Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

R. Šarknickas. Vėl reikia partizanų, kad apgintų lietuvių kalbą

Robertas Šarknickas, www.alkas.lt
2022-09-06 07:00:47
28
Gegužės 3-ios dežavu: valstybinės kalbos išdavikai kyla | Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Dar neseniai – šių metų sausio mėn. – Seimas pritarė lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių raidžių – „q“, „w“, „x“ – rašybai Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose.

Tiek šio įstatymo svarstymo Seime metu, tiek iškart po jo priėmimo įspėjau, kad po šio sprendimo iškils grėsmė lietuvių kalbai ir netgi Konstitucijai.

Taigi, ilgai laukti nereikėjo: jie apsuko, apvyniojo įvairiais saldainių blizgančiais popierėliais, užsuko kietai popieriukų galus tvirtindami, kad daugiau neis gilyn į lietuvių kalbos išdarkymą sunaikinimo link.

Tokių išvadų tuomet buvo prieita ne vienasmeniškai, o išklausius tokių žinovų, kaip akademiko Eugenijaus Jovaišos ir Lietuvos etnoastronomo, muziejininko, Etninės kultūros globos tarybos nario Jono Vaiškūno, įžvalgų.

Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.
Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

Jau tuomet sakėme, kad Pandoros skrynia atidaryta, mat kitas tokio įstatymo priėmimo pasekmių žingsnis bus diakritinių ženklų naudojimas žodžiuose.

Diakritiniai ženklai – virš, prie raidžių ar po jomis rašomi ženkleliai, keičiantys ar tikslinantys kai kurių raidžių tarimą (plg.: latvių a ir ā, g ir ģ, k ir ķ; lenkų a ir ą, n ir ń, z, ź ir ż; vokiečių a ir ä, o ir ö) [1].

Tai reikštų, kad be jau įteisintų trijų raidžių („q“, „w“, „x“) būtų pradėti naudoti ir diakritiniai ženklai. O kodėl gi ne? Precedentas valdančiųjų kartu su lenkų keliais Seimo nariais leisti jau sukurtas.

Ir netruko laukti ilgai, kol Seime pasigirdo pirmosios tokio pakeitimo kalbos. „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai dabar Seime siekia, kad Lietuvos piliečių pavardės turi būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis“, – praneša naujienų portalas Lrt.lt [2].

Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtose Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisose siūloma leisti, asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus.

Tai reikštų, kad tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos oficialiame dokumente asmens vardas ir pavardė galėtų būti nė neįskaitomas, kadangi jame būtų gausu rašmenų, nesančių lietuvių kalbos abėcėlėje ir nepažįstamų lietuviams.

Ar kitas žingsnis nebus įteisinti ir kirilicos ar arabų rašmenis? Verta pagalvoti, jei negerbiame savo kalbos.

Kur link mūsų, lietuvių, identitetą veda tokios įstatymo pataisos? Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba.

Visgi pagal tai, kas vyksta, galiu drąsiai teigti, kad tuoj nebeliks mūsų, kaip tautos, pagrindinio veido – išskirtinės kalbos.

Ši valdžia per ketverius savo vadovavimo metus sudarkys puoselėtą lietuvių kalbą, kurios nesugebėjo paveikti šitiek metų trukusi okupacija.

Šį kartą padarysim viską ir greit, ir savo noru. Likimo ironija, Ukraina net uždraudžia rusų kalbą mokyklose, taip tvirtai apsaugodama savo kalbą, etnines žemes, papročius, o čia atidaroma Pandoros skrynia.

Jeigu mes savo oficialiuose dokumentuose pradėsime naudoti svetimybes, ar tada ta lietuvių kalba vis dar bus valstybinė? O kaip dėl minėto Konstitucijos straipsnio – ar čia nėra prieštaravimo?

Nuomonės nepakeičiau, tiek š. m. sausio mėn. priimtas, tiek dabar įregistruotas įstatymo projektas yra grėsmė tiek lietuvių kalbai, tiek Konstitucijai.

Alkas.lt ekrano nuotr.
Alkas.lt ekrano nuotr.

