Apie medienos kenkėjus viešoje erdvėje kalbama nedaug, tačiau jų keliamas pavojus yra rimtas. Maži vabalai gali padaryti didelę žalą medinėms konstrukcijoms bei baldams – daugelis medinių namų, sodybų ar terasų savininkų yra nukentėję nuo kinivarpos, ūsočio ar skaptuko.
„Vienas iš mūsų klientų įsigijo seną rąstinį namą, kurį norėjo išlaikyti autentišką. Deja, po apžiūros paaiškėjo, kad jis stipriai paveiktas medgraužių. Mediena buvo taip pažeista, kad net į ją galima buvo įkišti pirštą. Kito atvejo metu, kai gavome iškvietimą naikinti kandis, už 10 metrų nuo naujai pastatyto rąstinio namo stovėjo senas apleistas medinis pastatas, knibždantis medienos kenkėjų – pastatą teko nugriauti.
Šie atvejai parodo, kad perkant medinius namus būtina juos kruopščiai apžiūrėti, o statant – skirti didelį dėmesį medienos paruošimui. Medgraužiai gali įsiveisti ne tik apleistuose pastatuose, bet ir medinėse terasose, balduose ar papuošimuose”, – pasakoja kenkėjų kontrolės UAB „Dezinfa” žinovas ir biologas Liutauras Grigaliūnas.
Gyventojai dažniausiai pastebi medienos kenkėjus, kai ant sienų pradeda vaikščioti vabalai, medienos paviršiuje atsiranda skylutės, byra dulkės iš medinių baldų, namo sijų, medinių sienų ar girdimas gremžimą primenantis garsas. Vienas iš biologinių požymių, leidžiančių suprasti, kad mediena užkrėsta medgraužiais, yra plėviasparniai vabzdžiai su ilgais kiaušdėčiais pilvelio gale, ropojantys ant medinių paviršių. Jie yra medgraužių biologiniai parazitai, ir jų buvimas yra beveik garantuotas įrodymas, kad medienoje vystosi kenkėjai.
„Medienos kenkėjai į namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais, meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų. Radę tinkamą aplinką, medgraužiai medienos plyšiuose deda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos įsigraužia gilyn ir ten gyvena vienerius–penkerius metus, priklausomai nuo rūšies.
Subrendusios lervos graužiasi į medžio paviršių ir tampa lėliukėmis, iš kurių išsivysto suaugę vabalai. Šie vabalai graužia skylutes išlindimui ir ieško poros, kad galėtų vėl pradėti kiaušinėlių dėjimo ciklą. Lervos, misdamos celiuloze, silpnina medžio struktūrą, gali pažeisti pastato konstrukcinį vientisumą ar padaryti nepataisomą žalą baldams”, – aiškina L. Grigaliūnas.
Išnaikinti šiuos kenkėjus labai sudėtinga ir garantuoti, kad problema niekada nepasikartos, būtų neprofesionalu. Viena iš efektyviausių priemonių – prevencija.
„Jei įtariama, kad mediena užkrėsta, galima ją purkšti skystais insekticidais. Tai padės apsaugoti medieną nuo naujo užkrato: žus ant paviršių ir arti jų jau esančios lervos bei suaugę vabalai. Nors cheminė apsauga nuo medgraužių ir nuo medieną ardančių grybų trunka keletą metų, labai giliai įsiraususių lervų ji gali nepaveikti. Todėl dar prieš statant medinius namus ar gaminant baldus, reikia tinkamai apdoroti medinius daiktus ar konstrukcijas medienos apsaugos priemonėmis. Medgraužiai paprastai puola suskilinėjusią, pasenusią, cheminėmis medžiagomis neapdorotą, ilgą laiką nedažytą ar nelakuotą medieną,“ – pabrėžia kenkėjų kontrolės ekspertas.
Gyventojai, pastebėję ropojančius vabalus, išsigąsta dėl pavojaus sau. Tačiau biologas ramina, kad medgraužiai nekanda, bet jų paliktose išlindimo skylėse vėliau gali apsigyventi įvairūs vabzdžiai.
„Vabzdžiai, lervutes auginantys medgraužių paliktose skylutėse, nėra agresyvūs žmogui, nors kai kurie primena širšes. Visgi, paėmus tokius vabzdžius į ranką, jie gali įgelti,“ – perspėja L. Grigaliūnas.
