Antradienis, 24 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Latvija žengia istorinį žingsnį: Latvijos Dievturiai įteisinti kaip tradicinė religija

Daiva Vaiškūnienė, www.alkas.lt
2025-10-09 17:15:48
337
PERŽIŪROS
6
Latvijos Dievturiai

Latvijos Dievturiai | dievturi.lv nuotr.

2025 m. spalio 9 d. Latvijos Respublikos Saeimas priėmė istorinį įstatymą (63 balsai už, 7 balsai prieš ir 2 susilaikė), suteikiantį Latvijos Dievturių sandraugai (Latvijas Dievturu sadraudze) oficialų ilgalaikės tradicinės religijos statusą.

Šis sprendimas yra pirmasis toks visoje Europos Sąjungoje ir ženklina svarbų tarpsnį etninių religijų teisių pripažinime ES.

Pagal priimtą įstatymą Dievturyba pripažįstama tradicine baltų religija Latvijoje, išlaikiusią baltiškas tradicijas, ištikima dvasinėms ir dorovinėms vertybėms, puoselėjanti latvių kalbą, papročius ir tautos dvasinį paveldą.

Įstatymas suteikia Dievturiams teisinį statusą – saugo jų vardą, jų šventas vietas, šventoves ir kitas šventybes, o taip pat suteikia teisę į savivaldą pagal įstatus. Tai apima teisę tuokti, skleisti dvasines pažiūras, švietimą ir religinį mokymą.

Dievturių įgaliotieji dvasininkai gali sutuokti pagal Civilinę teisę ir teikti dvasines paslaugas karinėse, medicinos ir pataisos įstaigose. Taip pat Dievturių įkurtos švietimo įstaigos galės rengti mokymo programas ir ruošti savo religinius darbuotojus.

Latvijos Dievturiai
Latvijos Dievturiai | dievturi.lv nuotr.

„Praėjus aštuoniems amžiams nuo smurtinio krikščionybės atėjimo į Baltijos kraštus, Latvija, kaip ES narė, turi galimybę sugrįžti ir tęsti senąsias baltiškas religines tradicijas, kurias puoselėja Dievturiai“, – teigia Latvijos Dievturių sandraugos didžvaduonis Andrejus Broks.

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą
Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai Luokstenės šventykloje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jis pabrėžia šios etninės religinės bendruomenės svarbą latvių tautos dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimui.

Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas, dievturis dr. Ugis Nastevičs pažymi, kad: „Šis įstatymas, kurį nuo 2022 m. kūrė Dievturiai, pripažįsta Dievturybą kaip tradicinę religiją, giliai įsišaknijusią Latvijos istorijoje ir kultūroje. Jis saugo šventas tradicijas ir sukuria precedentą visoms etninėms religinėms bendruomenėms Europoje. Tai pabrėžia Latvijos įsipareigojimą užtikrinti religijos laisvę, kultūrinį išsaugojimą ir etninių dvasinių tradicijų pripažinimą.“

Luokstenės dievturių šventykla | alkas.lt nuotr.

Latvijos Dievturių Sandrauga yra Europos etninių religijų kongreso narė nuo 1998 m., aktyviai propaguojanti etnines religines tradicijas visoje Europoje.

Šio įstatymo priėmimas liudija ryžtą puoselėti ir saugoti baltų tautų senąsias religines vertybes šiandienos Europoje ir suteikia Dievturybai užtikrintą teisėtą vietą Latvijos ir visos Europos religinėje įvairovėje.

