Įpusėjus pavasariui vis daugiau pastebima ir girdima skraidančių, ropojančių, kandančių, geliančių ir kitokių vabzdžių. Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų, greitu metu ypač aktyvūs taps uodai ir vorai. Vienas iš jų skaudžiai kanda ir zyzia, o kitas kelia baimę.
Uodai jau atakuoja
Uodų vystymasis įvyksta per keturis gyvenimo ciklo etapus: kiaušinio, lervos, lėliukės ir suaugusio.
„Uodai veisiasi stovinčiuose arba lėtai judančiuose vandens telkiniuose, tokioje aplinkoje šių kraujasiurbių kiekis būna didžiausias. Šiuo metu, besilankant prie nedidelių telkinių ar drėgnoje, pelkėtoje vietovėje, galima išvysti lervas, kurios per artimiausias šiltas dienas subręs, virs lėliukėmis, tada suaugusiais uodais ir pradės siurbti kraują, kad galėtų dėti naujus kiaušinėlius ir didinti uodų gretas”, – patikina „Dezinfos” biologas Liutauras Grigaliūnas.
Kaip apsisaugoti nuo uodų?
Lietuvoje aptinkama daugiau nei trys dešimtys uodų rūšių. Vieni iš jų kanda betemstan, kiti dienos metu, o treti tik naktį.
„Kad ir su kokia kraujasiurbių uodų rūšimi susidūrėte, pats efektyviausias kovos su uodais įrankis – lervų naikinimas biologiniais preparatais, pilant juos į nedidelius vandens telkinius. Taip užkertamas kelias uodams išsivystyti iki suaugėlio, mažėja jų kiekis aplinkoje, be to, priemonė nekenkia gamtai. Siekiant apsaugoti terasas, pavėsines ar kitas poilsio zonas galima atlikti desinsekciją. Taip pat rekomenduojama naudoti repelentus, patalpose įrengti apsauginius tinklelius ant langų, iškylaujant gamtoje, vaikštant parkuose, apsirengti šviesiais rūbais, beje, tai naudinga ir dėl erkių pastebimumo”, – pataria L. Grigaliūnas.
Uodus naikina vorai
Nepaisant to, kad yra žmonių, kurie bijo vorų, jie yra naudingi, nes mažina kenkėjų populiacijas: uodų, musių, tarakonų ir kt.
„Lietuvoje yra daugiau nei 300 vorų rūšių, kurios medžioja įvairius vabzdžius. Vieni vorai aukas gaudo suregztais voratinkliais, kiti – užšokant. Tokie vorai net vadinami vilkavoriais, jie medžioja savo aukas aktyviai jas gaudydami. Jei iš mitybinės grandinės išimtume vorą, gamtoje būtų gerokai daugiau uodų, musių ar kitų nemalonių vabzdžių. Be to, vorai padeda saugoti žemės ūkių pasėlius, sumedžiodami daugelį vabzdžių”, – sako kenkėjų kontrolės ekspertas.
Ar Lietuvoje gyvenantys vorai nuodingi?
Pasak L. Grigaliūno, visi vorai yra nuodingi, tik ne visos rūšys gali perkąsti žmogaus odą. Dėl to jos žmogui nėra pavojingos.
„Lietuvoje vorai nėra agresyvūs – nuodai reikalingi gaudant grobį, tad vorai jų nešvaisto. Nepaisant to, jauniklius ar kokonus ginantys ar neatsargiai paimti į rankas nariuotakojai gali įgelti savo aštriomis, į smailius nagučius panašiomis cheliceromis. Įkąsti gali vapsvavoriai, sidabriukai, diegliavoriai, kryžiuočiai – jų įkandimas panašus į bitės įgėlimą, tačiau jautresniems žmonėms įkandimo simptomai gali praeiti tik po keleto savaičių“, – kalba biologas L. Grigaliūnas.
Kaip apsaugoti namus nuo vorų?
Vorus traukia šiltos, tamsios vietos, pavyzdžiui: plyšiai, kampai, užuolaidų karnizai ar kt. Kitos rūšys labiau mėgsta būti lauke, ausdamos voratinklius daržinėje, sode ar prie lauko žibintų. Žmonėms ant pastatų audžiami vorų tinklai gali kelti nemažai problemų: teršti pastatus tiek voratinkliuose susikaupusiomis aplinkos šiukšlėmis, vabzdžių liekanomis, tiek ir savo ekskrementais, kurie stambesnių vorų panašūs į paukščių, kenkti estetiniam vaizdui.
„Paprasčiausias būdas mažinti vorų populiaciją – kantriai valyti voratinklius, kuriais jie keliauja iš vienos vietos į kitą, gaudo grobį. Taip pat svarbu sandarinti patalpas, gyvus vorus sugauti stiklainiuku ar dėžute ir paleisti atokiau nuo pastatų. Galimas ir fasadų purškimas, siekiant nubaidyti nepageidaujamus gyvius”, – rekomenduoja kenkėjų kontrolės ekspertas ir atkreipia dėmesį, kad jei nėra noro imtis vorų šalinimo ar prevencinių priemonių, visada galima kreiptis į specialistus. Žinoma, geriau su vorais gyventi draugiškai, nes sako, kad neša laimę.
