Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“ duomenimis, visuomenė sprendimų priėmimą suvokia kaip vis labiau uždarą, o valstybės tarnautojai vis dažniau nurodo susiduriantys su atvejais, kai sprendimai priimami konkrečių interesų grupių naudai. Gyventojų nuomone, labiausiai paplitusios korupcijos formos yra nesąžiningas naudojimasis asmeniniais ir politiniais ryšiais, o labiausiai korumpuotomis institucijomis gyventojai laiko gydymo įstaigas, Seimą, teismus, savivaldybes, partijas bei politikus. Nors pranešimo apie korupciją potencialas vis dar nėra aukštas, tačiau stiprėja visuomenės suvokimas, kad už korupciją yra baudžiama.
„Lietuvos korupcijos žemėlapis“ mums yra ne tik rodiklis, bet ir kryptis. Matome pažangą, tačiau aiškiai matome ir sritis, į kurias būtina nukreipti prevencines priemones, stiprinti antikorupcinį švietimą ir didinti visuomenės sąmoningumą. Kol sprendimų priėmimas yra uždaras, atsižvelgiantis ne į visuomenės, bet į konkrečių interesų grupių poreikius, tol išlieka erdvė neskaidriems susitarimams. Kita vertus, jei norime stiprios valstybės, turime netylėti, susidūrę su korupcija apie ją pranešti ir kitais būdais aktyviai prisidėti prie korupcijai atsparios aplinkos kūrimo. Net mažiausias kiekvieno indėlis į tai yra labai svarbus“, – teigia STT direktorius Linas Pernavas.
Visuomenė korupciją suvokia kaip paplitusią, tačiau optimistiškai nusiteikusių daugiau nei pesimistų
Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma apklaustų gyventojų ir pusė valstybės tarnautojų sutinka su teiginiu, kad korupcija Lietuvoje yra paplitusi. Vertinant ateities perspektyvas, respondentai dažniau linkę situaciją vertinti optimistiškai nei pesimistiškai – 28 proc. gyventojų ir 61 proc. valstybės tarnautojų mano, kad korupcijos mastai per ateinančius 3 metus sumažės.
Gyventojai ir valstybės tarnautojai, kaip labiausiai paplitusias korupcijos formas, vertina nesąžiningą naudojimąsi asmeniniais (69 proc. gyventojų, 60 proc. tarnautojų) ir politiniais (67 proc. gyventojų, 67 proc. tarnautojų) ryšiais. Palyginus su 2023–2024 metais, padaugėjo gyventojų, kurie labai paplitusia korupcijos forma laiko piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Labiausiai korumpuotomis institucijomis Lietuvoje gyventojai ir valstybės tarnautojai nurodo sveikatos apsaugos įstaigas, Seimą, teismus, savivaldybes ir jų atstovus bei partijas ir politikus. Naujausiais duomenimis, gyventojai palankiau vertina teismų antikorupcinę reputaciją – palyginus su ankstesniais metais, mažiau gyventojų teismus įvardino tarp labiausiai korumpuotų įstaigų.
Tarp valstybės valdymo sričių, tiek gyventojai, tiek valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas vertina teisingumo sistemą, sveikatos apsaugos sistemą, viešųjų pinigų tvarkymą ir biudžeto naudojimą, energetikos sektorių bei aplinkos, teritorijų planavimo ir statybų politiką.
Kyšio prievartos rizika sveikatos sektoriuje išlieka, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje stebimas padėties gerėjimas
Korupcijos patirtis yra gerokai mažesnė nei paplitimo vertinimas – 11 proc. gyventojų teigia davę kyšį per pastaruosius 12 mėn. (2023–2024 m. – 9 proc.). Pagrindinė kyšio forma – pinigai. Kyšių davimas intensyvėja nuo 30 metų amžiaus, o „pikas“ pasiekiamas 50–59 m. amžiaus grupėje. Pagal kyšio davimo rodiklį iš kitų apskričių išsiskiria Telšių ir Tauragės apskritys, kuriose gyventojų, teigusių, kad davė kyšį, dalis viršija Lietuvos vidurkį.
Nors kyšio prievartos rizikas gyventojai dažniau sieja su sveikatos apsaugos sistema, ilgalaikėje perspektyvoje situacija gerėja. Palyginus 2016 m. ir 2025 m. duomenis, respondentų, susidūrusių su kyšio reikalavimu respublikinėse ligoninėse ir klinikose, dalis sumažėjo nuo 40 proc. iki 7 proc., miestų ir rajonų ligoninėse – nuo 36 proc. iki 8 proc. Dažniausiai kyšio reikalavimas ir jo davimas susijęs su asmens sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų gavimu (chirurginėmis operacijomis, neįgalumo nustatymu, slauga ligoninėje) ir sprendimų priėmimu savivaldybėse (procedūromis, susijusiomis su statybomis, žemės paskirties keitimu).
Ne visus neoficialius atsilyginimus gyventojai suvokia kaip kyšius
21 proc. gyventojų teigia, kad per pastaruosius 3 metus tvarkant reikalus papildomai (neoficialiai) atsilygino darbuotojams, nelaikydami šio atsilyginimo kyšiu. Dažniau tai – Vilniaus gyventojai bei gaunantieji mažesnes pajamas. Gyventojai prasčiau atpažįsta tokias situacijas, kai yra neoficialiai „atsidėkojama“ po gautos paslaugos. Tai rodo, kad kyšis dažniau suvokiamas, kaip atsilyginimas prieš paslaugos suteikimą, o atsilyginimas po paslaugos suteikimo dažniau suvokiamas kaip „padėka“.
Asmeniniai ryšiai suvokiami, kaip svarbūs gaunant viešąsias paslaugas ir siekiant karjeros pokyčių
Asmeniniai ryšiai gyventojų suvokiami kaip svarbūs įvairiose sferose, tiek norint gauti kokybiškesnes ar greitesnes viešąsias paslaugas, tiek darbinantis ar kylant pareigose viešajame ar privačiame sektoriuje. 16 proc. gyventojų teigia, kad per pastaruosius 3 metus jiems teko pasinaudoti asmeniniais ryšiais siekiant greičiau ar kokybiškiau gauti viešąsias paslaugas.
Tarp per pastaruosius 3 metus pasinaudojusių konkrečia institucija ar procedūra, dažniausiai gyventojai nurodo pasinaudoję ryšiais norėdami įsidarbinti į valstybės tarnybą (26 proc.), tvarkydami reikalus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (16 proc.) bei dalyvaudami sprendimų dėl infrastruktūros ir aplinkos priežiūros priėmime savivaldybėse (15 proc.).
Sprendimų priėmimas Lietuvoje gyventojų ir tarnautojų vertinamas kaip uždaras ir paveikus interesų įtakai
Didesnė dalis gyventojų (52 proc.) ir tarnautojų (39 proc.) mano, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras ar labai uždaras, ir, palyginti su 2023–2024 metais, abejose grupėse taip manančių padaugėjo.
Valstybės tarnautojai, palyginus su ankstesniais metais, dažniau nurodo susiduriantys su atvejais, kai sprendimai priimami konkrečių interesų grupių naudai. Valstybės tarnautojų nuomone, dažniausiai įtaka priimant sprendimus daroma visais įmanomais – ir teisėtais, ir neteisėtais – būdais, o didžiausią įtaką siekiama daryti statybų, energetikos, sveikatos apsaugos, farmacijos ir aplinkosaugos sektoriuose. Kaip dažniausiai įtaką darantys subjektai įvardijami registruoti lobistai, asociacijos ir įmonės, o dažniausiai minimi įtakos darymo būdai yra neoficialūs susitikimai, naudojimasis pažintimis bei politinių partijų ar rinkimų kampanijų rėmimas.
Visuomenėje stiprėja baudžiamumo už korupciją suvokimas
Daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) ir dauguma valstybės tarnautojų (95 proc.) žino, kur pranešti apie korupcinius atvejus, tačiau pranešimo apie korupciją potencialas yra gana žemas, nors stebima auganti potencialių pranešėjų dalis. Visuomenėje tebėra paplitusi baimė dėl galimų neigiamų pasekmių pranešus apie korupciją bei nuostata, kad nėra prasmės pranešti, nes nebus nubaustų.
Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje stebimas stiprėjantis suvokimas, kad už korupciją yra baudžiama. Palyginus su 2023–2024 metais, 10 proc. sumažėjo gyventojų, manančių, kad už korupciją atsakingi asmenys nebus nubausti.
16-ąjį kartą inicijuojant sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ taikytas atnaujintas tyrimo modelis. Siekiant, kad analizė tiksliau atspindėtų korupcijos tendencijas ir visuomenės nuostatas, pradėta respondentų grupių rotacija ir, remiantis akademikų bei ekspertų įžvalgomis, modernizuotas klausimynas. Tyrimo metu apklausti 2001 Lietuvos gyventojas ir 500 valstybės tarnautojų.
Parengta pagal STT pranešimą
