JAV prezidento Donaldo Trampo pasiuntiniai Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) ir Džaredas Kušneris (Jared Kushner) rugsėjo 5 d. Maskvoje daugiau kaip tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Į Kremlių jie atvyko su nauju JAV siūlymu, kaip būtų galima užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Po susitikimo abi pusės kalbėjo apie dalykiškas ir naudingas derybas, tačiau nė vieno konkretaus susitarimo nepaskelbė. Maskva taip pat neparodė, kad būtų pasirengusi atsitraukti nuo iki šiol Ukrainai keliamų teritorinių ir politinių reikalavimų.
Už uždarų durų vykusiame pokalbyje Rusijos pusėje, be V. Putino, dalyvavo jo užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas ir specialusis prezidento atstovas ekonominiam bendradarbiavimui Kirilas Dmitrijevas.
Pasak J. Ušakovo, amerikiečiai išdėstė kelis siūlymus, kaip galėtų būti ieškoma karo užbaigimo. Tačiau Kremliaus atstovas jų turinio neatskleidė. Baltieji rūmai savo ruožtu pranešė, kad buvo aptarti konkretūs tolesni žingsniai ir daugiau apie juos turėtų būti paskelbta artimiausiomis savaitėmis.
D. Trampas pasiuntė savo derybininkus su nauju siūlymu
Dar prieš kelionę D. Trampas patvirtino siunčiantis S. Vitkofą ir Dž. Kušnerį pirmiausia į Maskvą, o paskui – į Ukrainą. JAV prezidentas sakė turįs naują konkretų siūlymą dėl karo užbaigimo, tačiau jo sąlygų viešai neatskleidė.
Todėl kol kas nežinoma, ką tiksliai amerikiečiai pateikė V. Putinui ir kurios šio siūlymo dalys Maskvai galėtų būti priimtinos. Po Kremliuje vykusių derybų amerikiečiai su žurnalistais nebendravo.
J. Ušakovas tik nurodė, kad JAV atstovai buvo gerai pasirengę ir pateikė keletą minčių dėl galimų susitarimo kelių.
Prieš susitikimą – pokalbiai su K. Dmitrijevu
S. Vitkofo ir Dž. Kušnerio darbas Maskvoje neprasidėjo Kremliuje. Atvykusius amerikiečius pasitiko K. Dmitrijevas – vienas pagrindinių Rusijos pareigūnų, pastaruoju metu palaikančių ryšius su D. Trampo aplinka.
Tai svarbu ir dėl to, kad K. Dmitrijevas Rusijos valdžioje pirmiausia atsakingas už ekonominius ryšius bei investicijas. J. Ušakovas po susitikimo patvirtino, kad buvo kalbama ne vien apie karą Ukrainoje. Aptarti ir galimi dideli Rusijos bei JAV ekonominio bendradarbiavimo sumanymai.
Delegacijoje – ir už sankcijas atsakingas JAV pareigūnas
Dar viena įdomi aplinkybė paaiškėjo jau vykstant vizitui. „Axios“ duomenimis, kartu su JAV delegacija į Maskvą atvyko ir Džinas Langas (Gene Lange) – JAV Iždo departamento pareigūnas, laikinai vadovaujantis už sankcijas atsakingam padaliniui.
Jis dalyvavo parengiamuosiuose pokalbiuose su K. Dmitrijevu, tačiau į patį susitikimą su V. Putinu nėjo. Baltieji rūmai patvirtino, kad platesnėje JAV delegacijoje taip pat buvo Nacionalinio saugumo tarybos, Valstybės departamento ir Iždo departamento atstovų.
Dž. Lango dalyvavimas savaime nereiškia, kad Maskvai buvo pažadėta švelninti sankcijas. Ekonominės priemonės ir sankcijos yra vieni svarbiausių Vašingtono turimų svertų derybose su Rusija.
Delegacijos saugumui – atsisakyta smūgių Maskvai ir Kijevui
Prieš JAV pasiuntinių kelionę kilo klausimas, kaip užtikrinti jų saugumą tuo metu, kai Rusija ir Ukraina vis dažniau smogia viena kitos gilumoje esantiems taikiniams.
