Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį susitikęs su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais, aptarė svarbiausius pastarųjų metų pasiekimus, iššūkius bei diplomatijos vaidmenį siekiant valstybės tikslų.
Tradiciniame susitikime šalies vadovas pabrėžė, kad sunkiai prognozuojama tarptautinė aplinka skatina dar daugiau dėmesio skirti Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams. Šiais metais Lietuva tapo NATO lydere pagal gynybos finansavimą ir vis sparčiau plėtoja stambius investicijų į gynybos pramonę projektus. Tikru proveržiu tapo Seimo priimtas Kapčiamiesčio poligono įstatymas, leisiantis rengti dideles bendras pratybas su sąjungininkais.
„NATO Ankaros viršūnių susitikimas tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos susitelkimo, vienybės ir ryžto liudijimu. Dar labiau išryškėjo NATO 3.0 koncepcija, kuri siekia stiprios Europos stiprioje NATO. Turime siekti, kad ir kitos NATO šalys sektų Lietuvos pavyzdžiu, plėsdamos investicijas į saugumą ir gynybą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas kaip esminį Ankaros viršūnių susitikimo pasiekimą išskyrė priimtą sprendimą NATO pereiti nuo Baltijos šalių oro policijos misijos prie oro gynybos misijos. Sąjungininkai taip pat vieningai pabrėžė Rusijos ilgalaikę grėsmę euroatlantiniam saugumui ir pripažino, kad euroatlantinis saugumas nebus visavertis be Ukrainos.
Pasak Prezidento, šiuo ir kitais klausimais aktyvus Lietuvos diplomatų įsitraukimas yra esminė sėkmingo šalies veikimo tarptautinėje erdvėje prielaida. Itin svarbu aktyviai megzti artimesnius ryšius su svarbiausiais strateginiais partneriais, tokiais kaip JAV, Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija.
„Jungtinės Valstijos yra Lietuvos saugumo garantas, taip pat ir viena svarbiausių partnerių, modernizuojant Lietuvos gynybos pajėgumus. Turime padaryti viską, kad mūsų strateginė partnerystė tęstųsi ir gilėtų“, – sakė šalies vadovas, pakvietęs ieškoti priemonių, kaip dar labiau padidinti Lietuvos matomumą JAV.
Pirmininkavimas ES tarybai
Kalbėdamas apie artėjantį antrą Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, Prezidentas pabrėžė, kad tai bus strateginė galimybė stiprinti Lietuvos matomumą ir įtaką Europos Sąjungoje.
„Sieksime, kad Europos Sąjunga būtų stipri, globaliai veikianti geopolitinė žaidėja. Veiksime kaip sąžiningi tarpininkai ir padėsime visai ES priimti efektyvius sprendimus krizių sąlygomis“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, daugiausia dėmesio reikės skirti ES rytinės sienos stiprinimui ir hibridinėms grėsmėms atremti, kariniam mobilumui stiprinti, įskaitant ir projektų „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ užbaigimą, taip pat istorinės atminties klausimams.
Prezidentas pabrėžė, kad ilgalaikis Europos saugumas neatsiejamas nuo Ukrainos eurointegracijos sėkmės.Todėl Lietuva toliau rems Ukrainą, šiai kartu su Moldova siekiant visateisės narystės ES iki 2030 m., ir pasisakys už tolesnį tarptautinį spaudimą valstybei agresorei Rusijai bei jos bendrininkams. Nesikeičia Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu, kuria siekiama išlaikyti ir stiprinti sankcijas, izoliuoti režimą, paskatinti jo elgesio pokyčius.
Šalies vadovas atskirai pasidžiaugė stipriu Lietuvos ekonomikos augimu, kurį palaiko kylanti aukštesnė pridėtinė vertė, gyvybingas vidaus vartojimas bei investicijos į infrastruktūrą. Svarbų vaidmenį atlieka ir šalies ekonominė diplomatija, orientuota į partnerysčių visame pasaulyje plėtrą. Esminis pastarųjų metų pokytis – atsigręžimas į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.
„Tikiuosi iš Jūsų kryptingo darbo, nukreipto į strateginių priklausomybių mažinimą, atsparių tiekimo grandinių kūrimą, kritinės infrastruktūros bei pažangių technologijų apsaugą ir priešiškos įtakos ribojimą, naujų rinkų paiešką bei moderniausių pasaulio technologijų atvedimą į Lietuvą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas taip pat paragino Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovus dar daugiau dėmesio skirti lietuvių diasporai telkti, lituanistiniam švietimui palaikyti ir kultūrinei diplomatijai plėtoti.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
