Kylant oro temperatūrai ir vyraujant sausiems orams, miškuose suaktyvėja vienas pavojingiausių eglynų kenkėjų – žievėgraužis tipografas.
Dėl šios priežasties Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiltuoju metų laiku sanitarinei miškų apsaugai skiria itin daug dėmesio – iki liepos 1 d. jie jau išžvalgė daugiau kaip 400 tūkst. hektarų eglynų. Pirmojo šių metų pusmečio duomenys džiugina – žievėgraužio tipografo židinių nustatyta beveik tris kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Miškai tikrinami visą sezoną
Miškininkai reguliariai žvalgo medynus, kurių rūšinėje sudėtyje yra ne mažiau kaip 40 proc. vyresnių nei 40 metų eglių. Žvalgymai pradedami vos tik ima skraidyti žievėgraužis tipografas – tai paprastai nutinka, kai oro temperatūra pasiekia apie +10–13 °C. Eglynų žvalgymai tęsiami iki rudens.
Karšti ir sausi orai sudaro palankias sąlygas žievėgraužiui tipografui daugintis, o dėl sausros nusilpusios eglės tampa lengviau pažeidžiamos. Dėl to šiltuoju metų laiku eglynai, pasak miškininkų, tikrinami dažniau.
Be reguliarių žvalgymų, miškuose naudojamos ir feromoninės gaudyklės, padedančios stebėti žievėgraužio tipografo populiacijos gausumą ir įvertinti jo plitimo riziką. Taip pat miškininkai pasitelkia dronus, analizuoja medynų duomenis ir daugiausia dėmesio skiria didžiausios rizikos teritorijoms – brandiems eglynams.
Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai rodo, kad eglynų sanitarinė būklė reikšmingai pagerėjo – VMU specialistams išžvalgius daugiau kaip 400 tūkst. hektarų potencialiai pažeidžiamų eglynų, nustatyta beveik 52 tūkst. m³ žievėgraužio tipografo pažeistų eglių. Tai beveik tris kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai židiniuose buvo nustatyta apie 166 tūkst. ktm pažeistų eglių.
Svarbiausia – greita reakcija
Aptikus naujus žievėgraužio tipografo židinius, laikas tampa lemiamu veiksniu. Siekiant sustabdyti kenkėjo plitimą, nedelsiant atliekami sanitariniai kirtimai – iškertamos jau užpultos eglės ir kuo greičiau išvežamos iš miško. Pagal galiojančius reikalavimus, kenkėjų apnikta mediena turi būti išvežta ne arčiau kaip 500 metrų nuo medynų, kuriuose auga ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei 40 metų eglių.
Žievėgraužio tipografo lervos vystosi po medžio žieve, kur jos maitinasi spygliuočių medžių karniena ir išgraužia takus. Laiku nepašalinti užpulti medžiai tampa nauju kenkėjų plitimo šaltiniu. Iš lervų išsiritę vabalai gali perskristi į aplinkinius eglynus ir užpulti naujus medžius, todėl operatyvus pažeistų eglių pašalinimas yra viena svarbiausių sanitarinės miškų apsaugos priemonių.
Kaip atpažinti žievėgraužio tipografo pažeistas egles
Norint laiku sustabdyti žievėgraužio tipografo plitimą, svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmuosius pažeistų eglių požymius. Miškininkai pataria pirmiausia įvertinti bendrą medyno būklę – apie galimą kenkėjo židinį gali signalizuoti vėjo išverstos eglės ar pradėjusios džiūti jų viršūnės. Atidžiau apžiūrėjus medžio kamieną, žievėje galima pastebėti smulkias išgraužtas skylutes, o aplink jas – rusvas pjuvenas, primenančias kavos tirščius. Tokių pjuvenų neretai randama ir priekelminėje eglės dalyje arba ant žemės prie eglės kamieno. Kitas būdingas požymis – aplink medį nukritę žali spygliai. Jei kenkėjas medį pažeidė anksčiau, nuo kamieno gali būti atsilupusi žievė, o jos vidinėje pusėje matyti žievėgraužio tipografo ir jo lervų išgraužti vingiuoti takai.
Miško sveikatai grėsmę kelia ne tik žievėgraužis
Nors jau keletą metų didžiausiu šiltojo sezono iššūkiu miškininkams išlieka žievėgraužis tipografas, VMU specialistai kasmet fiksuoja ir kitų miško kenkėjų padarytus pažeidimus. Pušinio straubliuko – jaunų pušelių liemenis pažeidžiančio kenkėjo – pažeidimai šiemet nustatyti 11,2 ha pušų želdinių, o vidutiniškai pažeista 13 proc. medelių. Siekiant sumažinti šio kenkėjo daromą žalą, pušų želdiniuose taikomos apsaugos priemonės: kasamos gaudomosios duobutės, medeliai apdorojami insekticidais, įrengiamos feromoninės gaudyklės.
Miškininkai taip pat kasmet tvarko audrų padarinius – šalina vėjavartas ir vėjalaužas. Tokie pažeisti medžiai tampa palankia terpe įvairiems miško kenkėjams daugintis, todėl jų laiku nepašalinus didėja rizika, kad bus pažeisti ir greta augantys sveiki medynai. Šiemet škvalai ir vėtros išvertė ar nulaužė apie 21,4 tūkst. m³ įvairių rūšių medžių. Tai beveik 2,5 karto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai vėjai pažeidė apie 51,2 tūkst. m³ įvairių rūšių medžių.
Parengta pagal Valstybinių miškų urėdijos pranešimą
