką aplinką bet kiti ne?
Sėkmingos integravimo politikos pradžių pradžia bei pagrindas yra mokykla. Lietuvos švietimo modelis yra sovietinis, dalis mokyklų yra tradiciškai Rusijos imperialistinėj įtakoj bei kelia egzistencinį pavojų Lietuvai.
Mokykla formuoja asmens mentalitetą, todėl itin svarbu yra sparti švietimo reforma pereinant prie švietimo lietuvių kalba.
Ypatingai rusakalbės mokyklos Lietuvoj yra Kremliaus įtakoj. Verta priminti įvykį, kai rusakalbių mokyklų mokiniai vyko Rusijon į sukarintą stovyklą. Čia ne vienintelis išaiškėjęs šokiruojantis faktas.
Kol švietimo reforma nėra baigta naikinant švietimo getus, reikalingas įstatymas, jog jei vienas iš tėvų yra imigrantas, jų vaikas galėtų lankyti tik lietuviakalbę mokyklą. Lietuvių imigrantų vaikai Skandinavijoj lanko norvegakalbes mokyklas.
Svarbu suteikinėti tik laikinus leidimus gyventi Lietuvoj. Jei imigrantas demonstruoja didelę meilę Lietuvai bei nusipelnė suteikdamas didelę vertę, padidindamas nacionalinį saugumą bei klestėjimą, tuomet išimties tvarka galima suteikti ilgalaikį leidimą.
Jei asmuo norėtų gauti išimties tvarka nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoj, tuomet privalėtų;
Išlaikyti lietuvių kalbos, kultūros bei LR Konstitucijos egzaminą;
užsiregistruoti savanoriškoj Lietuvos karinėj tarnyboj. Jei kas dėl įsitikinimų negali laikyti ginklo, tuomet dalyvautų medicinos, logistikos bei pan. karinėj tarnyboj;
leisti vaikus į lietuviakalbę mokyklą;
tapti kataliku arba evangeliku. Per Stačiatikybę Rusija skleidžia savo įtaką. Islamas išgyvena fanatizmo amžių bei siekia vakarietiškos civilizacijos sunaikinimo. Atvykę nuo minėtų šalių asmenys dažnai nedemonstruoja noro integruotis.
Už antivalstybinę veiklą, teistumą atimti suteiktą leidimą (pilietybę) gyventi Lietuvoj.
Mūsų valstybei svarbu, jog Lietuvoj apsigyventų tik tie, kurie myli Lietuvą, lietuvių kalbą bei lietuvių kultūrą bei būtent dėl šito tikslo ir atvyko. Lietuvai reikalingi lojalūs žmonės ir tik jiems reikėtų suteikti nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoj.
Pvz., jei asmeniui darbas nepatinka, jame sėkmingu netapsi. Jei imigrantui Lietuva nepatinka, tuomet vargiai prisidėsi prie klestinčios bei saugios Lietuvos sukūrimo. Tokie asmenys kaip mat tampa priešiškų šalių spec. tarnybų taikiniais rekrutuojant kaip potencialius agentus, taikinių nustatinėtojus bei pan.
Jei imigrantams taip norisi vaikus mokinti rusų k. ar gudų k. o Lietuva nesuteikia visų norimų sąlygų, gal tuomet mūsų šalis realiai nėra jiems tinkama, gal tuomet nuvykus Suomijon pavyktų mokintis rusų bei gudų kalbomis? Priminimui, Suomija sparčiai uždarė rusakalbes mokyklas.
Vilniuj daromas spaudimas atidaryti dar vieną gudų mokyklą. Kodėl atvykę svečiai nenori lankyti Skandinavijos pavyzdžiu valstybinės kalbos mokyklos bei integruotis?
Neįtikina, kai atvykęs asmuo sako, jog myli Lietuvą, lietuvių kalbą, o nori leisti vaikus ne į lietuviakalbę mokyklą.
Jei teigiama, jog neva Lietuva patinka ir atseit yra lojalūs mūsų valstybei, kodėl tuomet atvykus ir apsigyvenus joje yra taip smarkiai kovojama, kad savo vaikus galėtų leisti į mokyklas kuriose mokytų rusų kalba? Juk žinoma, jog šios mokyklos yra ruskij mir dalis bei svarbus komponentas Kremliaus ekspansijos plane. Jei žmogus myli Lietuvą, tuomet jis mylės ir lietuvių kalbą.
Itin keistai atrodo padėtis, kai neseniai atvykę asmenys iš rytų, dar nesušilę kojų, jau kelia reikalavimus Lietuvai bei nevengia padraskyti akių, elgtis įžūliai Lietuvos atžvilgiu. Be to neseniai Gudijos demokratinės opozicijos užsienio reikalų ministras įsakmiai paragino, jog Lietuva atkurtų susisiekimą traukiniu Vilnius–Minskas – tai buvo viešai pasakyta per Belsat TV. Šis reikalavimas yra pavojus nacionaliniam saugumui. Opozicionierius Z. Pozniakas pareikalavo atnaujinti Gudijos trašų tranzitą. Visa tai yra šokiruojantys faktai.
Gudijos KGB operacija su Cichanouskaja pavyko sėkmingai – 10 balų?
Susidaro įspūdis, jog čia Lietuva yra pabėgėlis, apsigyvenęs pas Gudijos ar Rusijos opoziciją, ir pas karo pabėgėlius atsiranda jausmas, neva lietuviai turi prievolę integruotis į ruskij mir.
Darosi akivaizdu, jog atvykėliai iš rytų neketina integruotis, ignoruoja mūsų kalbą, tradicijas, kultūrą, gyvena savo susikurtame bei vis labiau didėjančiame „ruskij mir v Vilniuse“ burbule. Šitai vadovėliškai atitinka A. Selivanovo Rusijos įtakos doktrinos kūrėjo minties įgyvendinimą, kai kitos šalies teritorija yra užvaldoma ne tik ginklu, bet per rusiškojo pasaulio išplėtimą.
Vilniuj kaip sovietinės okupacijos laikais rusų kalba laipsniškai vėl tampa lingua franca. Kultūriškai Lietuvos sostinė vis mažiau panašėja į Vakarų Europos sostinę bei po truputį tampa Ivangorodu.
Atvykę svečiai turėtų apsispręsti koks yra jų viešnagės tikslas, integruotis bei tapti Lietuvos piliečiais bei su meile mokytis lietuvių kalbą, padėti Lietuvai de facto įsijungti kultūriškai į Vakarus ar paversti Lietuvą į Rusiją, ar į Gudiją?
Stebina valstybės tautinių bendrijų institucijos darbuotojai, patarėjai, kurių tikslas yra už Lietuvos valstybės pinigus viešai kovoti prieš integravimo politiką.
Mūsų valstybei itin svarbu kuo sparčiai judėti nuo sovietinio švietimo modelio panaikinimo link Vakarų Europos šalių švietimo sistemos pavyzdžio, kurios neturi tautinių bendrijų išvystyto mokyklų tinklo. Minėtą tinklą Kremlius naudoja, jog kurti ruskij mir Lietuvoj ir tai veikia kaip vidinė destruktyvi įtaka, kuri leistų Rusijai lengviau karo metu sunaikinti Lietuvos valstybę veikiant iš vidaus.
*
Reziume – ką mano Lietuva apie katastrofinį imigravimo mastą:
Kol kas svetimšaliai įveikė. Bet dabar Švietimo ministerija gavo pasiūlymą, jog tam, kad geriau jie integruotųsi, kiekvieniems turi būti paskirtos pamokos apie mūsų šalies istoriją jų kalba tam, kad jie žinotų, į kur atvyko.