Gripas – viena iš labiausiai paplitusių virusinių infekcinių ligų, kuriai būdingas sezoniškumas ir itin didelis užkrečiamumas. Susirgusiems gripu, jis gali pasireikšti įvairaus laipsnio sisteminiais sutrikimais – nuo lengvo nuovargio iki kvėpavimo nepakankamumo. Anot Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Urtės Turčinavičienės, remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2022-2023 m. gripo sezono metu Lietuvoje buvo užfiksuota beveik 55 tūkst. susirgimo atvejų ir 21 mirties atvejis.
„Praėjusio gripo sezono metu buvo nustatyta 9 kartus daugiau susirgimų nei 2021-2022 m., COVID-19 pandemijos metu. Dėl didesnio imunologiškai neapsaugotų asmenų skaičiaus gripo sezonas pernai prasidėjo anksčiau bei sukėlė didesnį sergamumą, nei iki pandemijos“, – pasakoja U. Turčinavičienė.
Gripas gali pažeisti širdies veiklą
Gripas plinta oro-lašeliniu būdu, o nuo užsikrėtimo iki pirmųjų požymių pasireiškimo gali praeiti 1–4 dienos, dažniausiai – dvi. Ligai yra būdinga itin staigi pradžia, ūmus jos laikas trunka apie 4–7 dienas, o iki visiško pasveikimo gali tekti palaukti iki 2 sav. ar daugiau, ypač žmonėms, kurie turi gretutinių ligų.
„Pagrindiniai požymiai, išduodantys gripą yra karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmas, bendras silpnumas ir nuovargis, apetito sloga. Taip pat gali pasireikšti kosulys, gerklės ir galvos skausmai, akių paraudimas ir perštėjimas. Rečiau pasitaikantys požymiai gali būti viduriavimas ir vėmimas, kuris labiau būdingas vaikams“, – vardina „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja.
Ji pratęsia, jog sergant gripu ligoniui gali išsivystyti tokios pavojingos komplikacijos kaip pneumonija, vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, meningitas, encefalitas, miozitas, miokarditas ir kt. Turintiems lėtinių ligų, tokių kaip astma ir širdies nepakankamumas, galimas būklių paūmėjimas.
Kam ši liga grėsmingiausia?
Gripas, kaip virusinė infekcinė liga, gali būti trijų tipų:
- A tipas turi didžiausią šeimininkų ratą – cirkuliuoja tarp žmonių, naminių ir laukinių paukščių, naminių gyvulių. Būtent šis tipas sukelia epidemijas ir pandemijas, yra pavojingiausias, dažniau sukelia sunkesnės eigos ligą bei komplikacijas;
- B tipas būdingas žmonėms, jis lėčiau mutuoja ir rečiau sukelia epidemijas;
- C tipas yra itin retas, kurio susirgimo atvejai tėra pavieniai, lengvesnės formos, jis labiau būdingas vaikams.
Visgi, didesnę riziką užsikrėsti bei patirti jo komplikacijas turi nėščiosios, jaunesni nei 5 m. vaikai, o ypač jaunesni nei 2 m., bei vyresni nei 65 m. asmenys. Taip pat ši liga yra pavojingesnė žmonėms, turintiems lėtinių ligų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, tokių kaip kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrininės sistemos, kepenų bei inkstų ligos, taip pat imunodeficitinės būklės. Nuo jos taip pat aktualu saugotis asmenims, gyvenantiems globos ir slaugos įstaigose bei medicinos personalui.
Kaip pasirūpinti savo sveikata prieš ir gripo sezono metu?
Norint išvengti gripo, efektyviausia priemonė, kurią galite pasitelkti, yra sezoniniai skiepai. Geriausia ja pasirūpinti dar prieš ligos sezoną, kuris įprastai prasideda spalio mėn. ir trunka iki gegužės mėn., kad spėtų susidaryti kūno apsauga. Dažniausiai tai užtrunka bent dvi savaites, todėl geriausias laikas pasiskiepyti yra rugsėjo mėnuo.
Siaučiant gripui, taip pat nepamirškite tam tikrų veiksmų, kurie padės sumažinti užsikrėtimo juo riziką: kuo dažniau plaukite rankas, o nesant tam galimybės, pasitelkite dezinfekcines priemones, nelieskite rankomis veido, nosies, burnos bei akių, gerai ir reguliariai vėdinkite bei valykite patalpas. Kosint arba čiaudint prisidenkite burną ir nosį vienkartine servetėle arba vidine sulenktos rankos puse.
„Gripo sezonui įsibėgėjus, atsižvelgdami į savo sveikatos būklę ir imuniteto stiprumą, venkite didesnių susibūrimo vietų, ypač uždarose patalpose, bei kontakto su sergančiais asmenimis; pajutę ligos simptomus likite namuose. Nepamirškite ir sveikos gyvensenos principų – pasirūpinkite tinkamu miego-poilsio režimu, reguliariu fizinio aktyvumo palaikymu, visaverte mityba, kiek įmanoma venkite streso bei atsisakykite žalingų įpročių“, – primena U. Turčinavičienė.
Susirgau gripu: ką svarbu žinoti?
Visgi, susirgus gripu, verta žinoti, kaip galite sau padėti. Pirmiausia, anot šeimos gydytojos, gydymas gali būti simptominis ir specifinis.
„Sergant šia liga, itin svarbu palaikyti tinkamą poilsio režimą ir gausiai vartoti skysčius. Jeigu jus kamuoja aukštesnė nei 38,5°C temperatūra ar galvos bei raumenų skausmai, galite išgerti paracetamolio arba ibuprofeno. Itin svarbu atsakingai žiūrėti į vaikų ir paauglių gydymą – jiems sergant arba pasireiškus požymiais, griežtai negalima duoti aspirino, kuris gali sukelti Reye‘s sindromą, retą, bet pavojingą gyvybei būklę“, – pažymi U. Turčinavičienė.
Ji primena, jog ligos taip pat nepatariama gydyti antibiotikais, kurie skiriami tik tuomet, jeigu ligoniui išsivysto bakterinės komplikacijos. Savijautai sunkėjant ir būklei negerėjant, svarbu kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins, koks gydymas jums padės geriausiai ir nuspręs dėl priešvirusinių vaistų skyrimo tikslingumo.
