Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

Debesų karžygys – Pranas Žižmaras

www.alkas.lt
2015 02 01 23:07, Papildyta nuotraukomis
3
Pranas Žižmaras 1997 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Pranas Žižmaras 1997 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Pranas_Zizmaras
Pranas Žižmaras 1997 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Vasario 2 d. 6 val. 45 min.ryte J.Basanavičiaus akademinio skautų draugovės skautas Justas Arasimavičius ir Lietuvos skautų sąjungos (LSS) „Valdovų rūmai“ tunto skautininkas Ričardas Simonaitis visus Lietuvos skautus ir visus piliečius, norinčius sužinoti  tiesas apie Praną Žižmarą, drąsiai veikusio želigovskininkų okupuotame Vilniaus krašte, kviečia atvykti į Katedros aikštę.

„Visi  kartu kopsime į Gedimino kalną. Pilies bokšte kartu pagerbsime legendinį skautą Praną Žižmarą gimusi prieš 108-rius metus. Vakare, 17 val. 30 min. rinksimės Šv. Kazimiero bažnyčioje kur vyks šventos mišios už Prano Žižmaro vėlę“, – sako R. Simonaitis.

Kas gi tas Pranas Žižmaras?

Štai ką jį pristato Ričardas Simonaitis ir Rima Jankūnienė „Lietuvos aide“ 2014 m.  vasario 4 d. straipsnyje „Skauto Prano Žižmaro 107-ųjų gimimo metinių paminėjimas Bernardinų bažnyčioje“:

„Skautas Pranas Žižmaras Lietuvos istorijoje užima ypatingą vietą. Tai buvo tikras Lietuvos patriotas. Šiandien tokių žmonių vargu bau rastumėme. Jo veiksmai ir požiūris į okupantus tuometiniame lenkų okupuotame Vilniuje buvo ypatingas. Jis nė per nago juodimą neleido lenkams okupantams lenkinti lietuvius gyvenančius Vilniuje. Jis, vienas pirmųjų, sugebėjo įkurti lietuvių skautų būrį ir kovoti su lenkais okupantais. Jo vadovaujamas skautų būrys, gana sudėtingomis sąlygomis sugebėjo iškelti trispalvę vėliavą virš Gedimino pilies.

Lenkams tai buvo šokas. Kad lenkai greitai jos nenuimtų, dar pritvirtino lentelę su užrašu –“užminuota”. Lenkai okupantai ilgai tyrinėjo “užtaisą”. Vėliava kabojo daugiau nei pusdienį. Įniršę ieškojo “nusikaltėlių”, tačiau jų neradę, plūdo ir įžeidinėjo lietuvius . 1938-tų metų pavasarį, vieno renginio metu, lenkų karininkas Ežio Chom Chomskis, kalbėdamas mitinge nešvankiais žodžiais įžeidinėjo lietuvių tautą. Tai girdėjo skautas Pranas Žižmaras.

Vėlų vakarą, Pranas susirado šį lenkų karininką vienoje Vilniaus aludėje. Priėjęs prie jo, visų kitų lenkų karininkų akivaizdoje, smogė jam į veidą ir iškvietė kautis dvikovoje. Dvikovos ginklus Pranas pasiūlė pistoletus. Tačiau karininkas suabejojo savo taiklumu ir pasirinko kardus. Kautis su kardais jaunas karininkas Ežio Chom Chomskis gerai mokėjo. Pranas Žižmaras, nors valdyti kardo nemokėjo, sutiko. Pasisamdęs vieną iš lenkų karininkų, visų nuostabai, Pranas visą savaitę mokėsi įvaldyti ginklo subtilybių.

Sutartu laiku ir pasirinktoje vietoje, atvykus dviems sekundantams, kautynės įvyko. Buvo sutarta kautis iki kraujo tris kartus pažeidžiant kūno raumenis. Pirmam kentėti teko Pranui Žižmarui. Jam nežymiai buvo nubrozdinta krūtinės lasta. Po pertraukos pasisekė Pranui. Jis vienu kirčiu lenkų karininkui Ežio Chom Chomskiui prakirto antakį, įpjovė rankos raumenį ir pažeidė šonkaulį. Dvikova buvo sustabdyta. Laimėtoju buvo pripažintas skautas Pranas Žižmaras. Taip buvo apginta lietuvių tautos garbė. Nuo šiol lenkai okupantai lietuvių bijojo kaip velnias kryžiaus. Tų pačių metų vasarą Kaune vyko olimpiada. Joje dalyvavo ir grupe sportininkų su skautu Pranu Žižmaru. Gauti leidimą vykti į Kauną reikėjo važiuoti į Varšuvą. Žižmarui atvykus į Varšuvą Lenkijos vyriausybė jį sutiko su siaubu ir tuoj pat pasirašė visus popierius reikalingus kirsti demarkacinę liniją. Kauniečiai Praną Žižmarą sutiko kaip didvyrį. Jis nuo stoties buvo nešamas ant rankų iki varžybų vietos.

1938 m. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada.Vilniaus sportininkų delegacijos sutikimas Kauno geležinkelio stotyje. Ant rankų iškeltas Pranas Žižmaras | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.
1938 m. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada.Vilniaus sportininkų delegacijos sutikimas Kauno geležinkelio stotyje. Ant rankų iškeltas Pranas Žižmaras | Knygos „Debesų karžygys: legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Tačiau priešai jam ir lietuvių tautai buvo ne tik lenkai. Sovietams okupavus Lietuvą, 1940-tais metais spalio 29 d. rusai jį suėmė ir aštuoneriems metams ištrėmė į Sibirą, į Vorkutos lagerį. Kalėjime teko dirbti nepakeliamai sunkius darbus. Mirė Pranas Žižmaras Vorkutoje 1944 m. spalio 27 d. Manoma, kad jis buvo nuskandintas. Jo kūnas buvo rastas ligoninės šulinyje.

Tokią istoriją mums skautams papasakojo J.Basanavičiaus akademinio skautų draugovės skautas Justas Arasimavičius. Po paaukotų šventų mišių visi dalyviai rinkosi prie namo Turgelių gatvėje, kur Prano Žižmaro vardas yra įamžintas atminimo lentoje. Skautai uždegė žvakutes, sugiedojo Lietuvos himną, prisiminė jo žygdarbius. Taip buvo pagerbtas skauto Prano Žižmaro atminimas“.

Štai ką apie garsiąją Prano Žižmaro dvikovą ir jos aplinkybes 2013 gegužės mėnesį minint šios legendinės dvikovos 75-asias metines rašė P. Žižmaro dukterėčia rašytoja Gražina Mareckaitė 2007 m. išleidusi apie jį ir atskirą knygą „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“):

Prano Žižmaro dvikovos 75-metis

1938-ųjų Lenkijos ultimatumas ir grasinimai nepriklausomai Lietuvai, iš visų pusių tykantys pavojai lietuviams buvo sunkiai pakeliama psichologinė našta: tuo metu jiems ypač reikėjo pozityvaus Apvaizdos ženklo, kokio nors didvyriško gesto. Toks ženklas buvo 1938 m. gegužės 1 d. įvykusi lietuvio skauto Prano Žižmaro ir lenko Ježio Chom-Chomskio (Jerzy Chom-Chomski) dvikova lenkų okupuotame Vilniuje. Lietuvis garbingai įveikė lenką, gindamas Lietuvos garbę. Tas lietuvio ir lenko susidūrimas išgarsino, Vilniaus istorijoje įamžino P.Žižmaro vardą.

Dvikovų manija atlėgo

Žinios apie dvikovą prieštaringos, nors įvairiuose literatūros šaltiniuose apie ją daug prirašyta, pripasakota ir prifantazuota. Dvikovos diena ir valanda buvo laikomos paslaptyje, todėl Vilniuje apie ją nedaug kas žinojo. O ir šiaip sunku patikėti, kad XX a. viduryje Europoje, juolab Vilniuje, dar egzistavo toks senų laikų reliktas kaip dvikova. Lenkų autorius Vaclavas Korabievičius (Waclaw Korabiewicz) knygoje „Pagundos“ („Pokusy“) tarp kitų vilnietiškų papročių mini „dvikovų maniją“, kuri tuo metu (ketvirtajame dešimtmetyje) jau buvo atlėgusi. Autorius rašė: „Akademinis gyvenimas Vilniuje nusistovėjo, aprimo, prarado ankstesnį žemvaldžių bendruomenės spindesį. Korporantai nebeatkišdavo „didvyriškos“ krūtinės, provokuodami priekabes, kurios baigdavosi dvikovomis. Apyaušriu ant Panerių kalvų nebešmėžuodavo juodos frakuotos sekundantų figūros. Dvikovų manija pamažu išėjo iš mados“. Tačiau ši dvikova buvo kitokia – P. Žižmaras su J. Chom-Chomskiu kovėsi ne dėl savo orumo, ne dėl žaviosios damos, o dėl paniekintos Tėvynės ir lietuvių garbės.