Toks įstatymo pakeitimas yra tiesioginis pasikėsinimas į valstybingumą ir pilietiškumą.

Labai geras pavyzdys yra Prancūzija – valstybė, kuri įstatymo lygmeniu priėmė sprendimą išsaugoti savo kalbą. Ten įstatymas apima visas gyvenimo sritis.

Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.

Tai įvairūs viešosiose vietose kabantys plakatai, užrašai, gatvių pavadinimai, su eismu ir transportu susieti nurodymai.

Ten, kur norima pasitarnauti šalies svečiui ir vartojama svetima (anglų) kalba, privalu šalia tą pat parašyti ir prancūziškai.

Įstatyme nurodyta, kad sutartys, įsipareigojimai ir kiti raštai turi būti rašomi prancūziškai. Smulkiai pateikiama, kaip turi atrodyti reklama.

Kiekvienas į ją įsiterpęs svetimžodis turi būti išverstas į prancūzų kalbą. Taigi – jokių svetimybių ir diakritinių ženklų, kurie yra svetimi prancūzų kalbai.

Būtent taip atrodo tauta, o gal tiksliau valdžia (nes tikiu, kad Lietuvos gyventojai, taip pat kaip ir prancūzai, myli savo kalbą ir prieštarauja tokiems pakeitimams), kuri brangina ir gina savo kalbą.

Turbūt sunku būtų patikėti, kad po šitiek metų okupacijos, čia, Lietuvos širdyje, nesant okupantų, savi Lietuvos Respublikos valdantieji Seimo piliečiai sieks keisti savą kalbą. Tam reikia padėti tašką.

Nebegalima leisti pasikartoti sausio mėn. beprotybei. Negi nematote, kas vyksta Ukrainoje, negi nėra pavyzdžių, kaip Prancūzija saugo savo kalbą? Esu kategoriškai PRIEŠ diakritines granatas, kurios jau pradeda sprogdinti mūsų lietuvybę.

Nuorodos:

[1] Visuotinė lietuvių enciklopedija.
[2] J. Skėtrytė. LLRA-KŠS atstovai Seime siekia asmenvardžiuose įteisinti diakritinius ženklus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Šarknickas. Man lietuvių kalba yra Lietuva kaip vėliava – nekeičiama
  2. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  3. R. Karbauskis. Viena didžiausių lietuvių Tautos ir lietuvių kalbos išdavysčių atkurtos Lietuvos istorijoje
  4. R. Šarknickas. Prezidente, tikime Jumis, neišduokite lietuvių kalbos! (video)
  5. D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
  6. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
  7. E. Bradūnaitė-Aglinskienė: Lietuvių kalba stiprina mūsų protines galias
  8. Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams?
  9. J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I)
  10. J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (II)
  11. V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
  12. 37 Seimo nariai gindami lietuvių kalbą kreipėsi į Konstitucinį Teismą
  13. Ant politinio prekystalio – lietuvių kalba
  14. J. Vaiškūnas. Kalba ne apie kalbą – o apie tai, kur eis demarkacinė linija
  15. J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Gediminas Martišius says:
    1 metai ago

    Gal tada ir rašykim: Aushrinė Armonaitė, Robertas Sharknickas ir t.t. Bet gal šį kartą Seimas įsiklausys į protingus straipsnio autoriaus žodžius?

    Atsakyti
  2. pastebėjimai says:
    1 metai ago

    „Labai geras pavyzdys yra Prancūzija – valstybė, kuri įstatymo lygmeniu priėmė sprendimą išsaugoti savo kalbą. Ten įstatymas apima visas gyvenimo sritis.“„Kiekvienas į ją įsiterpęs svetimžodis turi būti išverstas į prancūzų kalbą.“
    „Precedentas“ – įvykis
    „etnines“ – tautos
    „identitetą“ – tapatybę

    Straipsnyje „Aukštos studijų ir nuomos kainos studentams yra beprotybė“: „už daugiabučių renovacijas, kiti nerenovuoja“ – atnaujinimas (-ai), neatnaujina.