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė įteikia krivulę Valdžiui Celmui Luokstenės šventyklos atidarymo apeigose
Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė įteikia krivulę Valdžiui Celmui Luokstenės šventyklos atidarymo apeigose | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė pasveikino dievturius

Lietuvos etninės religijos Senojo baltų tikėjimo Romuva vadovė Krivė Inija Trinkūnienė pasveikino dievturius su seniai pelnytu reikšmingu valstybės pripažinimu:

„Sveikiname Dievturius su pergale! Jūsų pasiekimas – tai pamoka visoms Europos prigimtinio tikėjimo bendruomenėms. Įkvėpti Jūsų ir mes sieksime tapti valstybės pripažinta tradicine religine bendrija.“

Baltų tikėjimo Molėtų bendruomenės Romuvos vaidilos pasveikinimas 

Gerbiamasis Andrejau Brokai,

Su didele pagarba ir džiaugsmu sveikinu Jus bei visą Latvijos Dievturių sandraugą šio istorinio sprendimo proga – Latvijos Saeimos nutarimo pripažinti Dievturius tradicine religija.

Tai iškili Jūsų bendruomenės pastangų, ištvermės ir dvasinio tvirtumo pergalė, kurios reikšmė peržengia Latvijos sienas.

Jūsų atkaklus darbas, vienijantis senosios baltų pasaulėžiūros puoselėtojus, tapo pavyzdžiu mums visiems – lietuviams, romuviečiams ir visiems baltų tikėjimo broliams.

Linkiu Jums ir visiems dievturiams šviesos, jėgos ir išminties tęsiant šį didį kelią – kad mūsų bendrų protėvių dvasia stiprintų abiejų tautų vienybę ir tikėjimo laisvę.

Su broliška pagarba, Jonas Vaiškūnas, Molėtų Romuvos vaidila.

Lietuvos Romuva nors per ilgai trukusius teismus pernai (2024-12-12) pagaliau išsikovojo valstybės pripažinimą, tačiau ir toliau oficialiai lieka netradicine religine bendrija savo šalyje.

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai nutarė susivienyti | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai nutarė susivienyti | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dievturiai ir romuviai tos pačios baltų religijos tęsėjai

Latvijos dievturiai ir Lietuvos romuviai nuo seno bendradarbiauja, rengia bendras religines apeigas bei šventes, o nuo nuo 2011 metų kasmet rengia ir Baltų krivulėmis vadinamus plačius religinių bendrijų pasitarimus. 2018 m. Lietuvoje vykusioje Baltų krivulėje buvo nutarta telktis į bendrą religinį susivienijimą, kuris rūpintųsi senovės baltų religinių bendrijų tikėjimu Latvijoje, Lietuvoje ir visose istorinėse baltų žemėse, bei kituose kraštuose, kur tik gyvena baltų religijos išpažinėjai.

„Skelbiame, kad esame vienos bendros iš protėvių paveldėtos Senovės baltų religijos tęsėjai. Siekdami stiprinti Lietuvoje, Latvijoje bei kitose baltų žemėse gyvenančių ir baltų kultūros erdvei priklausančių baltų vienybę ir puoselėti bei perduoti ateinančioms kartoms iš protėvių paveldėtas Senovės baltų religijos tradicijas, susirinkę į bendrą Krivulę, nutarėme /…/ steigti šias religines bendrijas vienijantį ir telkiantį senovės baltų religijos susivienijimą“, – rašoma bendroje dievturių ir romuvių deklaracijoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų Krivulėje istorinį baltų arealą nuspręsta skelbti „Šventąja Žeme“
  2. Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  3. Romuviai ir dievturiai ragina istorinių baltų žemių tautas gerbti Šventąją baltų žemę
  4. Senovės baltų religija siekia valstybės pripažinimo
  5. Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video)
  6. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją
  7. Romuvos mokykla kviečia gilintis į baltų kultūrą ir religiją
  8. Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą
  9. M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką
  10. Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)
  11. Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą
  12. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  13. Kam kelia baimę senoji baltų religija?
  14. „Aktualioji istorija“: Senovės lietuvių religija
  15. D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Dėkokime narsiajai Sesutei says:
    5 mėnesiai ago

    žingsnis po žingsnio jau kelintą kartą Ji moko nepaslankią ir bailią savo dičkę sesę, bet ši, lyg smėlio maišas, vis ant to paties šono dešimtmečius nepajudėdama drybso … 🙁
    Per kiekvienus rinkimus turime, kas veržte į Seimą veržiasi, turime, kas dešimtmečius jame kiurkso, bet neturime, kas pareigą savo Tautai pagaliau atlieka.
    Pagarba sesutei Latvijai!!!

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      5 mėnesiai ago

      Su šia skandinaviška sesute (genetikas prof. dr. Vaidutis Kučinskas: Skandinavijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones yra to pačio genetinio branduolio žmones) draugaujame nuo ledynmečio laikų, kai dalis mūsų nuo šalčio buvo pasitraukę į Afriką. Kn. “Ist.par.į Lietuvą”, p. 10 yra paminėti ir latviškai užrašyti 87 pasakos “Eglė žalčių karalienė” variantai (Leonardas Sauka). Neskaitant to, kad Afrikoje užfiksuota gyvenvietė pavadinimu SALDAI. Ir laiką, vedant kasdien ugnelę ratu, jie mokėjo skaičiuot taip kaip mes. Pagarba!

      Atsakyti
  2. Latvijoje says:
    5 mėnesiai ago

    Latvijoje ir Estijoje visose valstybinėse mokyklose pereinama prie visuotinio mokymo tik valstybine kalba ( atitinkamai latvių ar estų). Ne Latvijos piliečiai, norintys toliau gyventi Latvijoje privalo išlaikyti valstybinės latvių kalbos egzaminą. Latvijos Konstitucijoje ( Satversmėje) rašoma: “1918 m. lapkričio 18 d. paskelbta Latvijos valstybė buvo įkurta sujungus istorines latvių žemes ir remiantis nekintama Latvijos tautos būkle ir jos neatimama apsisprendimo teise, siekiant užtikrinti latvių tautos, jos kalbos ir kultūros per amžius egzistavimą ir vystymąsi, užtikrinti Latvijos ir visų žmonių laisvę bei skatinti klestėjimą…..Pasitikėjimas Latvija, latvių kalba kaip vienintele oficialiąja kalba, laisve, lygybe, solidarumu, teisingumu, sąžiningumu, darbo dorybe ir šeima yra darnios visuomenės pagrindas.( google vertimas) likumi.lv/doc.php?id=57980?phrase=Satversme
    Satversmėje latvių kalba, kaip vienintelė oficiali kalba Latvijoje,laikoma vienu iš Latvijos visuomenės pagrindų. O Lietuvoje?

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      5 mėnesiai ago

      >Latvijoje
      O Lietuvoje? Lietuvoje kitataučiai, norintys įsigyti pilietybę, turi išlaikyti Konstitucijos, lietuvių kalbos egzaminus. Tačiau, skirtingai nuo estų ar latvių, valstybinėse mūsų mokyklose nėra pereinama prie visuotinio mokymo tik valstybine lietuvių kalba. Kodėl? O gi todėl, kad tam neduoda eigos Lietuvos respublikos vyriausybė. Duotų gal eigą tam “Nemuno aušrai” priklausantis ministras, bet tokio ministro Lietuvos vyriausybė dėl “menininkų”, įskaitant ir mokinius, protestų į savo sudėtį neįsileidžia. Vo tep!

      Atsakyti
      • >Rimgaudui says:
        5 mėnesiai ago

        Nesupratote. Kalbu apie asmenis ,neturinčius Latvijos pilietybės- jie taip pat turi išlaikyti valstybinės latvių kalbos egzaminą nustatytu lygiu, norėdami toliau gyventi Latvijoje.