Studentas tyčiojosi iš Lietuvos ir lietuvių

1938 m. kovo 17 d. Vilniaus lenkai mitingavo, žvangino ginklais, grasino Kauno Lietuvai karu. Lietuviai, gatvėje prakalbę lietuviškai, galėjo susilaukti ne tik patyčių, bet ir smūgių. Aršūs endekai (radikali nacionalistinė partija) rėžė kalbas, o studentas J. Chom-Chomskis buvo jų tribūnas. Mitinge Elizos Ožeškienės (dabar Vinco Kudirkos) aikštėje išvadinęs lietuvius neūžaugomis ir menkystomis, aršus studentas su draugais nuėjo švęsti pergalės į restoraną „Zacisze“, buvusį Adomo Mickevičiaus (Gedimino) ir Jano Dąbrowskio (Adomo Jakšto) gatvių kampe. Lietuviui Motiejui (lenkiškai Maciejuniai) priklausiusiame restorane mėgdavo rinktis lenkų kariškiai, studentai, dvarininkų palikuonys.

Simbolinis antausis

Prie aprasojusios ropinukės restorane „Zacisze“ sėdėjo korporantas J. Chom-Chomskis ir, be abejo, puikavosi ką tik išrėžta kalba prieš „chamus litvinus“. Į restoraną įėjo lietuvis skautas, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas P. Žižmaras ir nuščiuvusioje salėje skėlė oratoriui simbolinį antausį, metė pirštinę, įteikė vizitinę kortelę – toks buvo ritualas kviečiant į dvikovą.

Neaišku, kodėl buvo sutarta kautis kardais (ne šaudytis, ne fechtuotis špagomis, kas nuolat klaidingai kartojama daugelyje šaltinių). Baigęs Varšuvos fizinės kultūros institutą, Pranas nemokėjo kautis karišku kardu. Ir štai – nelauktas posūkis: jį treniruoti ėmėsi lenkų karininkas Tadeušas Truškovskis (Tadeusz Truszkowsk). Dvikovą, įvykusią, kaip minėta, gegužės 1 d. nepriklausomoje Lietuvoje išgarsino spauda ir radijas, o Vilniuje buvo stengiamasi ją nuslėpti: nors J. Chom-Chomskis buvo sužeistas, abu dalyviai, tardomi dėl įvykio, dvikovos faktą paneigė. Skaitydama ano meto spaudą ir atsiminimus, sužinojau kai kurias dvikovos detales: puolimai, taktiniai atsitraukimai, trys kirčiai ligi pasirodant kraujui…

P. Žižmaro ir J. Chom-Chomskio dvikovos sekundantas Pranas Ancevičius, 1936 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.
P. Žižmaro ir J. Chom-Chomskio
dvikovos sekundantas
Pranas Ancevičius, 1936 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Dalyvavo sekundantai, gydytojai ir vos keli žiūrovai… Tačiau po dvikovos atsirado nemažai tariamų liudininkų ir pasakotojų, ypač Vilniaus alubariuose. Patikimų pasakojimų nedaug. Kanadoje gyvenantis garbaus amžiaus istorikas ir žurnalistas Zenoviušas Ponarskis (Zenowiusz Ponarski), tikras prieškario vilnietis, įdomiai ir objektyviai rašė apie prieškario Vilnių ir vilniečius lenkų išeivijos spaudoje. Savo rašinyje apie P. Žižmarą jis pateikė trenerio Truškovskio atsiminimų, taip pat patvirtino, kokį ryškų pėdsaką dvikova, pavadinta Dovydo ir Galijoto kova, paliko žmonių atmintyje, kaip ji audrino amžininkų ir palikuonių vaizduotę.

Dėl dvikovos vietos taip pat yra išlikusių prieštaringų versijų, bet tikroji dvikovos vieta – tuo metu buvusi Polonijos salė priešais Bernardinų sodo vartus (dabar – namas, esantis Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvių kampe).

Laikraštinė antis

Lenkijoje leidžiamame laikraštyje „Prawo i życie“ (1991, Nr. 32) paskelbtas sufantazuotas, beletrizuotas dvikovos, tarsi kokios herojinės sakmės, aprašymas. Tą neįtikėtiną propagandinį melo ir „fantastinės literatūros“ šedevrą, po pusės šimtmečio nelauktai atsiradusį spaudoje, verta atpasakoti.