    Atsakyti
  3. dar says:
    1 metai ago

    Svarbiausias dalykas, apie kurį straipsnyje, deja, nekalbama (straipsnis reikalingas, bet, deja, nepadės, jei yra užsibrėžtas tikslas sunaikinti valstybinę kalbą), yra visos tautos sąmoningumas.

    Niekas prievarta neverčia lietuvių verslininkų savo įmonėms (kavinėms, restoranams, parduotuvėms, gamybos įmonėms, viešbučiams ir t.t.) suteikti angliškus pavadinimus ir kabinti juos kiekviename žingsnyje.

    Niekas neverčia politikuojančių (įskaitant pačius aukščiausius), taip vadinamos akademinės visuomenės, taip vadinamų žurnalistų ir pan. užkimšti svetimžodžiai savo kalbas ir nykiausius parašinėjimus. Svetainė skelbiasi ginanti lietuvių kalbą, tačiau talpina bet kokius prirašymus su begale svetimžodžių.

    Išvada: daugeliui taip vadinamų lietuvių lietuvių kalba visiškai nesvarbi, todėl jos likimas labai liūdnas. Kiek nuošimčių nuoširdžiai rūpinasi, saugo, puoselėja lietuvių kalbą? Mažiau, nei vienas?

    Atsakyti
  4. P.Skutas says:
    1 metai ago

    Pirmiausiai Šarknicko Seimui būtina imtis išvyti tas įsileistas tris raides – stribes. O jos sutūpė lietuviškame raidyne prisidengiant skydu – 1994 metų Lietuvos žečpospoltinio bendrumo su Lenkija sutartimi. Šios sutarties terminas baigiasi, regis už 1,5 metų. Joje numatyta, kad šalys gali vienašališkai sutarties termino nepratęsti ir taip sutarties galiojimas baigtųsi. Tokiu atveju raidėms stribėms slėptis teisinio skydo Lietuvoje nebeliktų, jų įtaisymas valstybinės lietuvių kalbos raidyne pažeistų – šalies suverenitetą, Konstituciją. Seimui taptų privalu atitinkamu įstatymu joms parodyti duris iš Lietuvos…
    Tad kur Šarknicko seiminiai veiksmai – kur nutarimo projekto teikimas, kad 1994 m. sutarties su Lenkija terminas nebūtų tęsiamas, – tylu!… Čia tie pagraudenimai – tai vergo malonės maldavimai, o ne laisvo žmogaus, suverenios šalies politiko tolygus padėčiai veikimas.
    Kadangi įstatymų pataisos teikiamos 1994 m. sutarties su Lenkija įsipareigojimų pagrindu, tai, akivaizdu, kad tokiu atveju yra teiktinas Seimo nutarimo projektas, kuriuo būtų Lenkijai pranešama, kad 1994 m. sutarties su Lenkija terminui baigiantis Lietuva jo netęsia ir laiko, kad sutarties galiojimas pasibaigia.

    Atsakyti
    • Manau says:
      1 metai ago

      Lietuva pasirasys nauja, dar “gudresne” sutarti, lenkijos naudai, juk lenkija musu “strategine” partnere, o lietuva tik vasale ar pastumdele. Lenkijos lietuviai iki qwx neturejo tokiu teisiu kaip tie vilniaus krasto lenkai ir netures. Musu rasmenys neegzistuojantys lenkijos abc ju registruose neleidziami ir realiam gyvenimui lenkijos lietuviai naudoja atk su sulenkintom savo vardu versijom. O lietuva kaip durnele leidzia ir registruose. Pries leidziant qwx buvo meluojama, kad tai ne del lenku, bet del to, kad su uzsienio pilieciais sudariusiems santuokas lietuviams kildavo “keblumu” del pavardziu rasybos. Niekas nekonkretizavo kokie tie hipotetiniai keblumai, nes jie niekam realiai netrukde. Pramusus qwx, to ir laukiau su diaktriniais heroglifais, jie tai tikrai gali trukdyt, nes beveik visi lietuviai ju nepazista ir nepazins. Kas po to, lenku kalba antra valstybine, po to privalomai mokoma visoj lietuvoj?

      Atsakyti
      • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
        12 mėnesių ago

        Elementariam išsilavinimui, žinia

        Lenkų abėcėlėje yra tik w, o q bei x nėra todėl reikia suprasti, kad ne tik lenkai gadina lietuviškumą, bet ir (…) moterys su svetimšalių pavardėm (…).
        ___________________________
        Litery polskiego alfabetu

        Alfabet polski składa się z 32 liter, a 9 z nich posiada znaki diakrytyczne. Są one odpowiednio uszeregowane, co nazywane jest kolejnością alfabetyczną. W skład polskiej odmiany alfabetu wchodzą następujące litery:

        1. A, a
        2. A, ą
        3. B, b
        4. C, c
        5. Ć, ć
        6. D, d
        7. E, e
        8. Ę, ę
        9. F, f
        10. G, g
        11. H, h
        12. I, i
        13. J, j
        14. K, k
        15. L, l
        16. Ł, ł
        17. M, m
        18. N, n
        19. Ń, ń
        20. O, o
        21. Ó, ó
        22. P, p
        23. R, r
        24. S, s
        25. Ś, ś
        26. T, t
        27. U, u
        28. W, w
        29. Y, y
        30. Z, z
        31. Ź, ź
        32. Ż, ż

        Atsakyti
      • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
        12 mėnesių ago

        Vikipedijoje, lenkų abėcėlėje jau rašomos trys papildomos ir jiems neįprastos q, v bei x.
        ht tps://pl.wikipedia.org/wiki/Alfabet_polski
        Jei nemaištausim ir mums (…) vikipedai gali priteplioti į mūsų abėcėlę papildomas qxw. Nedaleiskim to.

        Atsakyti
  5. Romas says:
    1 metai ago

    Vėl ir vėl šitas šakalienės korešas bado apgauti žmones. Dink iš akių vaikų atiminėtojau sorošini ir daugiau nebesirodyk akyse. Man tik viena įdomu, ką su tokiu kaip jis partizanai pagavę darytų? Hmm…

    Atsakyti
  6. Dainora says:
    1 metai ago

    Ar kas nors tiki, kad vienam aktyviausių vaikų atiminėjimo šalininkui, staiga parūpo ginti lietuvių kalbą?

    Atsakyti
  7. Petras says:
    1 metai ago

    Siūlau nedelsiant jungtis prie Lenkijos gminos (valsčiaus) teisėmis – tada mūsų raidyne bus tik raidės su lenkiškais diakritiniais ženklais (ł, ń, ś, ź, ż), o jokių kitokių nebus! Ir viskas bus, kaip sakoma, “v požondku”. Jei ką, tai čia buvo juodas humoras.

    Atsakyti
    • Ne Petras says:
      1 metai ago

      Nejuokinga, Petrai. Nejuokinga.

      Atsakyti
      • Petras says:
        1 metai ago

        Perspėjau, kad čia juodas humoras. Juodas kaip mano šliubiniai batai. Ar aišku? Beje, labiausiai gyvenime bijau ir vengiu žmonių neturinčių humoro jausmo. Tai tiek šiam vakarui. Ite, missa est!

        Atsakyti
        • d says:
          1 metai ago

          Rašyk lietuviškai, Petrai. Aišku jeigu tu tikras lietuvis. Petrai.

          Atsakyti
  8. rep says:
    1 metai ago

    Oficialiame Lenkijos Punsko valsčiaus puslapyje valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko asmenvardis berods rašomas Witold Liszkowski, jo pavaduotojo Jono Vaičiulio- Jan Wojczulis, vyr. finasininkės Danutės Šimčikienės- Danuta Szymczyk. Bet mūsų valdžiai tai ,ko gero,visiškai nekliūva?
    ht tps://www.ugpunsk.pl/asp/samorzad-gminy,54,,1