Rugsėjo 5 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, telefonu kalbėdamasis su S. Vitkofu ir Dž. Kušneriu, paskelbė, kad Ukraina iki pirmadienio pabaigos susilaikys nuo oro smūgių Maskvai. Kijevas tikėjosi, kad Rusija tuo pat metu nesmogs Ukrainos sostinei.
V. Putinas savo ruožtu nurodė Rusijos pajėgoms tris paras nesmogti Kijevui. Viešoje susitikimo Kremliuje dalyje jis aiškino, kad toks sprendimas priimtas siekiant sudaryti saugias sąlygas JAV tarpininkų kelionei.
Tačiau apie visuotines ar net trijų dienų paliaubas kalbos nebuvo. Pats V. Putinas pabrėžė, kad Rusija su Ukraina dėl platesnio ugnies nutraukimo nėra susitarusi. Kovos fronte nesustojo, smūgiai kitoms Ukrainos ir Rusijos vietovėms taip pat nebuvo uždrausti.
Taigi tai buvo labai ribotas ir su amerikiečių derybininkų kelione tiesiogiai susijęs susilaikymas nuo smūgių į abiejų valstybių sostinėms.
S. Vitkofas V. Putinui dėkojo už saugumo garantijas
Viešoji susitikimo pradžia išsiskyrė neįprastai šiltu tonu. S. Vitkofas perdavė V. Putinui D. Trampo linkėjimus ir padėkojo už sprendimą nesmogti Kijevui tuo metu, kai amerikiečiai keliauja tarp Maskvos ir Ukrainos.
JAV pasiuntinys taip pat gana asmeniškai kalbėjo apie savo ankstesnius susitikimus su Rusijos vadovu ir juos pavadino vienais įsimintiniausių savo diplomatinės veiklos epizodų.
V. Putinas atsakė, kad Maskvai patogu dirbti su S. Vitkofu ir Dž. Kušneriu, o tiesioginiai Rusijos ir JAV ryšiai, jo žodžiais, yra naudingi.
Nors šiltas bendravimo tonas nieko nesako apie tikrąjį derybų rezultatą, tačiau jis rodo, kad D. Trampo pasiuntiniai sąmoningai siekia išlaikyti tiesioginį asmeninį ryšį su Kremliaus vadovu.
V. Putinas kalbėjo apie Rusijos tikslų įgyvendinimą
Po uždarų derybų J. Ušakovo pateiktas jų turinio apibūdinimas optimizmo teikė mažiau.
Pasak V. Putino patarėjo, Rusijos prezidentas amerikiečiams išsamiai dėstė savo vertinimą apie padėtį fronte ir tvirtino, kad Rusijos kariuomenė daro pažangą. Jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad Maskva pasieks savo užsibrėžtus tikslus.
V. Putinas dar kartą kalbėjo apie būtinybę pašalinti tai, ką Kremlius vadina „pagrindinėmis konflikto priežastimis“.
Šią formuluotę Maskva vartoja jau ne vienus metus. Ja grindžiami reikalavimai ne tik dėl Ukrainos teritorijų, bet ir dėl jos būsimos saugumo krypties bei santykių su NATO.
Dar prieš amerikiečių atvykimą Kremlius pakartojo, kad V. Putino anksčiau paskelbta pozicija nesikeičia. Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų siekio tapti NATO nare ir pripažintų Maskvos pretenzijas į keturias Ukrainos sritis – įskaitant ir tas jų dalis, kurių Rusijos kariuomenė nėra užėmusi.
Ukraina tokius reikalavimus atmeta ir pabrėžia, kad negali atiduoti Rusijai teritorijų, kurių ši net nekontroliuoja.
Po rugsėjo 5-osios susitikimo nėra viešų ženklų, kad Maskva šių reikalavimų būtų atsisakiusi.
„Naudingos derybos“, bet susitarimo nėra
J. Ušakovas susitikimą pavadino dalykišku, atviru ir labai naudingu abiem pusėms. Baltieji rūmai taip pat pranešė, kad pokalbis buvo turiningas ir kad buvo aptarti tolesni žingsniai.
Vis dėlto nė viena pusė nepaskelbė nė vieno konkretaus sutarto punkto.
Nėra paskelbta apie paliaubų pradžią, apie suderintą teritorinį sprendimą ar apie būsimą V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą. Neatskleistas ir D. Trampo pasiūlymo turinys.
