Prasidėjus mokslo metams, į vaikų kasdienybę sugrįžta ne tik pamokos, darželis ir nauja rutina, bet ir daugiau virusų. Sloga, kosulys bei kiti peršalimo simptomai šiuo laikotarpiu gali kartotis dažniau, o kartais atrodo, kad vaikas vos pasveiko, ir jau serga iš naujo. Vis dėlto dažnesnės infekcijos dažniausiai nėra silpno imuniteto požymis – tai natūrali organizmo reakcija į didesnį aplinkoje cirkuliuojančių virusų kiekį. Kada dėl dažno sirgimo nerimauti nereikėtų, o kokie požymiai jau gali rodyti, kad vaiką verta išsamiau ištirti?
Sugrįžę į darželius ir mokyklas vaikai daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, liečia bendrus žaislus ir paviršius, todėl virusai lengviau plinta. Mažesni vaikai dar tik mokosi tinkamos higienos įpročių ir dažnai liečia veidą, tad infekcijos perduodamos ypač lengvai.
„Jei vaikas dažnai sloguoja, tai nebūtinai reiškia, kad jo imuninė sistema yra silpna. Ji dar nėra susidūrusi su daugeliu aplinkoje cirkuliuojančių virusų, todėl vaikui trūksta konkretiems sukėlėjams susiformavusios imuninės atminties. Persirgus tam tikra infekcija, organizmas ją įsimena, tačiau peršalimo simptomus gali sukelti labai daug skirtingų virusų. Dėl to persirgimas viena infekcija neapsaugo nuo kitos“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas.
Daugiausia infekcijų paprastai pasitaiko pirmaisiais darželio ar mokyklos lankymo metais, vėliau jų palaipsniui mažėja. Vis dėlto, anot gydytojo, vaikui nebūtina persirgti kuo daugiau ligų, kad sustiprėtų imunitetas – jis bręsta ir be sunkių ar komplikuotų infekcijų.
Kiek kartų sirgti yra normalu?
E. Šivickas pastebi, kad vienos tikslios ribos, kiek kartų per metus vaikui sirgti yra normalu, nėra. Sveiki mažamečiai gali sirgti maždaug 5–10, o kartais ir iki 12 lengvų kvėpavimo takų infekcijų per metus, o pradėjus lankyti darželį jų gali būti dar daugiau. Mokyklinio amžiaus vaikai paprastai serga rečiau, nes jau būna susidūrę su daugiau aplinkoje cirkuliuojančių virusų.
„Svarbu prisiminti, kad peršalimo simptomai neišnyksta per vieną ar dvi dienas. Sloga gali tęstis savaitę ar ilgiau, o kosulys po virusinės infekcijos neretai išlieka 1–3 savaites. Jeigu vaikas užsikrečia kitu virusu dar visiškai neišnykus ankstesnės infekcijos simptomams, gali atrodyti, kad jis serga be pertraukos“, – teigia „Antėja“ šeimos gydytojas.
Todėl vien infekcijų skaičius ne visada parodo vaiko sveikatą. Jei ligos lengvos, vaikas tarp jų visiškai pasveiksta, yra aktyvus ir tinkamai auga bei vystosi, toks sirgimas dažniausiai nelaikomas imuninės sistemos sutrikimo požymiu.
Požymiai, kad reiktų sunerimti
Įprastoms virusinėms infekcijoms būdinga sloga, kosulys, gerklės skausmas ir kartais karščiavimas. Dažniausiai vaikas pasveiksta savaime, liga nesukelia neįprastų komplikacijų, o tarp infekcijų jo savijauta būna gera.
„Jeigu vaikas noriai žaidžia, normaliai valgo, tinkamai auga, priauga svorio ir pasveikęs grįžta į įprastą ritmą, rimtesnio imuninės sistemos sutrikimo tikimybė nėra didelė. Išsamesnio įvertinimo gali prireikti, jeigu infekcijos yra neįprastai sunkios, ilgai nepraeina arba sunkiai pasiduoda gydymui. Daugiau dėmesio reikėtų skirti pasikartojantiems plaučių uždegimams ar dažnam antibiotikų poreikiui. Pasitarti su gydytoju taip pat svarbu, jeigu vaikas blogai auga, netenka svorio, tarp ligos epizodų ilgai neatsigauna ar išlieka vangus“, – pataria medikas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasikartojančius kvėpavimo takų simptomus nebūtinai lemia nusilpęs imunitetas. Alerginis rinitas gali sukelti užsitęsusią slogą, nosies užgulimą ir krenkštimą, o astma – kosulį ar švokštimą, ypač naktį ir fizinio krūvio metu. Simptomus taip pat gali lemti padidėję adenoidai, tabako dūmai, elektroninių cigarečių aerozoliai, pelėsis ar kiti kvėpavimo takus dirginantys veiksniai.
Kada tikrai verta atlikti tyrimus?
Jeigu vaikas serga lengvomis virusinėmis infekcijomis, tarp jų visiškai pasveiksta ir normaliai auga, tyrimų poreikį reikia vertinti pagal individualią vaiko situaciją. Nėra ir vieno tyrimo, kuris parodytų, kad vaiko imunitetas yra „silpnas“.
„Pirmiausia gydytojas įvertina, kokios infekcijos kartojasi, kiek jos trunka, ar kyla komplikacijų, kaip vaikas auga, ar jam padeda įprastas gydymas, kokius vaistus jis vartoja ir ar šeimoje nėra imuninių ligų. Tyrimai parenkami pagal šiuos duomenis, o ne vien pagal suskaičiuotų peršalimų skaičių“, – dėsto specialistas.
Jei kyla pagrįstų įtarimų, dažniausiai pradedama nuo bendro kraujo tyrimo su leukocitų formule, o prireikus vertinami imunoglobulinai IgG, IgA ir IgM. Feritino, vitamino D, cinko ar kitų medžiagų tyrimai atliekami esant jų trūkumo rizikai ar būdingiems simptomams – vien dažna sloga tam nėra pakankama priežastis.
Stipriam imunitetui – sveiki kasdieniai įpročiai
Gydytojas priduria, kad visiškai apsaugoti vaikų nuo virusų neįmanoma, todėl dėl pasikartojančios slogos nereikėtų kaltinti nei savęs, nei vaiko. Vis dėlto sveiki kasdieniai įpročiai padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir mažinti infekcijų plitimą.
„Svarbu pasirūpinti pakankamu miegu ir pastoviu dienos režimu, įvairia bei visaverte mityba. Atskiro „imunitetą stiprinančio“ produkto nėra. Daug svarbiau, kad vaikas reguliariai valgytų daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir gautų pakankamai baltymų. Kasdienis judėjimas ir buvimas lauke taip pat padeda palaikyti bendrą sveikatą, gerą savijautą ir miego kokybę“, – pataria „Antėja“ gydytojas.
Vaikai turėtų būti paskiepyti pagal profilaktinių skiepų kalendorių, o su šeimos gydytoju verta aptarti sezoninį skiepą nuo gripo. Svarbūs ir paprasti higienos įpročiai: rankų plovimas, taisyklingas kosėjimas ir čiaudėjimas bei patalpų vėdinimas. Karščiuojančiam ar prastai besijaučiančiam vaikui reikėtų leisti pasveikti namuose.
Parengta pagal „Antėjos“ pranešimą
