Penktadienis, 20 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Vaišvila. Dėl K. Škirpos Atminimo lentos pakabinimo teisėtumo

Alfonsas Vaišvila, www.pozzicija.org, www.alkas.lt
2024-09-24 15:22:41
261
PERŽIŪROS
5
Kazimiero Škirpos atminimo lentos „nuėmimo“ akimirkos | FB nuotr.

Kazimiero Škirpos atminimo lentos „nuėmimo“ akimirkos | FB nuotr.

Apie įvykius, susijusius su minėtos lentos pakabinimu, jau nemažai rašyta. Bet rašyta specialiai neakcentuojant šio konflikto teisinio, politinio aspekto. O jis, manau, svarbus ne tik šiai situacijai. Jis apnuogina ir kai kurias kitas Lietuvos problemas.

Nacionalinis susivienijimas sakosi leidimo pakabinti K. Škirpos atminimo lentą prie buvusios Pirmosios komendantūros pastato Vilniuje kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę prieš tris metus. Pagal dabar galiojančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999-06-07, Nr. VIII-1234) 28 straipsnį: „Prašymo nagrinėjimas negali tęstis ilgiau, kaip 30 dienų, jei įstatyme nenurodyta kitaip“.

Jei valdžios institucijos per šį 30 d. terminą nepriima sprendimo prašytojo byloje ir apie tai jam nepraneša raštu, nurodant neigiamo sprendimo argumentus, tai teisinėje valstybėje, skelbiančioje ne valdžios, o piliečių prioritetą (valdžios įstaigos (valdžia) tarnauja žmonėms“, Konstitucijos 5 str. 3 d.), piliečiai įgyja teisę traktuoti šį valdžios neveikimą-tylėjimą kaip pritarimą – šiuo atveju leidimo išdavimą. Valdininkų neveiklumas nėra teisinis pagrindas riboti piliečių teises.

Konfliktas tarp teisės ir įstatymo

Bet Vilniaus valdžia visa tai palaikė neteisėta veikla ir griebėsi operatyvaus smurto ne tik prieš Atminimo lentą, bet ir prieš ją gynusius. Mat remtasi ne minėtu teisinės valstybės principu, o jį paneigiančiu Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, kuris jau nustatė teisei ir teisinei valstybei priešingą tvarką: „Jei per prašymo nagrinėjimo terminą, nustatytą šiame įstatyme, nėra priimtas sprendimas, laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas, kurį asmuo gali apskųsti Administracinių ginčų komisijai“.

Čia palaiminamas ne tik valdžios neveikimas, jos arogancija piliečių atžvilgiu, bet ir pats neveikimas skelbiamas veikimu, t. y. daiktai vadinami netikrais vardais, o nepagarba asmens teisėms – pagarba.

Šitaip siekiama pirmiausia tarnauti ne piliečiams, o valdininkams, kad tais atvejais, kai jiems sunku surasti argumentų visuomenėje nepopuliariam neigiamam sprendimui pagrįsti, jie galėtų tokių argumentų visai nenurodyti, nutylėti, o tylėjimą, kaip minėta, traktuoti kaip neva argumentuoto neigiamo sprendimo priėmimą ir taip neveikimu riboti piliečių teises, kurstyti nesusipratimus tarp valdžios ir piliečių.

Konstitucinis piliečių (tautos) prioritetas valdžios atžvilgiu, būdingas teisinei valstybei, tokiu atveju slaptai keičiamas valdžios prioritetu, būdingu totalitarinėms, autoritarinėms valstybėms.

Leidimas skųstis, neturint, ką skųsti

Alfonsas Vaišvila | asmeninė nuotr.
Alfonsas Vaišvila | asmeninė nuotr.

31 straipsnis eina dar toliau. Leisdamas valdininkui, kaip minėta, per nurodytą terminą nepranešti pareiškėjui apie argumentus, nulėmusius jo prašymo atžvilgiu neigiamą sprendimą, kartu jis suteikia pareiškėjui teisę skųsti tokį jam nežinomą „sprendimą“ minėtai ginčų komisijai.