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      1 metai ago

      Punsko valsčiuje gyvenančių lietuvių ir Šalčininkuose lenkų tautiškumo atžvilgiu teisinė padėtis nėra tapati. Punske gyvenantys lietuviai pagal tarptautinę teisę yra tautinė mažuma, kai tuo tarpu lenkai Šalčininkuose yra tik kitataučiai Lietuvoje, kadangi pagal Konstituciją Lietuvos teritorija yra etniškai vientisa – vientisai lietuviška. Todėl pvz., Punsko lietuviai turi teisę reikalauti, kad vietovės pavadinimas būtų rašomas ne tik lenk. Punsk, bet ir liet. Punskas, kai Lietuvai kitatautiški lenkai neturi teisės reikalauti, kad Trakai būtų rašomi ir lenk. Troki, Vilnius – lenk. – Wilno ir t.t.
      Tas pats yra ir su pavardėmis Punsko lietuviai pagal tarptautinę teisę turi teisę reikalauti, kad jų pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos ir lietuviškais rašmenimis, kai pvz., lenkai Šalčininkuose teisės reikalauti, kad jų pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos Lenkijos valstybės rašmenimis, – konstituciškai neturi.
      Taigi mainai naudojant rašmenis nurodytais atvejais teisiškai nėra lygūs, tad jie negalimi. Gyvenimo tautiniai statusai lietuvių Punske ir lenkų Šalčininkuose nėra tapatūs, – nesiklaidinkime savęs ir kitų….

      Atsakyti
      • Petras says:
        1 metai ago

        Tai jau taip, gerb. Skutai. Juokinga, kad lenkais yra užsirašę gudai Grisiewicz, Panasiewicz, Grigoruk ir t.t. bei lietuviai Gaidis, Dedel, Kiszkel, Krepsztul, Łowkel, Wentis, Wojsznis ir t.t. O juokingiausia yra tai, kad pietryčių Lietuvos žemės vadinamos “od wieków ziemie polskie” nors jos Lenkijai priklausė tik 1920-1939 metų okupacijos laikotarpiu (Dainava – Dainowa, Degučiai – Deguti, Šalčininkai – Solieczniki ir t.t. ). To tak, panowie. Tikrai būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

        Atsakyti
        • Petras says:
          1 metai ago

          P.S. Beje, kokie “lenkai” gyvena pietryčių Lietuvoje ir kokia “lenkų” kalba jie šneka rašė kalbininkai Zigmas Zinkevičius ir Halina Turska.

          Atsakyti
      • Žemyna says:
        12 mėnesių ago

        Reikia manyti, jog sutarties rengimo metu PL lietuviai buvo stipriai šantažuojami, kad iš jų ir tą, ir aną atims. Prisimenu to meto portalų komentaruose jų prašymus nusileisti, nes valdžia juos gąsdino, kad praras, ką dabar turi, jei Lietuva užsispirs.

        Atsakyti
  9. Dėl Prancūzijos says:
    1 metai ago

    Dėl Prancūzijos- skaičiau,kad berods visose Prancūzijos valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine prancūzų kalba, nors Prancūzijoje gyvena nemažai įvairių tautinių mažumų kilmės gyventojų. Negausias dvikalbes prancūzų ir mažumos kalba mokančias mokyklas berods dalinai išlaiko ir vietinės bendruomenės. Už prancūzų kalbos vartojimo įstatymo (Loi n° 94-665 du 4 août 1994 relative à l’emploi de la langue française) pažeidimą ( kitų kalbų ( ne vietinių tarmių) vartojimas viešajame gyvenime) baudos siekia iki 500000 eurų o papildoma bauda už kiekvieną įstatymo pažeidimo dieną- 20000 eurų. Gal ir Lietuvai reikėtų pasekti Prancūzijos pavyzdžiu?

    Atsakyti
    • Petras says:
      1 metai ago

      Mūsų seimagalviams iki Prancūzijos – kaip iki Mėnulio pėsčiomis!