        Atsakyti
      • Jamam says:
        3 savaitės ago

        Neužmirškite, kad yra dvi nevalstybinės kalbos , kuriomis mokoma: rusų ir lenkų. Jeigu rusų kalba politikai yra kaip ir ne prieš panaikinti, tai su lenkais jie nė už ką to nepadarys. Nes yra pasirašę sutartį, plius kaip jau bevek nutraukėm visus ryšius su Rusija, tapome bevek išskirtinai priklausomi nuo Lenkijos. Čia kaip su vilkikais Baltarusijoje, sau kilpą užsinėrė. Lenkų politikai nenustojo galąsti dantis dėl Wilno.

        Tas mokymas iš tikro nėra taip jau blogai, o politiškai, teisingai naudojant, galima naudoti kaip privalumą. Bet Lietuvoj politikai skystoki. Na ir tiesiog reikia stipriau mokyti lietuvių kalbos, o ne susilpnintai…

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Valentinas Juraitis fotografavimo išvykų metu 2017 m.
Kultūra

Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje – V. Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“

2026 02 24
Lietuvos nacionalinis kultūros centras pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“
Kultūra

85-metį švenčiantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras atsinaujina: pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“

2026 02 24
I. Ruginienė lankosi Vilniaus rajone
Lietuvoje

I. Ruginienė lankėsi Vilniaus rajone

2026 02 23
Kompiuteris
Lietuvoje

SADM įspėja dėl sukčių laiškų

2026 02 23
Kelio darbai
Lietuvoje

Bus atnaujintas kelio ruožas už sostinės Pilaitės mikrorajono

2026 02 23
Skydinė renovacija
Lietuvoje

Lietuvoje pradėta taikyti nauja pastatų atnaujinimo technologija

2026 02 23
„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“
Lietuvoje

Pristatytas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“

2026 02 23
Saulės elektrinė
Energetika

Gaminančių vartotojų skaičius jau perkopė 170 tūkstančių

2026 02 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Bus sodinamas V. Adamkaus 100-mečio ąžuolynas
  • Vincas Kalava apie 85-metį švenčiantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras atsinaujina: pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“
  • Marija apie R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus
  • AAA apie R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Inkilai sugrįžtantiems paukščiams: ką reikia žinoti prieš keliant?
  • A. Antanaitis. Šalis ta Lietuva vadinas…
  • R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus
  • Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje – V. Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“

Kiti Straipsniai

Olimpinės žaidynės 2026

R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus

2026 02 24
Lietuvos nacionalinis kultūros centras pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“

85-metį švenčiantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras atsinaujina: pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“

2026 02 24
Jevgenijus Petrovičius Bitkinas (1932–2017). „Čečėnų deportacija“, 1969 m.

S. Buškevičius. Vasario 23-ioji – čečėnų tautos genocido diena

2026 02 23
Baltijos šalių gynybos klasterio steigėjas Algirdas Stonys

Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

2026 02 23
Virtuali paroda B. Gajauskui atminti

37 nelaisvės metai. B. Gajausko 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2026 02 23
Mergina su tautiniais drabužiais laiko ąžuolo sodinuką Stelmužės ąžuolo fone

A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu

2026 02 22
Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

2026 02 22
V. Adamkus

Bus sodinamas V. Adamkaus 100-mečio ąžuolynas

2026 02 21
Apdovanojimai Lazenkų rūmuose, su Lenkijos-Lietuvos forumo komisijos nariais

Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą

2026 02 21
„TikTok“

D. Ulbinaitė siūlo 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams

2026 02 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Bus sodinamas V. Adamkaus 100-mečio ąžuolynas
  • Vincas Kalava apie 85-metį švenčiantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras atsinaujina: pristato naują tapatybę ir šūkį „Kultūra, įkvepianti stiprybės“
  • Marija apie R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus
  • AAA apie R. Dilius. Olimpinėms žaidynėms pasibaigus
  • Beje, apie E. Adukonis. Ar žinojote, kad Kaune, Nemuno saloje, 1939–1940 m. buvo hipodromas?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Grynieji pinigai

E. Čibirauskas, G. Ustinavičius,  Z. Vaišvila. Teisę atsiskaityti grynaisiais turi ginti Konstitucija 

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai