Per ilgametę bendrystę, dalindamiesi mūsų protėvių paveldu su kažkada netekusiais savo gyvenamosios teritorijos imigrantais, turėjome galimybę įsitikinti, kaip jie moka džiaugtis savo tautiečių gebėjimais ir laimėjimais. Tikriausiai dėl tokio etninio bendrumo ryšių gerai klostosi jų turtinė padėtis ir meniniai pasiekimai.
Ar mes pasimokėme tautinio vieningumo iš greta esančių pavyzdžių? Ar ne perteklinės mūsų pastangos niekinti bendrapiliečius? Juk išdavikiška juodinti savo tautą ir valstybę, kaip pastaruoju laikotarpiu už Tėvynės ribų pasielgė būrelis europarlamentarų, išreikšdami poziciją prasilenkiančią su protingumo kriterijais ir akivaizdžiai skirtą siauriems savo grupiniams interesams tenkinti.
Nesiimsiu piešti vidutinio lietuvio psichologinio portreto, nes vidutinis lietuvis realiai neegzistuoja. Gyvena konkretūs žmonės, turintys ir dorybių, ir ydų, kurias bendruomenėje galima ir skatinti, ir slopinti. Apie tai, kaip skatinti geros moralės pradus valstybės valdysenoje, manau, verta pasvarstyti.
Ilgus šimtmečius nedoro žmonių elgesio paskatas slopino Dievo rykštės baimė ir bendruomeninis pasmerkimas. Sudievinus pinigus ir jų gausą sutelkus mažumos rankose, kuri natūraliai negali turėti visuminio intelektinio potencialo, žmonių bendrabūvio darnai palaikyti reikalingi gerai apgalvoti reguliaciniai svertai.
Pagal dabartinį sąlyginai primityvų visuomenės savivaldos modelį (vieni – visažinė valdžia, kiti – eiliniai riboti piliečiai) gal ir utopiškai atrodo, jog įstatymu galima ką nors pakeisti. Kasdien matant, kaip valstybės galias „suprivatizavusios“ interesų grupės, veikiančios institucijų vardu, sistemingai kėsinasi į pilietinės daugumos interesus, dažnam nusvyra rankos.
Patikėkit, tiksliu konstituciniu modeliavimu ir atsakomybės už teisinį nihilizmą teisingu taikymu valstybėje galima pasiekti stebėtinų rezultatų. Tokia valstybingumo praktika, kai teisėtumo priežiūrą vykdo ne visa bendruomenė, kuriai būdingas viešumas, o siaurai specializuoti instituciniai subjektai, veikiantys įsislaptinimo principu, tikėtis teisingumo beviltiška.
Įstatyminis reguliavimas, kai viešąjį interesą ir konstitucinę santvarką neturi teisės ginti kiekvienas konstitucinis subjektas, akivaizdžiai nenormalus. Viduramžiškų tradicijų pavyzdžiu susiklosčiusi valstybingumo praktika, kai vieni piliečiai įstatymu laikomi svarbesni ir vertesni už kitus, atsisakant atskirties tik pagal funkcinį pasidalinimą darbais ir pasiektus rezultatus, negali būti priimta be priešpriešos.
Dėl to svarbi priemonė visuomenės susipriešinimui mažinti – gerą moralę atitinkantis teisinis (pirmiausia – konstitucinis) reguliavimas, kurio visaverčiai negali pakeisti nei švietimas, nei moralizavimas žiniasklaidos priemonėse. Žmogus, kaip kiekvienas primatas, nejausdamas baimės atsakyti už netinkamo elgesio padarinius, linkęs tenkinti savo įgeidžius.
Tai kad laisviečiai (ir kiti, apšmeižę Lietuvą), jokios Dievo baimės nė padorumo neturi, manau!
Zigmas VAIŠVILA: Šiurpi pasinaudojimo Tauta atodanga. Ar gi ne, Vytautai Landsbergi?
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/isklausyk-respublika/zigmas-vaisvila-siurpi-pasinaudojimo-tauta-atodanga-ar-gi-ne-vytautai-landsbergi/
,,Patikėkit, tiksliu konstituciniu modeliavimu ir atsakomybės už teisinį nihilizmą teisingu taikymu valstybėje galima pasiekti stebėtinų rezultatų.”
Tikim, bet tam reikia žmonių būrelio, turinčio politinę valią ir tikėjimą, kad tai būtina ir įmanoma.
Kadangi daugumos iš mūsų prigimtis yra grobuoniška, nes viską valdo kova už būvį, vienybė neįmanoma. Be to, valdžios siekia tik tie, kam ji yra gyvybiškai naudinga, todėl idealistai visada liks nustumti į pašalį, nes ne jų yra žemiškasis dangus.
Tokiais atvejais, kaip kad pasielgė Žalimas, Auštrevičius su atitinkamai kitais ES parlamentarais, pateikę Parlamentui rezoliuciją dėl LRT ir siekę, kad ji būtų priimta, – Lietuvių išmintis sako: “tas ne paukštis kur į savo lizdą dergia”.
Gal bendrai imant Konstitucija, įstatymai ir nėra tokie blogi. Pagrindinė teisingumo vykdymo problema yra jį vykdančių struktūrų įstatymai, neužkertantys “susigiedojimo” santykių tarp įvairių jų ir prokurorų (ypač tarp prokuratūros ir STT, FNTT (šių struktūrų korupcijos srityje galios ikteisminio tyrimo pradžios procese privalo būti absoliučios – prokuroro dalyvavimas procesiškai yra paskesnis (derinamasis), taip pat – “susigiedojimo” santykių tarp prokuratūros – administracinių teismų, skirtingų pakopų teismų ir t.t..
Akivaizdu, kad ne mažą vaidmenį tautos susipriešinimui turi ir tautos bei valstybės viešas gyvenimas be savos (lietuviškos) istorijos, praktiškai gyvenant lenkiška arba rusiška istorija. Kaip žinia, tokį viešą teisiškai “žečpospolitinį” Lietuvos gyvenimą sąlygoja Konstitucijai (Vasario 16-ajai) prieštaraujanti 1994 m. valstybinio bendrumo su Lenkija sutartis. Nors jos terminas baigėsi 2009 metais, tačiau iki šiol Lietuvos valdžios ją vis pratęsia dar penkeriems metams ir toliau laiko tautą ir valstybę Lenkijos istorijos dvasioje. Kadangi viešas gyvenimas Lenkijos istorijos dvasioje didžiajai daliai lietuvių nėra priimtinas, yra priešinantis lietuvius tarpusavyje. Tokiu atveju besibaigiančio tos sutarties termino netęsimas, t.y. ėmimas viešas gyventi sava istorija – būtų vienas iš svarbių veiksnių tautos susipriešinimui mažinti, jai vienyti. .
Ar nauji rinkimai ką nors pakeistų ? pozicija.org/sostineje-veikia-politines-jegos-faktiskai-besivadovaujancios-prorusiska-postokupacine-tautos-valstybinguma-revizuojancia-pasauleziura/
Manau, tas TF “pareiškimėlis” daugiau politinis negu tautiškai dalykiškas, taigi mažai kas kreips į jį dėmesį.
Manau, jog kaltas Šeimininkas. Padėjo tik vieną geldą , o kiaulių pulkas. Jei primėtytų daug geldų – vienybės nebus, bet ir pjautynių sumažėtų…..
Okupantų šlovinimas ir netikri disidentai. Kremliaus šunys draugų kaukėse.
Глорификация оккупантов и фальшивые диссиденты. Псы Кремля в масках друзей Украины:
youtube.com/watch?v=wl7ouDLc5QQ&t=13s