Tos lenkiškos sakmės herojus, žinoma, yra ne P. Žižmaras, o jo priešininkas J. Chom-Chomskis. Anoniminio autoriaus pasakojime itin vaizdingai piešiama karinga atmosfera 1938-ųjų pavasarį Vilniuje, į tekstą tarsi inkrustuota visa antilietuviška lenkų šovinistų propaganda. Neįmanoma perpasakoti visų to rašinio melų ir stiliaus puošmenų… Taigi, mitingo oratorius studentas J. Chom-Chomskis, pasakojimo autoriaus vadinamas auksaburniu, visos Lenkijos studenčių dievaičiu, bylojo miniai, nukėlęs kepurę ir atsisukęs į pilies bokštą (neužsimenama, kad tai – Gedimino pilies bokštas).

Pranas Žižmaras, 1938 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.
Pranas Žižmaras, 1938 m. | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Jo kalba, šmeižianti lietuvių tautą, įkvėpė minią, ji šaukė: „Na Kowno!“ Dėl tos prakalbos įsižeidę lietuviai, ilgai svarstę, nutarė iškviesti oratorių į dvikovą… Narsuolis, auksaburnis, studenčių numylėtinis Chom-Chomdkis kvietimą išdidžiai priėmė. Dvikovos vieta toje laikraščio „sakmėje“ nurodyta klaidingai – Bajorų klubas už Vilnelės, Trijų Kryžių kalno papėdėje.

Dvikovos dieną – gegužės pirmąją – „maumedžio rūmelyje“, skendinčiame žydinčiose alyvose ir jazminuose būriavosi studentų brolija. Scenoje pasirodė J. Chom-Chomskis, kaip visada, „ramus, su šypsena lūpose“. Atėjo ir jo priešininkas – sukiasvorio boksininko sudėjimo, visa galva aukštesnis, nežinia iš kur atsiradęs milžinas (taip autorius pavaizdavo P. Žižmarą). Draugai ir sekundantai, išvydę tokį milžiną, norėjo Jerzy atkalbėti nuo kautynių, mėgino jį išvesti iš aikštelės, tačiau narsuolis „su žavia šypsena lūpose“ ir uloniška bravūra tik pamojavo bičiuliams… Žvilgantys kardai ir džeržgiantis metalas nutildė karštas diskusijas, išbaidė paukščius… Anoniminis autorius rašė: „Staiga pasigirdo nelauktas stulbinantis trenksmas ir J. Chom-Chomskis perskelta kaukole krito veidu ant Vilniaus žemelės!“ Ir pagirdė jis žemę krauju… Rašinys baigiamas klausimu: „Kas buvo tas iš už Didžiojo vandenyno atgabentas J. Chomskio žudikas? Nežinau.“

Tas milžinas žudikas buvo P. Žižmaras – neaukštas, smulkaus sudėjimo, visiems gerai pažįstamas Vilniaus jaunuolis. Iš tikrųjų tą pačią dvikovos dieną laimėtojas su puokšte gėlių nuskubėjo į ligoninę pas savo sužeistą priešą… Tai buvo ne susitaikymo, o tik mandagumo gestas. Kalbama, kad vis dėlto jiedu susitaikė – kai netrukus abu susitiko Vorkutos lageriuose…

Pranas_Zizmaras5
Iš Žižmaro Prano, Prano bylos (fondas R–457, apyrašas 15, archyvinis Nr. 1595, saugojimo laikas – 25 metai) | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Štai tokios legendos ir pasakos apie vilnietiškąjį Dovydo ir Galijoto mūšį tebesklando buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padangėje. Studijuodama pageltusius P. Žižmaro popierius, dokumentus, įsitikinau, kad šio siužeto vingiai beveik detektyviniai. Tas pėdsekio darbas kupinas netikėtumų, klaidinančių vėžių, nesuprantamų vingių ir neįtikėtinų spėjimų.

Gražina Mareckaitė, rašytoja

vl_valstietis_lt

 

 

Moksleiviai su dr. Jonu Basanavičiumi. Antra iš kairës Eugenija Karužaitė (Budėnienė), ketvirta Stasę Nedzveckaitė, trečias antroje eilėje Alfonsas Bielinis, ketvirtas Pranas Žižmaras | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.
Moksleiviai su dr. Jonu Basanavičiumi. Antra iš kairës Eugenija Karužaitė (Budėnienė), ketvirta Stasę Nedzveckaitė, trečias antroje eilėje Alfonsas Bielinis, ketvirtas Pranas Žižmaras | Knygos „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“ nuotr.

Knyga „Debesų karžygys : legenda apie Praną Žižmarą“, sudaryta Gražinos Mareckaitės, išleista 2007 m. Vilniaus apskrities kultūros centro [pdf].

Taip pat apie P. Žižmarą skaitykite:

Gražina Mareckaitė. Prano Žižmaro biografijos papildymai, 2013 rugpjūčio 31 d., Nr. 18 (782).
Vytautas Visockas. Kas skels antausį? „XXI amžius“, 2007 spalio 31 d.

