Kenkėjų kontrolės žinovai primena, kad prasidėjus vasarai daugelis medieną graužiančių vabzdžių pradeda sezoną – lervos intensyviai maitinasi medienos viduje, o subrendę vabzdžiai išskrenda poruotis ir dėti naujų kiaušinių. Didžiausia problema yra ta, kad šių kenkėjų pėdsakai dažnai pastebimi tik tada, kai žala jau didelė. Ūsuočiai, skaptukai ir kiti medienos kenkėjai pavojingi ne tik baldams ar papuošimams – jie gali pažeisti net medinio namo sienas, perdangas ar stogo konstrukcijas.
Vasaros pradžioje kenkėjais užkrėstoje medienoje vienu metu vyksta keli skirtingi procesai – priklausomai nuo to, kokioje vystymosi stadijoje yra konkretūs vabzdžiai. Vienur lervos per lėliukės stadiją jau virto suaugėliais, kurie prasigraužia į medienos paviršių ir išskrenda, o ant medžių kamienų, rąstų ar sienų prasideda jų poravimosi metas, po kurio patelės, susiradusios tinkamą vietą, deda kiaušinėlius medienos plyšeliuose ir po žieve.
Kitur tuo pačiu metu prasideda naujas ciklas, t.y. praėjus kelioms dienoms po kiaušinėlių padėjimo iš jų išsiritusios jaunos lervos įsigraužia į medieną ir skverbiasi gilyn. Nuo šios akimirkos prasideda ilgas, dažnai 2–3 metus trunkantis vystymasis, kai lervos nuolat graužia medieną, ją versdamos dulkėmis, auga ir palieka vis daugiau ertmių, kol galiausiai pačios virsta suaugėliais ir ciklas kartojasi.
Vasara – aktyviausias medienos kenkėjų įkarštis
Pasaulyje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. medienos kenkėjų rūšių. Gamtoje jie naudingi, nes perdirba nereikalingą medieną, tačiau mediniuose pastatuose, mediniuose balduose, skulptūrose, brangių meno kūrinių rėmeliuose ir kt. jie tampa rimta problema.
Kenkėjų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo oro temperatūros, todėl jų dauginimasis, priklausomai nuo rūšies, vyksta bangomis. Pasak UAB „Dezinfa” kenkėjų kontrolės eksperto, biologo Liutauro Grigaliūno, pavyzdžiui, skaptukai pradeda poruotis jau gegužę, vos labiau atšilus, o ūsuočiai įsibėgėja nuo birželio. Šylant orams, dauginimosi aktyvumas pasiekia piką – tad šiuo metu procesai medienoje vyksta visu pajėgumu.
„Lietuvoje medieną dažniausiai „apninka” naminis ūsuotis, dar vadinamas paprastuoju trobininku, kurio lervos gali pažeisti sienojus, rąstus, medines perdangas, duris, grindis ir langų rėmus. Šias konstrukcijas mėgsta ir kitas ūsuočių šeimos vabzdys – violetinis žievėplėšis. Smulkesnius dirbinius bei konstrukcijų elementus – baldus, medines palanges, grindjuostes ir kitas konstrukcijas – naikina naminis, kiek rečiau baldinis, skaptukas, palikdamas vos kelių milimetrų skersmens apvalias skylutes”, – atkreipia dėmesį biologas.
Kaip atpažinti medienos kenkėjus?
Kuo anksčiau pastebima, kad mediena užkrėsta, tuo lengviau su kenkėjais kovoti ir tuo, tikėtina, mažesnė žala. Bėda ta, kad medienos kenkėjai – tikri slapukai, jų lervos „dirba” medienos viduje, akis sunkiai pastebi, tačiau ausis gali išduoti pirmuosius požymius.
„Įdomu tai, kad vienas iš skaptukų šeimos vabzdžių anglų kalba vadinamas itin niūriai – mirties laikrodžio vabalu. Tokį vardą jis gavo dėl savo elgesio, nes naktimis, grauždamas medieną ar ieškodamas poros, vabalas ritmingai daužo galvą į išgraužto urvelio sieneles. Senovėje žmonės, budėdami naktimis prie ligonių, tylioje patalpoje girdėdavo tą tiksėjimą ir tikėjo, esą tai mirties laikrodis skaičiuoja paskutines gyvenimo minutes. Iš tikrųjų tai – tiesiog medieną graužiantis vabalas, pamažu ardantis namo konstrukcijas”, – pasakoja biologas.