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      12 mėnesių ago

      Ir dar nuolat reikia priminti, jog
      Tautinės mažumos tai NE kitakalbiai valstybės piliečiai, ne tie, kurių yra mažiau, nei titulinės tautos gyventojų! TM tai
      – tautos, jau nebeturinčios savo nacionalinės valstybės, palikuoniai
      arba
      – tie, ką kartu su jų žemėmis užgrobė kaimyninė valstybė. Pavyzdys – Baltarusijoje, Lenkijoje kartu su savo namais, ūkiais, dvarais atsidūrę lietuviai. Ką Stalinas ,,padovanojo”, ką patys pasisavino.
      TM jokiu būdu negali savęs laikyti okupantai, nei jų palikuoniai ar kolaborantai,
      ir jokie kiti atvykėliai. Jų atneštai ir prievarta įskiepytai kalbai negali būti teikiamos jokios privilegijos.
      Jei mes suteikiame TM statusą atvykėliams (žmonėms, atneštai kalbai) , vadinasi oficialiai pripažįstame, jog jie nebuvo okupavę Lietuvos žemių, jog tai mes juos okupavome…

      Atsakyti
  10. Tikras jo veidas. Neužmirškite to tautiečiai. says:
    1 metai ago

    “Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas turintis keistą potraukį vaikaims,Robertas Šarknickas siūlo Atimti vaiką galima, jei rūbai nešvarūs, nesutinki su nuomone VTAS pareigūno, tampymas už drabužių, įžeidimas, nepakankamas materialinis aprūpinimas….”

    Atsakyti
  11. dar says:
    1 metai ago

    Ryšardo Maceikianeco straipsnio “Lieuvos lenkai-kas jie yra?” ištrauka:
    “…Mykolas Balinskis, gimęs ir palaidotas Lietuvoje, Vilniaus universiteto auklėtinis, istorikas, rašytojas, publicistas, švietimo veikėjas, Vilniaus bajorų instituto kuratorius ir Vilniaus archeologijos komisijos vicepirmininkas, knygoje, išleistoje praėjus beveik trims šimtams metų po Liublino unijos, dar neapžymėjo, kad Vilniuje būtų lenkų, nors rašė lenkiškai, matyt, save priskirdamas lenkakalbiams lietuviams, nors toks apibūdinimas tuomet apskritai turbūt nebuvo žinomas.
    “[…] Vilniaus miesto gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių žmonių taip mažai, kad šiuo požiūriu jokio skyriaus sudaryti negali”. (Opisanie statystyczne miasta Wilna przez Michała Balińskiego. Wilno, Józef Zawadzki, 1835. Str. 61)., 1835. Psl. 61).
    Maža to – 1846 m. visoje Vilniaus apskrityje nematyti gyventojų lenkų, tiktai pažyma, kad pastebėtas lenkinimo procesas, vykstantis pietų kryptimi nuo Vilijos.
    „[…] Vilniaus apskritis. Abipus Vilijos esanti, visa vakarinė jos dalis tarp Vilniaus ir Ukmergės nusidriekusi, yra labai derlinga, kviečių ir linų gausi, o pietuose dideliais puikiausios rūšies pušynais apaugusi, gyvenama pačių lietuvių. Tačiau lietuvių kalba ištisai vyrauja tik šiaurinėje pusėje, t. y. dešiniajame Vilijos krante; pietuose, prie paties Vilniaus, ją išstūmė lenkų kalba, o toliau tarpusavyje susimaišę lietuviškai kalbantys kaimai su kaimais, kuriuose vartojama lenkų – rusų kalba. Tačiau tarp kaimo žmonių lietuvių kalba šioje apskrityje nustelbia abi paminėtas kalbas. Kai kuriose vietovėse, nors kaimų pavadinimai ir net jų gyventojų pavardės yra grynai lietuviškos, tačiau gimtoji kalba jau pamiršta. Senieji inventoriai, t. y. turto aprašai, įrodo, kad šis pokytis prasidėjo per karus su Švedija valdant Jonui Kazimierui, kurie kartu su maro užkratu, siautusiu po jų šalyje, išguldė daug žmonių. Naujakuriai, atvykę iš gilesnės D. Kunigaikštystės rusiškos ir lietuviškos dalies, prisidėjo prie to kalbinio pokyčio tarp kitų gyventojų“. (Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym i statystycznym, opisana przez Michała Balińskiego i Tymoteusza Lipinskiego, t.III. W-wa, nakład i druk S. Orgelbranda, 1846., psl. 122–123).
    Lenkinimo procesas bėgant laikui tikriausiai stiprėjo, ypač po 1863–1864 m. sukilimo, vis dėlto reikšmingesnis ar masinis gyventojų persikėlimas iš kaimyninės Lenkijos į Lietuvą jokiuose šaltiniuose nepažymėtas. ..”
    https://alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      12 mėnesių ago

      Na, tada tokia mada buvo: rusų aukštuomenė net ir po Napoleono ,,viešnagės” prancūziškai kalbėjo, na, o dalis mūsų – lenkiškai, reikia manyti, jog dalis latvių vokiečių kalbą ,,aukštu stiliumi” laikė.

      Atsakyti
  12. Želvietis , Ukmergės r. says:
    12 mėnesių ago

    Šeimos vaistinė pervadinta į ( ? ) Benu. Visi priprato prie ( lotyniškos ? ) Camelia . Lietuviška alaus darykla
    Ragutis tapo Wolfas Engelmann—-pačių Kauno lietuvių valia. Ukmergės merija neleido užrašyti ATKURTOJI LIETUVA ant jų pagrindinio paminklo. Paliktas , naujai primontuotas lotyniškas , skambantis kaip itališkas . Mano lydėti užsienio žygeiviai stebėjosi: Ei, o kodėl čia itališkai ?

    Atsakyti
    • kas tas benu? says:
      12 mėnesių ago

      Man skamba kaip kokio šunėko vardas.

      Atsakyti
  13. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    12 mėnesių ago

    Kiek svetimšalių su q, x, w pavardėmis prisipirko (pasisavino) žemių Lietuvoje? Ir tokiems juk yra naudingas q, x, w brukimas į mūsų kalbą. Kas žinote ką nors apie tokią tragediją?

    Atsakyti
  14. Nuoroda says:
    12 mėnesių ago

    Tos pačios lyties asmenų civilinė sąjunga bus lygi šeimos teisiniams santykiams – teisininkai
    – pozicija.org/tos-pacios-lyties-asmenu-civiline-sajunga-bus-lygi-seimos-teisiniams-santykiams-teisininkai/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

2023 09 10
Raginama stabdyti šimtamečių medžių kirtimus greta Vilniaus | lrs.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

2023 09 09
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
Ukrainos gynėjai | Šį savaitgalį galingiausių pasaulio šalių vadovai, įskaitant JAV prezidentą Džo Baideną, renkasi Naujajame Delyje į aukščiausiojo lygio susitikimą. G20 norėtų priimti bendrus sprendimus, kurie užtikrins skurdžiausių šalių apsirūpinimą maistu, kovos su klimato kaita veiksmus ir skolų mažinimą neturtingoms šalims. nuotr.

„Nelaimingas atsitikimas“ vardu Rusija

2023 09 08
Didžiausias Lietuvos šunkelis – „betonkelis“ – valstybinės reikšmės kelias iš sostinės į Uteną | miestai.net nuotr.

A. Navys. M. Sėjūnas. Automobilis geležinkelio bėgiais važiuoti nepritaikytas

2023 09 08
Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Gėda dėl valstybinės kalbos nemokančių ministrių

2023 09 08
Dobrovolska | Alkas.lt koliažas

E. Čiuldė. Tatuiruotoji žino, ką daro

2023 09 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
  • Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 11
0
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Baigėsi didžiųjų pasaulio valstybių susitikimas Indijoje. 20-ties turtingų ir besivystančių šalių grupė pasveikino Afrikos Sąjungą kaip naują narę – neabejotinai...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
8
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

by daiva
2023 09 10
1
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

Taigi, turiu malonumo: pabaigiau ne vienerius metus trukusį darbą - atiduotas spaustuvei mano spaudai parengtas Amerikos lietuvių istoriko Algirdo Martyno...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Rimgaudas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
Kitas straipsnis
UNESCO | Alkas.lt koliažas

Kviečia „UNESCO savaitės“ renginiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai