Vasario 20 d., 13 val, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (atrijus prie vitražo, III a.), Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga, Valstybinė kalbos inspekcija jau aštuonioliktą kartą surengė Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių apdovanojimus, tikėdamasi paskatinti savininkus verslui suteikti lietuviškus vardus.
Varžytuvių tikslas – skatinti verslininkų kūrybiškumą ir sąmoningumą, pagarbą Lietuvos kultūrai ir kalbai. Originalus, patraukiantis dėmesį lietuviškas pavadinimas gali tapti privalumu ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje rinkoje, kurioje vyrauja anglų kalba.
Rinkta iš daugiau kaip 14 tūkstančių pernai Registrų centre įregistruotų verslo įmonių (akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų) pavadinimų.
Pretendentų skaičius keliskart sumažėjo atrinkus tik lietuviškus pavadinimus. Atmesta daug iš dirbtinių, bereikšmių žodžių sudarytų vardų, tų, kuriais tiesiogiai įvardijama veikla.
Teko atsisakyti įmonių, kurių esamos ar būsimos veiklos ženklų rasti nepavyko. Renkant iš likusio pagrindinius reikalavimus atitinkančio sąrašo pirmenybė teikta originaliems, skambiems, keliantiems teigiamus jausmus vardams, atspindintiems įmonės veiklą ir vertybes.
Šių metų nugalėtojai
„Ateities istorijos“, „Debesyje“, „Kylam kartu“, „Sesių sodas“, „Švari lentyna“, „Žavesio dulkės“, „Žinių tiltas“ iš Vilniaus, „Kavavirė“, „Medis senolis“, „Ošia tyla“, „Pagaliau“, „Ugningai“, „Žygiuok“ iš Kauno, „Miltai ore“, „Miško sapno žirgai“ iš Kauno rajono.
Taip pat „Baltukas“ iš Panevėžio, „Ežio mintys“ iš Šiaulių, „Pajūrio smilga“ iš Palangos, „Popieriaus magija“ iš Vilniaus rajono ir „Rojaus obuoliukai“ iš Birštono.
„Šiandien be galo džiaugiuosi visų drąsa. Pradėti verslą – tai lyg sodinti medį, o duoti jam pavadinimą – tai tarsi pirmą kartą ištarti savo vaiko vardą.
Tam reikia ne strateginių skaičiavimų, o labai daug nuoširdumo. Pasirinkote lietuvišką žodį ne todėl, kad taip lengviau, o todėl, kad juo tikite.
Pajutote, kad tikrasis ryšys su žmogumi atsiranda tada, kai kalbame širdies kalba. Kai žiūrime į pavadinimus, matome ne tik paslaugas ar prekes.
Jaučiame to vienintelio žodžio ieškojimą, meilę mūsų kalbos perliukams ir pasididžiavimą: „Taip, tai sukurta čia, Lietuvoje“, – mintimis dalijosi varžytuvių sumanytojas, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
„Delfi“ portalo skaitytojų išrinkta įmonė nugalėtoja – „Rojaus obuoliukai“, specialiu prizu ją apdovanojo vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.
Renginio dalyvius sveikino kultūros viceministrė Edita Utarienė, Inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, visomis tarmėmis į laimėtojus kreipėsi laidų vedėjas, režisierius, scenaristas Vytenis Pauliukaitis.
Tradicinių varžytuvių istoriją apžvelgė vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė, koncertą dovanojo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojai ir moksleiviai, renginį vedė Paulius Skučas.
Su tuo gražiausių įmonių pavadinimų rinkimu yra gražu, šaunu. Bet va VKI galėtų priminti LRT, kad dzūkai nuo senų senovės Kapčiamiesčio pavadinimo žodį kirčiuoja antrame, o ne pirmame skiemenyje (kaip Leipalingis, senamiestis, Antakalnis, Žaliakalnis, turgavietė). VLE, išleistoje Bostone praeito amžiaus viduryje, nurodytas pirmo skiemens kirčiavimas yra nežinia iš kur ištrauktas, yra klaida.
Valdiškų įmonių valdininkai net mušami nepripažintų savo klaidų. Tokie jau mes, patriotai.