Sekmadienis, 29 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

V. Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2022 01 18 02:33
5
Vytautas Sinica | Propatria.lt nuotr.

Vytautas Sinica | Propatria.lt nuotr.

Seimas sausio 11 d., po svarstymo pritarė asmenvardžių rašymui pasuose nevalstybine kalba vietoje valstybinės. Daugiausia, trisdešimt penkis, balsus už šį kadaise Valdemaro Tomaševskio į Seimą atsineštą reikalavimą atidavė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikai. Bet palaikė jį ir kitos, valdžios ir opozicijos frakcijos, įskaitant ir Saulių Skvernelį su kolegomis, neva kuriančius „tautiškų vertybių“ partiją. 

Atrodytų smulkmena, jeigu ne tokio balsavimo priežastys. Kalbos pasuose klausimas unikaliai suvienija ypatingą Lietuvos politikų servilizmą, norą pataikauti išoriniam spaudimui, ir progresyvumą, norą kurti multikultūrinę visuomenę visur, kur tik įmanoma „išspausti“ teisinę įvairovę ir mažumų privilegijas vietoje visų piliečių lygybės prieš įstatymą.

Kuriuo kampu bežiūrėsi, tokio sprendimo priėmimas būtų Lietuvos pažeminimas – ne kokio pikto kaimyno, o savo pačių rankomis.

Vietoje liberalaus klausimo „kodėl neleisti, jeigu kažkas nori?“, verčiau paklausti, o kodėl reikėtų tai leisti? Atsakymą rasti sunkiau nei atrodo.

Valdančiųjų stumiamas projektas ne mažintų, o kurtų diskriminaciją. Jis leistų be lietuvių abėcėlės rašmenų vartoti ir dar tris raides: W, Q ir X. Tokios pataisos Lietuvoje sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu, sukuriant kalbos požiūriu skirtingai įstatymo gerbiamas/saugomas grupes. Kaip praktiškai reiškiasi diskriminacija?

Pirma grupė bus piliečiai, kuriems taisyklingam asmenvardžių užrašymui užteks leidžiamų trijų raidžių.

Antra grupė – daug skaitlingesnė – bus piliečiai, kuriems taisyklingam pavardžių užrašymui norima kalba leidžiamų trijų raidžių neužteks. Absoliuti dauguma užsienio šalių piliečių, kuriems apskritai gali būti reikalingi įrašai ne Lietuvos Respublikos valstybine kalba, atsiduria šioje grupėje. Taip pat ir Lietuvos lenkams iš garsiųjų trijų raidžių aktuali vienintelė W.

Bet lenkų kalboje ir piliečių pavardėse yra dar šešios raidės, kurių vartoti nebūtų galima. Čekų kilmės piliečiams reikėtų dar dvylika raidžių, danų – dar trijų, estų – taip pat trijų, latvių – septynių. Tai vien mūsų regiono tautos. Prancūzų kalboje yra dar bent septyniolika rašmenų. Kalbininkai suskaičiuoja virš 150 tokių ženklų skirtingose lotyniško pagrindo kalbose.

Trečioji grupė – asmenys, kurių gimtojoje ar pavardės kilmės kalboje vartojamas ne lotyniško pagrindo raštas. Lietuvoje yra gausu tokių tautinių bendrijų – žydai, azerai, armėnai, graikai, intensyvėjant migracijai gausės sirų, afganų, turkų, o gausiausi, žinoma, rusai. Visi jie, vien dėl savo kilmės šalies ir kalbos, atsidurs ant žemiausio laiptelio – pasuose negalės rašyti gimtąja kalba nieko. Skirtumas tas, kad kiti jau galės.

Tuo sukuriama nauja diskriminacinė tvarka mūsų šalyje. Šiuo metu Lietuvoje paso įrašų kalbos požiūriu egzistuoja absoliuti piliečių lygybė prieš įstatymus: visi piliečiai, nepriklausomai nuo savo gimtosios kalbos ir tautybės, pasuose vardus ir pavardes rašo valstybine kalba.

Natūralu, jog valstybinė kalba kartu yra ir gimtoji kalba absoliučiai daugumai Lietuvos piliečių, kaip yra ir beveik visose Vakarų valstybėse. Bet principas yra aiškus, suprantamas, ir visų tautybių gyventojams sudarantis vienodas sąlygas. Valdantieji labai stengiasi tai sugriauti.

Pasų „liberalizavimas“ kokiomis norima kalbomis prieštarautų Vakarų demokratijų praktikai ir tarptautinei teisei. Beveik jokios brandžios demokratijos šalys į Vakarus nuo buvusios geležinės uždangos nesuteikia galimybės piliečiui pase rašyti nevalstybine kalba.

Nei Šiaurės šalyse, nei Jungtinėje Karalystėje, nei Prancūzijoje, nei Vokietijoje ar JAV pase neužsirašysite nei „Raskevičius“, nei „Čmilytė“. Europos žmogaus teisių teismas bylose, kur buvo skundžiama Latvija (Metzen vs Latvia) ir Lietuva (Wardyn vs Lithuania), ne vieną kartą patvirtino šios tvarkos teisėtumą, pabrėždamas, kad asmenvardis nėra vien privati nuosavybė, jis skirtas visuomenei vartoti ir atpažinti asmenį ir turi būti reglamentuojamas visuomenės daugumai patogiausiu būdu.

Tai yra, galiojanti tvarka turi leisti prireikus visada galėti ištarti užrašytas ir iš klausos užrašyti bendrapiliečių pavardes, nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos.

Prieštarautų tokia valdančiųjų siūloma tvarka net ir 1994 metų Lietuvos-Lenkijos sutarčiai, kurioje šis klausimas paliestas, bet numatyta rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba. Kitaip tariant, rašymas „Tomaševski“ atitinka sutarties sąlygas, bandymas lietuvinti į „Tamašauską“ jų nebeatitiktų.

Lietuva laikosi šios sutarties, ankstesnė Lenkijos valdžia spaudė jos nebesilaikyti. Atkreiptinas dėmesys, kad dabartinė Lenkijos valdžia to nebereikalauja. Lenkijos valdantieji supranta, kad NATO ir regiono saugumo klausimai, yra nepalyginamai svarbesni. Gal net supranta, kad toks sprendimas būtų išdavystė Latvijai, kuri patiria milžinišką Rusijos spaudimą priimti analogiškus sprendimus rusų atžvilgiu. Rusijos ambasadorius Lietuvoje jau gyrė asmenvardžių projektus, Latvijos parlamentarai jau prašė jų nepriimti, priežastimi įvardindami būtent Rusijos interesą tuo pasinaudojant spausti Latviją.

Jei anksčiau šį projektą „stūmę“ Kubilius su Kirkilu sąžiningai akcentuodavo, jog jis jiems atrodo reikalingas vardan geresnių santykių su Lenkija, tai naujieji entuziastai akcentuoja mišrias lietuvaičių santuokas, o su Lenkija visa tai esą kone nesusiję. Faktai rodo priešingai. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad paso įrašai nevalstybine kalba pagrindiniame puslapyje galimi tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) leistomis išimtimis. Tos išimtys yra Lietuvos pilietybę įgiję užsienio šalių piliečiai, jų sutuoktiniai ir vaikai.

Žodžiu, žmonės, kuriems gali kilti ir kyla situacijos, kai skirtinguose jų pasuose (tarkime, Lietuvos ir Prancūzijos) jų ta pati pavardė rašoma skirtingai. Tokios išimtys irgi savaip probleminės ir Vakarų pasaulyje netaikomos, tačiau Lietuvos valdančiųjų šie žmonės visiškai nedomina. Tiksliau domina tik kaip priedanga. Nes niekada ir jokia valdančiųjų grupė neregistravo projekto, kuris atitiktų šias VLKK leistas išimtis. Priešingai, retorikoje prisidengiant užsieniečiais ir jų šeimomis, visada teikiami projektai, kuriais asmenvardžiai būtų „liberalizuoti“ Lietuvos lenkakalbiams.

Šiemet ir Laisvės partijos politikai, ir Seimo teisininkai apsimeta, kad viso šio konteksto nežino, o VLKK pozicija paso įrašų klausimu neva yra tik nuomonė, Seimo narių neįpareigojanti ir neprivaloma. Kai anksčiau analogiškus siūlymus teikė A. Kubilius, Seimo Teisės departamentas savo išvadose Kubiliaus projektui rašė: „Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų, į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti“.

Analogiškai ir Europos teisės departamentas teigė: „Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtys neatitinka VLKK siūlymų, nes, visų pirma, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą galėtų susidaryti situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiams, net neturėjusiems kitos valstybės pilietybės, būtų leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis. […] Toks reglamentavimas nepagrįstai išplėstų VLKK siūlomą išimtį“.

Šiandien Laisvės partijos atstovai aiškina, kad VLKK nuomonė šiuo klausimu nėra įpareigojanti, o tik rekomendacinė. Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškinęs priešingai – įrašai nevalstybine kalba pasuose galimi tik išimtimis, kurias leidžia VLKK. VLKK yra spaudžiama pakeisti poziciją ir šį rudenį vėl balsavo šiuo klausimu, bet liko prie savo pozicijos – tokios išimtys galimos tik Lietuvos pilietybę gavusiems užsienio šalių piliečiams, jų vaikams ir sutuoktiniams. 200 000 Lietuvos lenkakalbių – ne.

Todėl Seimo teisės departamentas vėl nedviprasmiškai rašo: „siūlomas reguliavimas […] nedera su Konstitucinio Teismo formuojama konstitucine jurisprudencija, pagal kurią Seimas […] negali neatsižvelgti į minėtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktas oficialias išvadas ir jose išdėstytą poziciją ir siūlymus.“ Seimas, žinoma, tikisi, kad priėmus įstatymą, Konstitucinis Teismas apsigalvos ir prieštaraudamas pats sau jau po fakto pasakys, kad taip daryti galima.
Pats noras liberalizuoti asmenvardžių rašymą pasuose yra gerokai perdėtas ir išgalvotas. Pagal 2014 metais Mykolo Romerio universiteto sociologų tyrimą (87 puslapis) – rodos, vienintelį tokį tyrimą šia tema, – vos 15 procentų Lietuvos lenkakalbių laiko asmenvardžių rašymo pasuose klausimą vienu svarbiausių būtent lenkakalbių bendruomenei. Tas pats skaičius, beje, būdingas ir kalbant apie gatvių lenteles. Kas iš tiesų svarbu besitapatinantiems su lenkų tautybe, tai lenkiškų mokyklų ir švietimo išsaugojimas.

Ne lentelės ir ne pasai. Tačiau prieš dešimtmetį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos paverstas dvišalių santykių su Lenkija dalimi, pasų klausimas iki šiol išlieka išpūstu burbulu, dėl kurio laužomos ietys, vakarietiška praktika ir šalies Konstitucija.

Ligšioliniai balsavimai ir partijų faktinės pozicijos rodo, kad balsų šiam antikonstituciniam projektui priimti Seime yra su kaupu – virš aštuoniasdešimties. Prezidento kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir pastarojo nuoseklumas, o ne pataikavimas politinei konjunktūrai, yra vienintelė viltis valstybinės kalbos statusui išsaugoti.

Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
  2. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  3. V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą
  4. Visuomenininkai dar kartą perspėjo Seimą negriauti Valstybinės kalbos konstitucinio statuso
  5. J. Vaiškūnas. Gegužės 3-ios dežavu: valstybinės kalbos išdavikai kyla
  6. Visuomenininkai perspėjo Seimą nepriešinti visuomenės ir nepažeisti valstybinės kalbos konstitucinio statuso
  7. O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti
  8. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  9. Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką
  10. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
  11. A. Ažubalis. Socialdemokratai tęsia valstybinės lietuvių kalbos statuso menkinimo darbus
  12. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  13. Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
  14. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  15. Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video)
  16. P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta
  17. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
  18. E. Jovaiša. Konservatoriai politizuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymą
  19. VLKK atsispyrė politikų spaudimui siaurinti valstybinės kalbos vartojimą
  20. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Arūnas says:
    1 metai ago

    Sausio 18 gali tekti įrašyti į atmintinų dienų sąrašą, ir ta proga tauta turėtų kelti tautinę vėliavą su juodu raiščiu (būtent tautinę, nes Lietuvos Valstybės beveik neliko)

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    1 metai ago

    Gaila, kad Smetona neskiria, KUR ir kokiu tikslu rašoma pavardė. viena rašyti, pvz., sutartyje, dalykiniame, mokslo tekste, ir visai kas kita – kai tai asmens tapatybės nustatymo dokumentas.
    Seime reporterė kalbina politiką, ir jis džiūgauja, kad po tokios ilgos kovos jie pagaliau pasiekė savo. Jo tartis stipriai paveikta rusų k., lenkų kalbos akcento nesigirdi.
    Kaip vertinti nebe pirmos kadencijos politiką/~kę, vadinančią kitataučius tautine mažuma?

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    1 metai ago

    Vytautas Sinica. „Valdantieji meluoja, kad dėl asmenvardžių nepažeidžia Konstitucijos“
    – propatria.lt/2022/01/vytautas-sinica-valdantieji-meluoja-kad.html

    Atsakyti
    • Jau kai ėmėsi, tai... says:
      1 metai ago

      Išduota ne tik kalba, bet ir valstybė
      − respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/isduota-ne-tik-kalba-bet-ir-valstybe/

      Atsakyti
  4. LRT Plius 19.30 says:
    1 metai ago

    – lrt.lt/mediateka/tiesiogiai/lrt-plius rodys
    Dok. filmą apie T. Kosciušką.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokymas, ugdymas | pixabay.com nuotr.

Tarp gabaus ir gebančio vaiko skirtumų yra

2023 01 29
Stogas, žiema | pixabay.com nuotr.

Šalčiai per kišenę gali kirsti skaudžiai

2023 01 29
Elektromobiliai | sumin.lt nuotr.

Kas lemia aukštas elektromobilių kainas?

2023 01 28
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Verslas | plcc.lt nuotr.

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

2023 01 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis
  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • > Kęstučiui apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp gabaus ir gebančio vaiko skirtumų yra
  • Šalčiai per kišenę gali kirsti skaudžiai
  • Prieškambarį galima paversti jaukia erdve
  • R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Tarp gabaus ir gebančio vaiko skirtumų yra

by Ditė Česėkaitė
2023 01 29
0
Mokymas, ugdymas | pixabay.com nuotr.

Yra mokytojų, kurie mano, kad visi vaikai gabūs, tik reikia pastebėti jų gabumus ir skirti pakankamai dėmesio. Dalis tėvų irgi...

Skaityti toliau

Šalčiai per kišenę gali kirsti skaudžiai

by Ditė Česėkaitė
2023 01 29
0
Stogas, žiema | pixabay.com nuotr.

Žiemiški orai – ypač kai šaltukas spusteli negailėdamas – per kišenę gali kirsti ne tik padidėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Gyvenimo...

Skaityti toliau

Kas lemia aukštas elektromobilių kainas?

by Ditė Česėkaitė
2023 01 28
1
Elektromobiliai | sumin.lt nuotr.

Nenumaldomai artėjant elektromobilių erai, didžioji dalis automobilių gamintojų savo gamoje įterpia ir elektra varomus modelius, kuriuos renkasi vis daugiau pirkėjų....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis
  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • > Kęstučiui apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Qwxas apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

Kitas straipsnis
Tyrimas: su tapatybės vagystėmis susidūrė beveik penktadalis šalies gyventojų

Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai