Susisiekimo ministras Juras Taminskas su dviratininkų bendruomene ir kitais suinteresuotų šalių atstovais aptarė Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus. Ministerija, atsižvelgusi į gautus pasiūlymus, siūlo kompromisinį sprendimą dėl saugaus dviratininkų apvažiavimo ir lenkimo. Išlaikomas reikalavimas važiuojant pro dviratininką ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą važiuojant ne didesniu kaip 50 km/h ir 1,5 metro atstumą važiuojant didesniu greičiu. Kartu siūloma tam tikrais atvejais dviratininką saugiai aplenkti ar apvažiuoti važiuojant panašiu greičiu ir paliekant pakankamą tarpą iš šono. Po susitikimo ministerija toliau tikslins KET pakeitimų projektą ir lauks papildomų dviratininkų bendruomenės pasiūlymų.
„Mūsų elgesys, kas juodu ant balto parašyta ir Kelių eismo taisyklėse, turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Inicijuodami pakeitimus jokiu būdu neatimame nei saugumo, nei pagarbos. Keliuose svarbiausia sistemiškumas ir kuo mažiau dviprasmybių. Turėjome konstruktyvią diskusiją su dviratininkų bendruomene ir judame link kompromiso, kad kiekvienas dviratininkas kelyje jaustųsi saugus, o vairuotojas turėtų galimybę jį saugiai aplenkti ar apvažiuoti“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Saugus atstumas išliktų, tačiau atsirastų daugiau galimybių saugiai aplenkti
Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. KET nustato konkretų šoninį atstumą, kurio vairuotojai turi laikytis apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus. Važiuojant iki 50 km/h, turi būti paliekamas ne mažesnis kaip 1 metro atstumas, o važiuojant didesniu greičiu – ne mažesnis kaip 1,5 metro.
Praktikoje pasitaiko situacijų, kai dėl kelio sąlygų saugiai aplenkti dviratininką išlaikant nustatytą atstumą nėra galimybės. Tokiais atvejais gali susidaryti grūstys kelyje, o tai skatina vairuotojus ieškoti rizikingų būdų lenkti.
Po diskusijų ministerija siūlo išlaikyti galiojantį 1 metro ir 1,5 metro reikalavimą, tačiau numatyti papildomą galimybę vairuotojams saugiai apvažiuoti dviratininką. Ji būtų taikoma, kai motorinės transporto priemonės vairuotojas dviratininką ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoją apvažiuoja panašiu, artimu lenkiamam eismo dalyviui, greičiu, nesilaikant minėtų atstumų ir nekertant ištisinės linijos, tačiau iš šono paliekant tokį tarpą, kad eismas būtų saugus. O dviratininkas turi važiuoti kaip įmanoma arčiau dešiniojo krašto.
Tai reiškia, kad pagrindinė taisyklė nesikeičia. Važiuojant atitinkamu greičiu, vairuotojai ir toliau turės laikytis nustatyto 1 metro arba 1,5 metro atstumo.
Daugiau dėmesio saugiam judėjimui dviračių takuose ir kelkraščiuose
KET pakeitimais taip pat siekiama aiškiau reglamentuoti situacijas, kai dviratininkai ar elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai lenkia vieni kitus. Sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičius per pirmuosius šių metų septynis mėnesius išaugo net 65 proc.: nuo 77 pernai iki 127 šiemet.
Siūloma nustatyti, kad lenkiant kitą dviratininką ar mikrojudumo priemonės vairuotoją dviračių take, bendrame pėsčiųjų ir dviračių take, dviračių juostoje, kelkraštyje ar šaligatvyje būtų važiuojama greičiu, artimu lenkiamo eismo dalyvio greičiui. Tokia taisyklė padėtų saugiau įvertinti situaciją, išlaikyti reikiamą tarpą ir sumažinti staigių bei pavojingų manevrų riziką.
Taip pat ministras pabrėžia, kad dviračių infrastruktūrai mūsų šalyje skiriamas ypatingas dėmesys – iki 2028 m. Lietuvoje atsiras per 400 km naujų dviračių takų. Jiems numatyta skirti 265 mln. eurų.
Kelkraščių naudojimas
KET pakeitimais siūloma atsisakyti reikalavimo, kad tinkamas kelkraštis būtų tik su asfalto arba betono danga. Tai sudarytų galimybę dviratininkams ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams tam tikrais atvejais naudotis ir tinkamu neasfaltuotu kelkraščiu, pavyzdžiui, su žvyro danga, kai šalia nėra dviračių tako, bendro pėsčiųjų ir dviračių tako ar dviračių juostos arba dviratininkas nesijaučia saugiai važiuodamas asfaltuotos važiuojamosios dalies kelkraščiu.
Dviratininkų bendruomenė atkreipė dėmesį, kad ne kiekvienas kelkraštis yra tinkamas visų rūšių dviračiams, todėl šis klausimas bus papildomai vertinamas. Siekiama, kad pakeitimai gerintų eismo saugumą, o ne sudarytų sąlygas dviratininkus nukreipti į jiems netinkamą kelio dalį.
Siūlymas dėl ištisinės linijos kirtimo
Dviratininkų bendruomenė taip pat siūlo tam tikrais atvejais leisti kirsti ištisinę liniją lenkiant dviratininką.
Susisiekimo ministerija tokiam siūlymui nepritaria, kadangi vairuotojams dažniau tektų dviratininkus lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Tuo metu ištisinė linija keliuose žymima būtent tose vietose, kur išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą yra pavojingas.
Šių metų pirmųjų septynių mėnesių eismo saugumo statistika rodo, kad priešpriešinių susidūrimų skaičius išaugo 24 proc., o motociklų vairuotojų sukeltų tokių eismo įvykių skaičius padidėjo 2,7 karto. Todėl, ministerijos vertinimu, galimybė papildomai kirsti ištisinę liniją galėtų dar labiau didinti riziką eismo dalyvių saugumui.
KET pakeitimų projektas bus toliau tikslinamas
Susisiekimo ministerija, įvertinusi susitikimo metu išsakytus argumentus ir pasiūlymus, toliau tikslins KET pakeitimų projektą bei derins jį su suinteresuotosiomis šalimis. Siekiama, kad naujos taisyklės būtų aiškios, praktiškai pritaikomos ir pirmiausia užtikrintų visų eismo dalyvių saugumą.
KET pakeitimų projektui atlikus visas korekcijas, o vėliau ir derinimo procedūras, bus sprendžiama dėl jo priėmimo bei įsigaliojimo.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimą
Labai įdomu, kokiu greičiu dviratininkai turėtų lenkti pėsčiuosius? “Sportininkams” neegzistuoja nei saugus greitis pėsčiųjų ir dviračių take, nei saugus lenkimas.