Ko nedaryti, pamačius širšių lizdą

Vasarą įprasta susidurti su aplink gėrimus, maistą ar uogų, vaisių krūmus skraidančiomis širšėmis, liaudyje dažniau vadinamomis vapsvomis. Tačiau nesvarbu, ar širšės zvimbia aplink šiukšliadėžę ar balkone, jos kelia pavojų žmonėms. Širšių įgėlimai ne tik skausmingi – alergiškiems žmonėms jie gali sukelti anafilaksinį šoką.

Biologas, įmonės „Dezinfa” kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas atkreipia dėmesį, kaip elgtis, jei namų aplinkoje lizdą susirentė širšės.

1. Nelieskite lizdo

Atvejai, kai širšės įsikuria daugiabučių balkonuose, palėpėse, pavėsinėse po pakalimais, palangėmis, namo plyšiuose, gana dažni. Retesni – rekuperacinėse angose, tarpuose tarp stoglangių, lauko baldų. Ypač didelę grėsmę širšės kelia apsigyvenusios vaikų darželių pastatuose, stovyklavietėse.

„Per vasarą širšės augina savo avilį, kuris gali išsiplėsti iki krepšinio kamuolio ar net 10 litrų talpos kibiro dydžio. Bet kokiu atveju griežtai rekomenduojama patiems neiti arti širšių lizdo ir bandyti jį numušti, išardyti ar kitaip pašalinti. Širšės skleidžia cheminius pavojaus signalus ir suerzintos „pasikvies” visą spiečių, kad skaudžiai geldamos atbaidytų skriaudiką. Spiečių gali sudaryti net 5 tūkstančiai ir daugiau vabzdžių”, – perspėja biologas.

2. Nepurškite cheminių medžiagų ir nesandarinkite angų

Širšės gyvena bendruomenėje ir savo lizdus gamina iš susmulkintos medienos masės bei seilių, kas primena popierių. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti patarimų, kaip lizdą nukabinti, apipurkšti chemikalais, tačiau tokie veiksmai gali tik įsiutinti vabzdžius.

„Širšės aktyvios nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, todėl jokiu būdu dienos metu geriau prie jų nelįsti. Liaudiškos naikinimo priemonės dažnai būna gana žiaurios, kaip pavyzdžiui, nukabinti lizdą ir jį padegti, be to, pavojingos ir neefektyvios. Cheminių medžiagų, dažniausiai aerozolinių balionėlių purškimas ant lizdo ar į jį tik trumpam išveja iš teritorijos širšes, vėliau jos vėl sugrįžta. Bandymai užsandarinti lizdus, esančių sienų, palangių ar kituose tarpuose, irgi nėra tinkamas naikinimo būdas, nes tikėtina, kad lizde likusios širšės prasigrauš kitą angą”, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas ir dar kartą primena, kad bandymai patiems sunaikinti širšių kolonijas, pavojingi sveikatai.

3. Pasirūpinkite tinkama apranga ir saugia aplinka

Jei vis tik gyventojai nusprendė patys naikinti širšes, tą reikėtų daryti sutemus arba šaltą dieną, kai dūzgiantys vabzdžiai tampa neaktyvūs.

„Prieš šalinant lizdą, būtina uždaryti langus, duris, kad įniršę vabzdžiai nepakliūtų į patalpas ir nesugeltų ten esančių žmonių bei gyvūnų. Širšių kolonijas naikinantys specialistai visada dėvi bitininko kostiumus, taip apsisaugodami nuo suerzintų vabzdžių. Naikinant šiuos vabzdžius naudojami profesionaliam naudojimui skirti milteliai, kuriais apipurškiamas lizdas arba jų įpurškiama į angą, per kurią landžioja vabzdžiai. Milteliams paskleisti naudojama speciali įranga. Naudojamos medžiagos poveikis yra labai greitas – širšė žūsta per 1–2 minutes. Jeigu lizdas kabo atvirai ir yra lengvai pasiekiamas, specialistas atlikęs naikinimą, lizdą nuima ir išveža utilizuoti”, – pasakoja ekspertas.

Jei širšės naikinimos dienos metu, patariama tą pačią dieną nevaikščioti buvusios kolonijos zonoje ir laikyti uždarus langus, nes anksčiau išskridę ir pavakarę grįžę vabzdžiai ieškos lizdo. Kitą dieną širšės vargiai beskraidžios, nes naujo būsto nesistatys.

4. Neviliokite širšių maistu

Širšes dažniausiai vilioja saldus maistas: tiek uogos, vaisiai soduose, virtuvėje, tiek jų kvapai, sklindantys iš šiukšliadėžių, todėl pastebėjus netoliese zujančias širšes, būtina atkreipti dėmesį, ar šiukšlės laikomos tinkamai uždarytos, ar saldus maistas nepaliekamas ant stalo. Iškylaujant svarbu apsidairyti, ar šalia nėra vaismedžių, vaiskrūmių, atsargiai vaikščioti basiems, nes dažnai širšės įsikuria ir vejose.

„Pastebėjus aplink zujančias širšes ar laiką leidžiant gamtoje rekomenduojama būti atsargesniems valgant, ypač geriant, nes gana dažnai pasitaiko atvejų, kai širšė įgelia į liežuvį, gomurį, į burną pakliuvusi kartu su gėrimu. Širšės taip pat gali „ilsėtis” įsigraužusios uogoje ar vaisiuje. Tiesiog reikia atminti, kad desertai patinka ne tik žmonėms”, – pastebi L. Grigaliūnas.

Rudeniop susidūrimai su širšėmis bus dar dažnesni nei dabar, nes tada jų kolonijos gausiausios. Beje, Lietuvoje gyvenančios širšės yra vienmetės ir visa kolonija vėlyvą rudenį žūsta. Žiemoja tik vasarą apvaisintos kitų metų kolonijos pradininkės – naujos motinėlės. Žmogui radus lizdą žiemos metu drąsiai galima jį nuiimti ir pačiam, senas lizdas daugumos širšių rūšių nėra naudojamas naujai kolonijai.