Kaistant orams, uodų metas įgauna pagreitį: maži, greiti, geriantys kraują net ir per plono audinio drabužius. Kokių veiksmų imtis, kad buvimas gamtoje būtų ramesnis, o šventinės nuotaikos sodyboje netemdytų įkandimų sukeltas niežėjimas, pasakoja kenkėjų kontrolės UAB „Dezinfa” ekspertas ir biologas Liutauras Grigaliūnas.
„Uodo patelė vidutiniškai padeda nuo 150 iki 300 kiaušinėlių, kurie per 2 savaites virsta į suaugusius uodus. Jiems veistis tereikia vieno valgomojo šaukšto vandens, kurio temperatūra siektų apie 18 laipsnių šilumos. Kad subrandintų kiaušinėlius, uodų patelės siurbia žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų kraują, kas sukelia diskomfortą: erzinantį zyzimą, niežėjimą, alerginę reakciją ar net gali užkrėsti mirtinomis ligomis,“ – teigia L. Grigaliūnas.
Uodai – žudikai
Uodų galima rasti visur, kur gyvena žmonės, tiek atogrąžų, tiek subtropikų regionuose, išskyrus Antarktidą. Visame pasaulyje aptinkama daugiau nei 3000 skirtingų uodų rūšių, Lietuvoje veisiasi 37. Šie vabzdžiai gyvuoja nuo dinozaurų eros ir gali atrodyti nepavojingi, tačiau bėgant metams dengės karštinės ir maliarijos atvejų skaičius įrodė, kad uodai yra mirtį nešantys kenkėjai.
„Yra žinoma, kad šie maži vabzdžiai kasmet visame pasaulyje nužudo šimtus tūkstančių žmonių ir yra viena iš pagrindinių infekcinių ligų priežasčių, įskaitant dengės karštinę, Ziką ir maliariją. Kompanija „Rentokil Initial”, kurios dalimi yra ir „Dezinfa”, jau daugybę metų organizuoja vieną iš didžiausių iniciatyvų „Malaria no more”, kurios metu visą pasaulį ragina stabdyti maliarijos plitimą, informuodama apie grėsmes, galimas kontrolės ir prevencijos priemones”, – pasakoja biologas.
Dėl šylančio klimato pietinėse Europos šalyse plintantys ir mirtinas ligas pernešantys tigriniai uodai gali pasiekti ir Lietuvą, nes jau dabar mūsų krašte aptinkamos kai kurios pietinės vabzdžių rūšys: maldininkai, kaukolėtieji sfinksai ir kt. Tiesa, Lietuvoje vyraujantis šaltasis sezonas šiems vabzdžiams nėra palankus, kad sulauktų kito pavasario, tačiau tik kol kas.
Mėgstamiausios aukos
Uodus traukia tamsios spalvos. Jie taip pat reaguoja į šilumą ir pieno rūgštį, todėl dažniau puola žmones, kurie ką tik sportavo. Uodai turi unikalią savybę pajusti žmogaus prakaitą, iškvepiamą anglies dvideginį ir kvepalus, tad dažniau ir bus atakuojami tie, kurie skleidžia intensyvesnį kvapą.
Užpuolus uodams, jie kandžios tol, kol pasisotins, tad mėgstantiems pasivaikščiojimus ar poilsį gamtoje rekomenduojamos apsaugos priemonės: repelentai, apsauginiai tinkleliai, šviesi storesnio audinio apranga, dengianti rankas, kaklą, kojas.
Geriausias kontrolės būdas – biologiniai preparatai
Uodai yra daugybės kitų gyvių maistas – jais minta paukščiai, varlės, žuvys, kiti vabzdžiai ir vorai, todėl kur kas naudingiau uodų populiaciją valdyti derinant prevenciją su naikinimu.
Uodai neskrenda toli nuo savo veisimosi vietos, t.y. vandens telkinių, todėl vienas iš dažniausiai naudojamų ir efektyviausių būdų – lervų naikinimas biologiniais preparatais. Toks metodas neleidžia išsivystyti naujai kraujasiurbių kartai.
„Prieš pilant produktą į vandenį paimami vandens mėginiai su uodų lervomis, kad būtų patikrinta jų išsivystymosi stadija. Šis preparatas yra tam tikrų bakterijų kultūra, kurios patenka į vandenyje besimaitinančių uodo lervučių organizmą ir jas pražudo. Noriu atkreipti dėmesį, kad šie produktai skirti tik profesionaliam naudojimui – jokiu būdu ne patiems gyventojams”, – L. Grigaliūnas.
Kita priemonė, leidžianti turėti ramų pasisėdėjimą ar šventę sodyboje – paviršių, ant kurių tupia uodai, nupurškimas profesionaliomis cheminėmis medžiagomis: pavėsinių, lauko terasų ir kt. Žinoma, toks paviršių nupurškimas dažnai tik trumpalaikio poveikio.
Svarbu pabrėžti, kad cheminėmis priemonėmis purkšti vejas, krūmus, medžius, gyvatvores ar kitus žaliuosius plotus, esančius aplink žmogaus pastatus, privačiose ir viešosiose erdvėse, draudžiama. Nėra Lietuvos rinkoje cheminių preparatų, kurie būtų leistini išpurkšti žaliosiose zonose, norint išnaikinti uodus arba erkes.
Alternatyvi prevencijos priemonė – ventiliatorius. Uodai yra prasti skrajūnai, nes daugelis jų rūšių sveria tik apie 2,5 miligramo ir įprastai gali pakilti ne aukščiau nei 8 metrus. Stiprus ventiliatoriaus pučiamas oras neleis nutūpti ant žmogaus kūno.