Graužimo garsai, skylutės namo sijose, balduose ir kituose mediniuose daiktuose, smulkios dulkės, byrančios iš baldų, sijų ar sienų ir besikaupiančios ant palangių bei grindų, gyvi ar negyvi vabalai netoli pažeistos medienos – tai požymiai, išduodantys, kad medienoje apsigyveno medgraužiai, tvirtas konstrukcijas graužiantys į dulkes.
Jeigu medinis pastatas užkrėstas medgraužiais, labai dažnai jame galima pastebėti ir specifinius vabzdžius ropinėjančius ant medinių sienų – plonus, pilvelio gale dažnai turinčius nestorą išaugą. Tai medgraužių parazitai ir jie neginčyjamai parodo, kad mediniame pastate yra medienos kenkėjų užkratas. Žinoma, šiuos vabzdžius atpažinti, reikia specifinių žinių.
Kenkėjai atkeliauja netikėčiausiais keliais
Kasdienė kenkėjų kontrolės ekspertų praktika rodo, kad medienos kenkėjai gali patekti įvairiausiais būdais, o į pirmuosius ženklus verta reaguoti nedelsiant.
L. Grigaliūnas teigia, kad daugiausia nerimo kelia kreipimaisi dėl medinių namų – tokių užklausų kenkėjų kontrolės ekspertai sulaukia dažniausiai, t.y. kai gyventojai rąstiniame ar karkasiniame name ima girdėti graužimo garsus. Būtent šie atvejai potencialiai pavojingiausi, nes pažeidžiamos paties pastato konstrukcijos. Namas gal ir nesugrius, bet žala gali būti didelė.
Klaidinga manyti, kad medgraužiai – tik šimtamečių sodybų problema. Vabalams nesvarbu nei kada namas pastatytas, nei koks modernus jo dizainas. Neapsaugota mediena jiems vienodai patraukli – naujutėlaitis karkasinis namas vabalams toks pat „skanus” kaip ir senovinė rąstinė pirtelė.
Biologas prisimena ir atvejį, kai kenkėjai atkeliavo iš gamtoje surinktos medienos, šventėje naudotos kaip dekoracija. Žmonės pajūryje prisirinko medžių šakų, jas parsinešė į namus, papuošė, o netrukus iš dekoracijų ėmė lįsti medienos kenkėjai.
Priemonės prieš medienos kenkėjus
Ar randami gyvi vabzdžiai, ar girdimi specifiniai garsai – patiems nustatyti problemos mastą ir tinkamą sprendimą sunku. Kurie kenkėjai apsigyveno, koks užkrėstumo lygis gali atpažinti specialistai pagal skylučių formą, dydį ir kitus požymius.
„Įtariant užkrėtimą, dažniausiai mediena purškiama skystais insekticidais, kurie padengia paviršių ir įsiskverbia į gylį – taip žūsta paviršiuje bei netoliese esančios lervos ir suaugę medgraužiai. Turint medinį pastatą ir gyvenant netoli miško, chemiją reikia naudoti periodiškai. Po apipurškimo insekticidais, praėjus reikiamam laikui, medinius paviršius galima tepti kitomis medieną apsaugančiomis priemonėmis arba lakuoti”, – pataria žinovas.
Prevencija – pigiausias sprendimas
Geriausia apsauga – neleisti kenkėjams įsikurti. Prieš naudojimą labai svarbu medieną apdoroti specialiais preparatais, nulakuoti. Taip ji tampa „nepatraukli” kenkėjams ir ilgiau išlaiko kokybę. Neapsaugojus medienos, tikimybė joje veistis medgraužiams išauga kelis kartus.
Labai svarbu prieš parsinešant į namus atidžiai apžiūrėti gamtoje surinktą medieną – šakas, kelmus, dekoracijas. Taip pat patariama reguliariai tikrinti medines konstrukcijas, ypač pavasarį, vasarą, kai prasideda aktyvusis kenkėjų sezonas.
Laiku pastebėta ir profesionaliai sprendžiama problema taupo laiką, finansus ir padeda išsaugoti medinius daiktus bei konstrukcijas.
Parengta pagal UAB „Dezinfa” pranešimą
