Drabužinės kandys ir kailiavabaliai – vabzdžiai, kenkiantys tekstilės gaminiams, kailiams, kilimams, baldams ir net muziejų eksponatams. Nors pamačius skylę vilnoniame megztinyje, kašmyro šalike ar kilime dažniausiai kaltiname kandžių lervas, „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas, teigia, kad dažnai žalos tekstilei padaro būtent kailiavabalių lervos, o ne drabužinės kandys.
„Kai įsivyrauja šaltas oras, gamtoje lieka vis mažiau suaugusių vabzdžių, tačiau jų palikuonys mūsų namuose tik pradeda gyvavimo ciklą. Vasarą į namus pro atvirus langus patekę kailiavabaliai ir kandys sudėjo kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos pradeda maitintis. Jos graužia kailio, vilnos, šilko, kašmyro gaminius, o kailiavabalių atveju – dažnai ir augintinių iškritusius plaukus. Šie vabzdžiai gyvena ir gamtoje, ten renkasi paukščių lizdus, graužikų ar kitų žvėrelių guolius”, – pasakoja biologas.
Kuo skiriasi drabužinė kandis nuo kailiavabalio?
Drabužinės kandies ir kailiavabalio lervos skiriasi išvaizda. Drabužinės kandies lerva labai panaši į maistinės kandies, yra iki 1 cm ilgio, kūnas šviesiai gelsvas arba kreminis, o galva tamsesnė nei kūnas. Kailiavabalio lervą lengva atpažinti iš pūkuotų plaukelių, kurie gali dengti visą kūną arba kuokšteliu kyšoti pilvelio gale. Kailiavabalio lerva stambesnė, tamsesnė ir gali būti ilgesnė nei kandies. Patys šių kenkėjų suaugėliai skiriasi dar labiau: kandys yra drugeliai, o kailiavabaliai – tai vienspalviai arba margi vabaliukai, dažniausiai 2-5 mm ilgio. Jie puikūs skrajūnai.
„Įdomu tai, kad kailiavabalių lervos gali sukelti alergines reakcijas. Jų nubarstyti plaukeliai gali dirginti odą, kai kuriems žmonėms kontaktas su lervų plaukeliais sukelia bėrimą ar niežulį. Neseniai vienas klientas skundėsi, kad jį kažkas kandžioja, o pasirodė, kad minkštuose balduose buvo įsiveisę kailiavabaliai, kurių lervučių plaukeliai erzino odą”, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Kaip pastebėti audinių kenkėjus?
Šiuolaikiniai žmonės dėl tvarumo idėjų dažniau renkasi kokybiškus, natūralius audinius, tokius kaip vilna, kašmyras, šilkas, medvilnė ar linas. Tačiau būtent šie audiniai labiausiai pažeidžiami drabužinių kandžių ir kailiavabalių, todėl svarbu laiku pastebėti šių kenkėjų buvimą.
Drabužinės kandies lervos pradeda maitintis iškart po išsiritimo, tačiau akivaizdi žala gali būti pastebėta tik po kelių savaičių ar mėnesių. Jei lervos maitinasi viename drabužio plote, žala gali būti pastebima greičiau – per 1–2 mėnesius, tačiau jei jos išsibarsčiusios, žala gali išryškėti tik po kelių mėnesių. Kaip greitai kenkėjai bus pastebėti, priklauso ir nuo to, kaip dažnai žmogus peržiūri savo sezoninius drabužius.
Kailiavabalio lervos daro žalą greičiau, nes yra aktyvesnės. Jų daroma žala gali būti matoma jau po kelių savaičių, ypač jei lervų yra daug. Tačiau jei populiacija maža, žala gali tapti matoma tik po kelių mėnesių.
„Ir kandžių, ir kailiavabalių atveju pirmiausia matomos mažos, netaisyklingos skylutės vilnoniuose, šilkiniuose, kašmyro ar kailiniuose gaminiuose. Taip pat galima aptikti lervų išnarų. Kailiavabalių lervos dažnai aptinkamos kilimuose, vilnoniuose kilimėliuose ar minkštuose balduose, pagamintuose iš natūralių pluoštų. Jos taip pat gali slėptis po baldais, grindjuostėmis ar vietose, kur kaupiasi dulkės ir augintinių plaukai. Drabužinės kandys dažniausiai randamos spintose, ypač jei ten laikomi natūralių pluoštų dėvėti, neskalbti drabužiai. Kandys mėgsta tamsias, ramias vietas, kur jų netrikdo šviesa ar žmonių veikla”, – sako biologas.
Kaip apsisaugoti ir naikinti kailiavabalius bei drabužines kandis?
Svarbu reguliariai skalbti drabužius, apžiūrėti, siurbti kilimus, baldus, spintas ir grindjuostes.
Drabužius, kurie ilgai nebuvo dėvimi arba gali būti paveikti kenkėjų, reikia skalbti aukštoje temperatūroje (mažiausiai 50 °C) arba valyti cheminiu būdu. Kailiavabalio ir kandžių lervos žūva nuo karščio. Rekomenduojama taip pat išvalyti kilimus ir minkštus baldus.
Galima naudoti ir natūralias priemones – levandų, kedro ar mėtų aliejus. Jei užkrėstumas didelis, gali prireikti profesionalios pagalbos – kenkėjų kontrolės specialistų.
Kandis, bet ne drabužinė
Pasibaigus vasarai, aktyvios lieka ir maistinių kandžių lervos. Šiltuoju metų laiku maistinės kandys gali patekti į namus per atvirus langus ar ventiliacijos sistemas. Virtuvės spintelėse ir maisto sandėliukuose jos deda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios balkšvos lervos maitinasi įvairiais maisto produktais. Suaugusios kandys gali padėti iki 400 kiaušinėlių.
„Lervos dažnai aptinkamos kviečiuose, ryžiuose, avižose, kukurūzuose, miltuose ir jų produktuose, riešutuose, saulėgrąžų ar kitų augalų sėklose, džiovintuose vaisiuose, šokolade, makaronuose, prieskoniuose ir kituose produktuose. Besimaitindamos lervos teršia maistą išmatomis ir pina šilkinį tinklą, sulipinantį produktus, o tai yra vienas iš pagrindinių užkrėtimo požymių”, – pastebi L. Grigaliūnas.
Kaip naikinti maistines kandis?
Maistinės kandys gali patekti į namus ne tik per atvirus langus, bet ir su užkrėstais maisto gaminiais, ypač iš parduotuvių ar turgų. Tinkama maisto laikymo higiena yra esminė priemonė užkertant kelią jų plitimui.
Norint išvengti maistinių kandžių užkrėtimo, patariama maistą laikyti sandariose stiklo, plastiko ar metalo talpose. Reguliariai reikėtų tikrinti mažiau naudojamus birius gaminius ir valyti virtuvės spinteles. Perkant gaminius, būtina atkreipti dėmesį į pakuotes – patikrinti, ar jose nėra skylučių ar kitų užkrėtimo požymių.
Jei namuose pastebėtos maistinės kandys, jų naikinimą reikėtų atlikti iš karto, pirmiausiai dėmesį skiriant generalinei tvarkai. Patariama kruopščiai išvalyti visas maisto laikymo vietas – spinteles, lentynas, stalčius. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kampams ir sunkiai prieinamoms vietoms, kur gali slėptis kiaušinėliai ar lervos. Valymui siūloma naudoti karštą vandenį su muilu arba acto tirpalą. Užkrėsti maisto gaminiai turi būti išmetami.
„Savarankiškai naikinant maistines kandis, patariame nepamiršti saugumo, kadangi šie kenkėjai tiesiogiai susiję su maistu. Nesaugiai atlikti darbai kelia pavojų apsinuodyti”, – įspėja kenkėjų kontrolės ekspertas.