Čia nesunku įžvelgti užslėptą demagogiją: pareiškėjui suteikiama teisė, kuria jam sunku ar neįmanoma pasinaudoti. Mat pareiškėjas, nežinodamas jo prašymą neigiamai nulėmusio sprendimo argumentų, išdėstytų oficialiame rašte, faktiškai netenka ir realios teisės skųstis Adm. ginčių komisijai, nes tiesiog neturi ką skųsti.

Juk skundžiamas ne pats „neigiamas sprendimas“, o jo argumentai. Tik dėl jų komisijoje ar teisme vyksta ir gali vykti ginčas. Tai primena pasaką apie gervę, vaišinusią lapę iš siaurakaklio ąsočio.

Toks mąstymas buvo būdingas ir sovietams

Sovietų konstitucija skelbė sąjunginių respublikų teisę išstoti iš Sovietų Sąjungos, bet nenustatė tokio išstojimo įstatyminio mechanizmo, todėl leido valdžiai išoriškai atrodyti „demokratiškai“ ir kartu skelbti neteisėtu bet kokį bandymą pasinaudoti tokia „išstojimo teise“ ir griebtis smurto prieš bandančius šia teise pasinaudoti.

Akivaizdu, kad tarnauti piliečiams galima tik veikimu, priimant tiek pozityvius, tiek ir negatyvius sprendimus, bet kiekvienu atveju oficialiu raštu nurodant tokių sprendimų dalykinius ir teisinius pagrindus.

Neigiamo sprendimo priėmimas reikalauja net ir didesnio valdininkų loginio aktyvumo, negu teigiamo sprendimo atveju, nes reikia išsamiai nurodyti atsisakymo išduoti leidimą argumentus – esminę sprendimo dalį, kurią ir galima ginčyti Administracinių ginčų komisijoje. To nedarant sąmoningai ar nesąmoningai iškeliamas minėtas valdžios pirmumas prieš piliečius, o su juo legalizuojama ir atitinkama valdžios savivalė piliečių atžvilgiu.

Be to, atsižvelgiant į Lietuvoje esančią elgesio paminklų atžvilgiu situaciją, valdžios smurto aktas prieš Škirpos Atminimo lentą ir ją pakabinusius piliečius pažeidė ir kitą teisės ir Konstitucijos principą – visų piliečių lygiateisiškumą: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs“ (29 str.).

Bet Vilniaus savivaldybė ir Vidaus reikalų ministerija laikėsi priešingo principo – piliečių nelygybės. Škirpos atminimo lenta Vilniaus savivaldybės ir Vidaus reikalų ministrės sprendimu, kaip „neteisėtai pakabinta“, sunaikinama pavydėtinu operatyvumu (kitą dieną po jos pakabinimo), o štai Naujoje Vilnioje pastatyta stela lenkų okupacinės kariuomenės įgulos buvimo šioje vietoje (1922–1939) šimtmečiui paminėti jau stovi daugiau kaip metus, nors oficialiai irgi skelbiama kaip neteisėtai („be savivaldybės leidimo“) pastatyta ir dar propaguojanti Lietuvos žemių okupaciją.

Matyt, Vilniaus merui ir minėtos ministerijos vadovei atrodo, kad Lietuvos žemių okupaciją šlovinantys paminklai yra lietuvių tautai didesnės vertybės, negu pastangos pagerbti 1941 m. Lietuvos valstybės atkūrimo idėją ir ją kėlusius asmenis.