Debesų karžygys, „Voruta“, 2010 sausio 10 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  2. A. Patackas. Mes – liurbiai
  3. A.Mišeikis. Siekių išsipildymo metas
  4. A. Andriušaitis. Ar Lietuvos radijas virto antivalstybinės Propagandos ruporu?
  5. Lietuvos lenkas R.Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės
  6. M.M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija? (video)
  7. L.V. Medelis. Versijos: kas stovi V.Tomaševskiui už nugaros
  8. D.Gruodis. Ar politikai sugebės išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ar pasiduos LLRA šantažui?
  9. A.Butkus. Reikia dar vieno esto?
  10. Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos)

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Bartas says:
    6 m. ago

    Va čia tai naujiena. Nuostabus praeities įvykis. Mokytis mūsų jaunuomenei ir mokytis.

    Atsakyti
  2. Rasa says:
    6 m. ago

    Ryški P. Žižmaro asmenybė daug kam nėra žinoma, nes jis veikė lenkų okupuotame Vilniuje, o nes bijome garsiai apie tai kalbėti, lyg tai būtų mūsų kaltė (pas lietuvius vis dar gyvas nepilnavertiškumo kompleksas). Knygą apie šį nuostabų žmogų, kažkada įsigijau iš platintojų (panašiai, kaip knygnešių laikais per pažįstamus). Knygynuose jos nemačiau. Labai siūlau paskaityti “Debesų karžygys: legenda apie Praną Žižmarą”.

    Atsakyti
  3. LosAngeles says:
    3 m. ago

    Nu jo… Pirma karta girdziu, o juk apie tokius zmones reiketu placiau zinoti visuomenei. Tikrai aplinkybes nebuvo paprastos, vertinant Vilniaus padeti, lietuviu padeti Vilniuje, lenku nuotaikas, ir visgi… Darbais o ne zodziais mylintis. Ikvepiantis pavyzdys, kitaip nepasakysi.
    Aciu uz straipsni, o taip pat uz prisegta knygeles elektronine versija.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

2021 03 08
Alkas.lt koliažas

M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

2021 03 04
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

2021 01 26
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

V. Sinica. Antikonstitucinę LLRA programą įgyvendins leftistai? (video)

2020 12 11
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Šliaužiančioji lenkų autonomija

2020 12 10
Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

L.N. Rasimas. Prisiekiu ginti

2020 12 07
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Kaimynai gina Europos civilizaciją

2020 11 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

2021 04 19
Kęstutis Vitkus (1952–2021) | vitkusclinic.com nuotr.
Lietuvoje

Mirė garsus mikrochirurgas Kęstutis Vitkus

2021 04 19
Vėl galandami pjūklai Punios šilui
Gamta ir ekologija

Vėl galandami pjūklai Punios šilui

2021 04 19
Statybos | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Vis dar trūksta dėmesio darbuotojų saugai

2021 04 19
Klaidos, kurias dažniausiai darome pirkdami padangas
Gamta ir žmogus

Netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems

2021 04 19
Dalis Kelių direkcijos paslaugų persikels į elektroninę erdvę
Lietuvoje

Dalis Kelių direkcijos paslaugų persikels į elektroninę erdvę

2021 04 19
Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dalius apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Net antraštė kvepia? apie Pavasariui – lengvai parauginti agurkai
  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
  • Mirė garsus mikrochirurgas Kęstutis Vitkus
  • Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 923; komentarų: 16
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 511; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 440; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 298; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 291; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 08
35
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

Taip jau atsitiko, kad lietuvių istorinių-etninių žemių dalis su ten gyvenančiais lietuviais atsidūrė kitų kaimyninių valstybių  jurisdikcijoje. Etninės tautų žemės...

Skaityti toliau

M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 04
13
Alkas.lt koliažas

Rimti, dalykiški pokalbiai vyksta prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo“. Pastarąjį kartą buvo aptariamos naujosios valdančiosios koalicijos teisingumo ministrės...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
11
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

Praėjusią vasarą, kai dar dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, buvo svarstomas vienos Lenkijos įstaigos pageidavimas paimti iš...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Dalius apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Net antraštė kvepia? apie Pavasariui – lengvai parauginti agurkai
  • kestutis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • O eee-švepluojančius ar gaudys? apie A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?
Kitas straipsnis
Kaune paminėtos generolo P. Plechavičiaus 125-osios gimimo metinės (nuotraukos)

Kaune paminėtos generolo P. Plechavičiaus 125-osios gimimo metinės (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai