Seimo narė Orinta Leiputė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Mindaugą Sinkevičių, siūlydama nepritarti planuojamai Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrai į Kauno priemiesčio miškus.
Į Seimo narę kreipėsi Kauno rajono bendruomenių pirmininkai, atstovai, seniūnaičiai ir gyventojai, nepritariantys LEZ teritorijos ribų pakeitimui. Pagal teisės akto projektą, į LEZ siūloma papildomai įtraukti 336,9 ha teritoriją, iš kurios apie 243 ha sudaro miškai.
„Kalbame ne tik apie miško plotą žemėlapyje. Šie miškai yra šalia Karmėlavos, Ramučių, Neveronių, Palemono ir kitų gyvenamųjų teritorijų. Gyventojai jau dabar patiria didelę transporto, pramonės ir atliekų tvarkymo infrastruktūros apkrovą, todėl naujas poveikis negali būti vertinamas atsietai nuo esamos situacijos“, – sako O. Leiputė.
Šioje teritorijoje jau veikia MBA (mechaninio biologinio apdorojimo) įrenginiai, atliekų tvarkymo ir deginimo infrastruktūra, yra intensyvus automobilių transportas ir automagistralė, vykdoma bei planuojama „Rail Baltica“ infrastruktūros plėtra, netoliese yra Kauno oro uostas ir kita pramoninė bei logistinė veikla.
Gyventojai ne kartą kėlė klausimus dėl triukšmo, kvapų, dulkių ir kitų aplinkosauginių problemų. Seimo narės teigimu, būtina vertinti ne tik atskirą LEZ projektą, bet ir visų šioje teritorijoje esančių bei planuojamų veiklų bendrą ir kaupiamąjį poveikį.
„Ekonominė plėtra yra svarbi, tačiau negalime ignoruoti ten gyvenančių žmonių poreikių“, – pabrėžia LSDP frakcijos seniūnė.
Kodėl plėtrai pasirenkami miškai?
Aplinkos ministerija yra oficialiai išreiškusi nepritarimą numatomai LEZ plėtrai į šiuos miškus. Ministerija pabrėžė jų aplinkosauginę ir socialinę reikšmę bei siūlė LEZ plėtrai rinktis kitas, ne mišku apaugusias teritorijas.
Į miškų įtraukimo į LEZ klausimą taip pat atkreipė dėmesį Nacionalinė žemės tarnyba, siūliusi svarstyti galimybę miško sklypų į LEZ neįtraukti.
„Jeigu yra svarstytos teritorijos, kuriose nėra miškų, turime atsakyti, kodėl plėtrai pasirenkami būtent miškai. Pirmiausia turime įvertinti visas alternatyvas, kurios leistų pasiekti ekonominės plėtros tikslus nenaikinant šalia gyvenamųjų teritorijų esančių miškų“, – teigia Seimo narė.
Planuojamoje teritorijoje yra senų medynų, įskaitant miško kadastro duomenyse nurodomus 212 metų ąžuolus ir daugiau kaip 100 metų pušynus, taip pat Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių. Šie miškai atlieka ne tik ekologinę, bet ir socialinę bei rekreacinę funkciją, sudarydami žaliąją erdvę tarp intensyvios infrastruktūros ir gyvenamųjų teritorijų.
Atsižvelgdama į Kauno rajono ir miesto gyventojų bendruomenių išreikštą susirūpinimą, O. Leiputė ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę nepritarti siūlomiems Kauno LEZ teritorijos pakeitimams, numatantiems papildomos teritorijos ir miškų įtraukimą į LEZ teritoriją ir jų išmiškinimą.
„Prieš priimdami sprendimą turime atsakyti į klausimą – ar tikrai nėra kito kelio LEZ plėtrai, kuriam nereikėtų naikinti šalia gyvenamųjų teritorijų esančių miškų. Gyventojų gyvenimo kokybė ir aplinkos išsaugojimas turi būti ne mažiau svarbūs nei ekonominės plėtros tikslai“, – sako O. Leiputė.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