Bet norint susivokti šiuose teisei priešinguose valdžios selektyviuose veiksmuose, pasirodo priežasties reikia ieškoti ne Konstitucijoje, ne teisėje, o „šešėlyje“. Mat noras skirtingai traktuoti neskirtingus dalykus išplaukia ne iš įstatymo, o iš jėgų, esančių šalia įstatymo: noras įsiteikti žydų politikams verčia valdžią operatyviai naikinti K. Škirpos Atminimo lentą (kaip „neteisėtai“ pakabintą), o noras įsiteikti lenkų politikams tokią pat „neteisėtai“ pastatytą stelą – toliau toleruoti.

Ar ne tai turėdama galvoje Jūratė Laučiūtė 2024-06-23 klausė: Ar Lietuva Europos Sąjungos užkampis, kurį valdo visokios mažumos?

Ne visų piliečių valdžia

Šioje situacijoje pasirodo faktiškai valdo tie, kurie pagal Lietuvos Konstituciją tokios valdymo teisės neturi, bet kurią įgyja pagal „šešėlio teisę“. Iš „šešėlio“ kylantys poveikiai laikomi labiau įpareigojančiais negu visų piliečių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Lietuvos Konstitucijoje ir teisinės valstybės doktrinoje.

Gal dėl to visa tai mažai „įdomu“ ir Respublikos prezidentui, prokurorams, Konstitucijos pašauktiems ginti Lietuvoje konstitucinę tvarką ir viešą interesą.

Ta proga galima pasidomėti ir kitu klausimu – ar kas iš Lietuvos pareigūnų piktinasi ir dėl Pietryčių Lietuvoje tebestovinčių Armijos Krajovos paminklų, irgi propaguojančių tą pačią Lietuvos okupaciją ir ją įgyvendinusius totalitarinius režimus, nors tai draudžia 2023 06 01 priimtas Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas. Nr. 2023-11126 (Kiekviena okupacija, kaip žinia, negali būti įgyvendinama kitaip, kaip tik smurtiniais totalitariniais režimais: vadinasi, kas propaguoja okupaciją, tas būtinai turi propaguoti ir totalitarinius režimus, jų ideologiją).

Tik „šešėliui“ veikiant, ir galima suprasti, kodėl atskiri Lietuvos pareigūnai darosi labai ryžtingi vienų paminklų atžvilgiu ir visai neryžtingi kitų, nors ir vienus, ir kitus pripažįsta „neteisėtai pastatytais“.

Kartu tai padeda įminti ir seną paslaptį, kada visų piliečių išrinkta ir visiems piliečiams pasižadėjusi būti vienodai teisinga valdžia, staiga tampa ne visų piliečių valdžia.

Autorius yra profesorius, teisės filosofas ir teoretikas, habilituotas mokslų daktaras  

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nacionalinis susivienijimas dėl suniokotos K. Škirpos atminimo lentos surengė piketą prie Vilniaus miesto savivaldybės
  2. Vilniaus savivaldybės suniokotos atminimo lentos vietoje paminėtos Didvyrio K. Škirpos 45-osios mirties metinės
  3. Reikalaujama atstatyti Vilniaus miesto savivaldybės išniekintą Kazio Škirpos atminimo lentą
  4. Z. Vaišvila. Vytauto Landsbergio smūgis anti-„sovietiniams“ patyčininkams“
  5. Birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė, pasitelkusi policiją, išniekino pulkininko Kazio Škirpos atminimą
  6. V. Pranckietis. Pilietiškumas turi nugalėti atsainumą, rūpestis – šaltą požiūrį
  7. V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video)
  8. K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija
  9. G. Kniukšta. Konstitucinio teismo sprendimas – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai (video)
  10. A. Gaidamavičius. Nenori parduoti savo miško kirtėjams ir supirkėjams? Privers!
  11. A. Rusteika. Valstybės atgavimas. Ką daryti?
  12. J. Jasaitis. Valstybė – tavo rankose
  13. M. Sereika. Valstybės gerovė Lietuvoje: dėl švietimo reformų poveikio klientelizmui
  14. V. Apžvalgininkas. Rusijos agentų eksportas į Europos parlamentą. Kremliaus vizija Lietuvai
  15. M. Kundrotas. Liberalizmas: kelias į totalitarizmą

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Iš Lenkijos says:
    prieš 2 metai

    Prof. Alfonsas Vaišvila pateikė auksines įžvalgas.Tad, beliko joms pritarti.

    Atsakyti
  2. Jonas Grigas says:
    prieš 2 metai

    K. Škirpa vertas ne tik atminimo le tos, bet ir paminklo.

    Atsakyti
    • matas says:
      prieš 2 metai

      +++++

      Atsakyti
  3. P.Skutas says:
    prieš 2 metai

    Taip, galima sakyti, kad visas tas neteisingumas vyksta, “šešėliui” veikiant. Bet, kad tas “šešėlis” kaip ir ne visai šešėlyje yra. Juk savo veiksmus jis grindžia 1994 m. Lietuvos valstybinio bendrumo su Lenkija dvišale sutartimi. Lietuva kaip sutarties šalis gali jos termino netęsti, bet jos valdžios sutarties terminą vis pratęsia dar 5-iems metams. Rinkimai ir vėl čia pat, o partijos, kurios programoje būtų – vienašališkai baigti tą sutartį jos termino nepratęsiant, nesigirdi. Ir tai vyksta jau 15 metų. Štai kur šuo pakastas yra…

    Atsakyti
  4. Tomas Jakutis says:
    prieš 2 metai

    Portalo savininkui –
    šalia autoriaus pavardės pateikta nuoroda “pozzicija.org” – pataisykite prašau, Z raidė turi būti viena. O tada šį mano komentarą ištrinkite.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Goldarbas, Lisovskis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • O. B. apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Raubonių malūnas atgijo: senieji mechanizmai vėl sukasi, bet viena svajonė dar neišsipildė
  • Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai
  • Seimas nusprendė, kokias istorines sukaktis Lietuva minės 2028 metais
  • Atnaujinta Vilniaus rotušė atveria istorinius rūsius ir kviečia į atgimimo šventę

Kiti Straipsniai

„Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas

Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

2026 11 19
Ignas Vėgėlė Seime

I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai

2026 11 19
Pirmojo LVKD suvažiavimo akimirka. Centre Juozas Maksimavičius

S. Birgelis. Lyderystė be titulų Punsko ir Seinų krašte

2026 11 19
Veronika Povilionienė dainuoja folkloro šventėje „Skamba skamba kankliai“ 2015 metais

Veronikai Povilionienei – 80: nuo Kernavės Rasų iki Dainuojančios revoliucijos

2026 11 18
Iliustracinis koliažas: tradicinio Kaukazo šokio atlikėjai, ingušų bokštai ir kalnai

Kaukazo tautų laisvė prasideda nuo atminties: Vilniuje – tarptautinis forumas (tiesiogiai)

2026 11 18
Universiteto auditorijoje profesorius įtaigiai gestikuliuoja, studentai užsirašo, o vienas studentas į jį žvelgia su abejonėmis.

V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)

2026 11 17
Pinigai

Siūlymas atkurti pensijas, sumažintas dėl pensinio amžiaus ilginimo, skinasi kelią Seime

2026 11 17
Napaleonas Kitkauskas su gėlėmis prie Lietuvos trispalvių

Mirė Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas Kazys Napaleonas Kitkauskas PAPILDYTA

2026 11 17
Edmundas Rimas Čapas (1951–2015)

S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva

2026 11 17
2026 m. lapkričio 14 d. „Terra Jatwezenorum“ konferencijos dalyviai Punske

S. Birgelis. „Terra Jatwezenorum“ užvertė aštuoniolikos metų istorijos puslapį

2026 11 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Goldarbas, Lisovskis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • O. B. apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Didysis Brolis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
Kitas straipsnis
Vėjo jėgainių parkas | „Ignitis renewables“ nuotr.

Prie perdavimo tinklo prijungtas galingiausias vėjo jėgainių parkas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai