Tarakonai gyvuoja milijonus metų, jie puikiai prisitaiko prie įvairios aplinkos ir išgyvena nepalankiomis sąlygomis. Prasidėjus šildymui šie vabzdžiai ėmė plūsti į rūsius bei butus.
„Yra žinoma daugiau nei 4500 tarakonų rūšių, tačiau Lietuvoje dažniausiai žmonių buveinėse aptinkami rytietiški juodieji ir vokiškieji, kitaip dar vadinami prūsokais. Prasidėjus šaltajam sezonui šie kenkėjai itin aktyvūs: šiluma, drėgmė, gausa sandėliuojamo maisto prūsokus vilioja į būstų virtuves, sandėliukus, o rytietiškus juoduosius tarakonus – dažniau į rūsius. Tarakonai kelia ne tik neigiamas emocijas, bet yra ir potencialūs įvairių, net mirtinų, ligų sukėlėjų platintojai: salmoneliozės, dizenterijos, echinokokozės, toksoplazmozės, himenolepidozės ir kt.”, – teigia UAB „Dezinfa” kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas.
Tarakonai ėda viską
Tarakonai yra visaėdžiai, jie minta įvairiomis organinėmis medžiagomis, įskaitant maisto likučius, pūvančias medžiagas ir net vienas kitą.
„Esant pasirinkimui, į dienos meniu tarakonai pirmiausiai įtrauks angliavandenių ir baltymų kupiną maistą iš šiukšliadėžių, konteinerių, augintinių išmatų dėžučių ir kt. Tačiau neradę ką ėsti jie mis išmatomis, klijais, žmogaus odos atplaišomis, nagais ir net savo gentainiais“, – tikina kenkėjų kontrolės ekspertas ir pabrėžia, kad tarakonai be maisto gali išgyventi iki dviejų savaičių.
Tarakonai slepiasi tamsoje
Daugelis tarakonų rūšių evoliuciškai prisitaikė gyventi labiau prietemoje ar tamsoje – mažiau kliūna į akis paukščiams, pavyzdžiui, dabar pastatuose gyvenančios rūšys kadaise gyveno urvuose.
„Į namus tarakonai gali patekti vamzdžių išvedžiojimo kanalais, kurie dažnai jungia keletą daugiabučių ar net miesto kvartalų, per šiukšlių vamzdžius, ventiliacijos angas, taip pat su pirktais padėvėtais baldais, aparatūra, pakuotėmis, ateiti iš kaimynų pro nesandarias duris, elektros lizdus. Tipiški rūsiai yra rytietiškų tarakonų buveinės – jie ypač mėgsta senos statybos pastatų rūsius. Štai todėl jų galima rasti didžiųjų Lietuvos miestų senamiesčiuose ar tarybinių laikų statybos daugiabučiuose”, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Kaip naikinti tarakonus?
Tarakonai išgyvena ekstremaliose sąlygose, todėl norint veiksmingai kontroliuoti ir užkirsti kelią tarakonų užkratui, labai svarbu reguliariai palaikyti patalpų švarą, užsandarinti patekimo kelius: įtrūkimus, plyšius aplink vamzdžius, langus, duris ir kt., nes tarakonai klesti drėgnoje aplinkoje, bei taikyti efektyvias chemines naikinimo priemones, kurios būtų naudojamos tinkamai ir nedarytų žalos žmonėms bei gyvūnams.
„Deja, tarakonų su šlepete neišnaikinsite, po smūgio jie tiesiog išsilakstys į visas puses – vidutinis tarakono greitis yra 1,5 metro per sekundę. Be to, tarakonai kurį laiką gali išgyventi be galvos: jie kvėpuoja kvėptukų sistema, kuri randasi pilvelio šonuose, todėl kvėpavimui galva nereikalinga. Žinoma, be galvos ilgai neišgyvensi. Kas kartą kalbėdamas apie kenkėjų kontrolę ir prevenciją, nesvarbu, ar tai pelės, ar tarakonai, rekomenduoju pagal galimybes palaikyti patalpose švarą ir generalinę tvarką atlikti ne tik pavasarį: pašalinti maisto likučius, trupinius, nekaupti šiukšlių ir nereikalingų daiktų, o susidūrus su kenkėjais, nedelsiant imtis naikinimo priemonių”, – kalba kenkėjų kontrolės ekspertas.
Jei žmogus ryžosi tarakonus naikinti pats, priemones būtina naudoti tiksliai pagal naudojimo etiketes. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kiek ši problema plačiai paplitusi: viename bute, keliuose, gal visoje laiptinėje ar net name.
„Vienam žmogui labai sunku pasiekti norimo rezultato. Jei tarakonais dalinasi keli butai, išnaikinus viename, šie kenkėjai vėl greitai ateis – geriausia naikinti kartu. Bėda tik ta, kad tarakonai vieniems netrukdo, kitiems gėda pripažinti, kad jų yra, todėl siekiant ilgalaikio rezultato svarbus kaimynų sutarimas ir bendras požiūris, kad tarakonai yra pavojingi jų pačių sveikatai ir patys iš namų neišeis”, – akcentuoja kenkėjų kontrolės ekspertas.