Tad rugsėjo 5-osios susitikimą tiksliau derėtų laikyti derybų atnaujinimu, bet ne esminiu lūžiu.
Iš Maskvos – į Lenkiją, o iš ten į Kijevą
Po daugiau kaip tris valandas trukusio pokalbio amerikiečiai išvyko iš Kremliaus ir netrukus paliko Maskvą.
Iš pradžių tarptautinės žiniasklaidos pranešimuose buvo rašoma, kad S. Vitkofas ir Dž. Kušneris iš Maskvos vyks į Kijevą. Tačiau jų kelionės kelias buvo kiek sudėtingesnis.
Lenkijos žiniasklaida, remdamasi „Flightradar24“ duomenimis, pranešė, kad JAV karinių oro pajėgų lėktuvas su amerikiečių delegacija rugsėjo 6-osios naktį iš Maskvos atskrido į Žešuvo–Jasionkos oro uostą pietryčių Lenkijoje. Lėktuvas ten nusileido apie 1 val. 31 min. Lenkijos laiku.
Viešai nėra paskelbta apie kokias nors atskiras JAV pasiuntinių politines derybas Lenkijoje. Žešuvas buvo tarpinė jų kelionės į Ukrainą stotelė.
Lenkijos žiniasklaida, remdamasi ir Rusijos agentūros TASS šaltiniais, skelbė, kad iš Žešuvo amerikiečiai toliau į Kijevą turėjo vykti daugiausia geležinkeliu. Toks kelias aukšto rango užsienio svečiams vykstant į karo apimtą Ukrainą yra įprastas.
Kitas derybų etapas – Kijeve
Rugsėjo 6 d. S. Vitkofui ir Dž. Kušneriui numatytos derybos su V. Zelenskiu ir kitais Ukrainos vadovybės atstovais. Tai pirmasis jų apsilankymas Kijeve per dabartines JAV pastangas tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos.
Iki šiol S. Vitkofas ne kartą lankėsi Maskvoje ir kalbėjosi su V. Putinu, tačiau Ukrainos sostinėje nebuvo lankęsis.
Dabar amerikiečiai į Kijevą vežasi ne tik savo pasiūlymus, bet ir ką tik išgirstą V. Putino atsaką. Kijeve paaiškės, ar bent dalis Maskvoje aptartų sąlygų gali būti priimtinos Ukrainai.
Derybinis atotrūkis tarp kariaujančių šalių tebėra didelis. Rusija reikalauja teritorinių ir politinių nuolaidų, su kuriomis sutikti Ukraina iki šiol kategoriškai atsisako. Kijevas savo ruožtu siekia patikimų saugumo garantijų ir nenori, kad laikinas karo sustabdymas suteiktų Rusijai galimybę persigrupuoti ir vėliau vėl pulti.
Maskvos susitikimo reikšmė paaiškės ne Maskvoje
Rugsėjo 5-osios derybos Kremliuje parodė, kad po kelių mėnesių sąstingio Vašingtonas vėl mėgina išjudinti pokalbius dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
D. Trampas pasiuntė į Maskvą du artimus savo derybininkus. Greta jų dirbo JAV nacionalinio saugumo, užsienio politikos ir sankcijų pareigūnai. Pokalbis su V. Putinu neapsiribojo vien karo veiksmais – buvo paliesti ir galimi būsimi Rusijos bei JAV ekonominiai ryšiai.
Tačiau svarbiausia aplinkybė nepasikeitė: Maskva viešai nerodo, kad būtų atsisakiusi pagrindinių savo reikalavimų Ukrainai, o Ukraina jų priimti neketina.
Todėl tikrasis rugsėjo 5-osios susitikimo svoris paaiškės ne iš Kremliaus pareiškimų apie „naudingas derybas“, o iš to, kas gi vyks toliau.
Jeigu po pokalbių Kijeve atsiras apčiuopiamas abiem pusėms svarstytinas susitarimo pagrindas, Maskvos susitikimas galės būti laikomas naujo derybų tarpsnio pradžia. Jei to nebus, amerikiečių kelionė tik dar kartą parodys, kokia plati praraja tarp Rusijos ir Ukrainos keliamų sąlygų.
Parengta pagal BBC, „Reuters“, AP, „Axios“, Ukrainos prezidentūros, Kremliaus ir Lenkijos žiniasklaidos pranešimus.
