Gripas yra viena pavojingiausių sezoninių ligų, kuria kasmet suserga apie 57 tūkst. šalies gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. 2024–2025 m. sezonu, lyginant su 2023–2024 m., Lietuvoje buvo užregistruota net tris kartus daugiau gripo atvejų. Artėjant naujam ligos sezonui, Kauno šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Rasa Tarasevičienė pasakoja, kokie požymiai padeda atpažinti gripą ir kokių prevencijos priemonių imtis.
„Gripas – tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią dažniausiai sukelia A ir B tipo virusai. Skirtingai nuo įprasto peršalimo, jis prasideda staiga, pasireiškia aukšta temperatūra, raumenų, sąnarių skausmais ir stipriu nuovargiu. Tai nėra lengva virusinė liga – jos eiga dažnai būna sunkesnė, ilgiau trunkanti ir galinti sukelti rimtų komplikacijų. Dėl dažnesnių komplikacijų ir sezoniškumo gripas dažnai laikomas net pavojingesne liga nei COVID-19“, – akcentuoja R. Tarasevičienė.
Sergamumas auga kasmet
Šeimos gydytoja pažymi, kad Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį ir tęsiasi iki balandžio mėnesio. Didžiausias sergamumo pikas dažniausiai fiksuojamas sausio–vasario mėnesiais, tačiau pernai jis prasidėjo jau gruodį. Pastaruoju metu stebimas ir sergamumo augimas, ypač tarp vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių.
„Be aukštos temperatūros, raumenų ir galvos skausmų, gripas dažnai sukelia ir kitus nemalonius simptomus: gerklės skausmą, sausą kosulį, šaltkrėtį. Vaikams neretai pasireiškia ir virškinimo sutrikimai, tokie kaip pykinimas ar vėmimas. Didžiausią pavojų kelia ne pati liga, o jos komplikacijos, kurios dažniausiai išryškėja baigiantis pirmajai ligos savaitei. Tarp dažniausių – plaučių uždegimas, bronchitas, taip pat širdies, smegenų ar inkstų uždegimai“, – aiškina R. Tarasevičienė.
Gripas ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems diabetu, širdies, plaučių ar imuninės sistemos ligomis, bei turintiems silpnesnį imunitetą. Jis gali ne tik sukelti komplikacijų, bet ir paūminti jau esamus sveikatos sutrikimus. Didelę riziką taip pat patiria mažamečiai vaikai (ypač iki 5 metų), nėščiosios, sveikatos priežiūros darbuotojai bei slaugos namų gyventojai.
Svarbu daug ilsėtis
Pajutus pirmuosius gripo simptomus svarbu likti namuose ir leisti organizmui ilsėtis. Taip pat naudinga vartoti kuo daugiau skysčių, prireikus – temperatūrą mažinančius vaistus bei atidžiai stebėti savo būklę.
„Kai ligonio, sergančio gripu, būklė negerėja ilgiau nei penkias dienas ar net ima blogėti, pavyzdžiui, stiprėja kosulys, atsiranda dusulys ar pakyla temperatūra, kartais net iki 40 laipsnių, tai gali reikšti komplikacijų pradžią. Tokiu atveju svarbu nelaukti ir kuo greičiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kad būtų įvertinta situacija ir laiku išvengta sunkesnių pasekmių“, – aiškina šeimos gydytoja.
Kai gripu suserga vaikas, geriausia užtikrinti jo poilsį ir neleisti lankyti darželio ar mokyklos. Svarbu nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo, nes jie virusų neveikia ir gali būti žalingi. Jei vaiko būklė blogėja, atsiranda dusulys, vangumas arba jis atsisako gerti skysčius, nedelsiant pasikonsultuokite su jo šeimos gydytoju. Vaiką slaugantiems artimiesiems naudinga dėvėti medicinines kaukes, dengiančias nosį ir burną – tai padeda apsaugoti kitus šeimos narius nuo užkrato.
Parengta pagal „Meliva“ pranešimą
