Pasakyti, kiek kainuos automobilio aptarnavimas ar remontas praktiškai neįmanoma, nes kiekvienas servisas gali pateikti skirtingą sąmatą, kuri gali skirtis netgi kelis kartus. Kur čia šiuo pakastas?
Nuo garažo iki autorizuotų dirbtuvių skirtumai matuojami kartais
Viena iš automobilio priežiūros ir remonto kainų skirtumo dedamųjų – detalių kaina. Vieni gali naudoti tik originalias dalis, kiti parinks pigesnius komponentus. Net ir tų pačių detalių kaina servisuose gali apčiuopiamai skirtis priklausomai nuo jų santykio su tiekėjais.
Nemažą dalį skirtumo sudaro ir darbų kaina, kuri dažniausiai skaičiuojama pagal valandinį tarifą. O šis gali skirtis netgi kartais. Jeigu autorizuotas servisas gali paprašyti ir 100 eurų už valandą darbo, tai pasisukiojus garažų masyvuose įmanoma surasti auksarankių, kuriems už tą patį darbą pakaks ir 30.
Kodėl taip smarkiai skiriasi kainos, kokią įtaką jos daro darbų kokybei, kokios pasekmės gali laukti pasirinkus pigiausią variantą ir kaip surasti geriausią kainos ir kokybės santykį automobilio aptarnavimui?
„Servisai kainas skaičiuoja pagal tai, kiek pinigų yra investavę į įrangą, kokios kvalifikacijos darbuotojai, kaip veikia rinkodara ir kt., nes išlaidas reikia padengti. Taip turime visą spektrą: nuo paprasčiausių garažiukų, kur dirba vienas žmogus, iki autorizuotų atstovybių, kurios turi laikytis gamintojų nustatytų standartų, naudoti aukščiausio lygio įrangą ir panašiai. Tai iš esmės nusprendžia, kaip brangu bus eksploatuoti automobilį viename ar kitame servise. Aišku, yra tokių, kurie gali sąskaitų neišrašinėti, kas, pavyzdžiui, neįmanoma autorizuotose dirbtuvėse“, – padėtį aiškina automobilių žinovas ir „CarVertical“ verslo plėtros vadovas Matas Buzelis.
Rinką iškreipia slepiami mokesčiai
Nemažą dalį servisų paslaugų įkainių skirtumo lemia tai, kad įmonės skirtingai laikosi valstybės įstatymų, o dažniausia problema – mokesčių vengimas.
„Dažniausiai matomas pažeidimas – pajamų neapskaitymas, kai klientas, sumokėjęs už automobilio remontą, neišsireikalauja pinigų priėmimo kvito, kasos aparato kvito ar sąskaitos faktūros. Taip paslaugų tiekėjas, autoservisas, į apskaitą neįtraukia gaunamų pajamų ir nesumoka mokesčių. Turime tokių automobilių remontą vykdančių asmenų, kurie per metus sugeba deklaruoti vos tūkstantį eurų pajamų“, – pasakoja Valstybinės Mokesčių Inspekcijos Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius.
Praėjusiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija išsiuntė užklausas keturiems su puse tūkstančio automobilių remonto srityje dirbančių asmenų, deklaravusių itin mažas pajamas. Jos greitai padidėjo iki 6 milijonų eurų, nuo kurių buvo sumokėti mokesčiai. Tai rodo, kad „šešėlio“ mastas šioje srityje yra didžiulis, o jo skaidrinimas gali atnešti į valstybės biudžetą milijonus be papildomo mokesčių didinimo.
Naujam darbuotojui – trigubai didesnis atlygis?
Automobilių aptarnavimo sektoriuje taip pat populiaru yra nenurodyti tikro atlygio. Žvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos viešai prieinamus įmonių duomenis matyti, kad šioje sferoje vidutiniai atlyginimai yra iš tiesų maži, neatskaičius mokesčių retai siekia 1000 eurų, nors žinovai sako, kad geri šaltkalviai, elektrikai, kėbulo darbų specialistai uždirba išties pagarbius atlyginimus.
Tiesą galima pamatyti paanalizavus darbo skelbimus. Pavyzdžiui, vienas automobilių servisas Klaipėdoje siūlo darbą mechanikui, už kurį yra pasiryžęs mokėti nuo 1400 iki 2600 eurų „į rankas“, tačiau suradus viešai prieinamus tos įmonės duomenis VMI sistemoje matyti, kad vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ toje įmonėje nesiekia nė 1000 eurų. Toks neatitikimas tarp deklaruojamo ir faktinio atlygio ne tik iškreipia konkurenciją, bet kelia rizikas darbuotojams dėl pensijos, socialinių garantijų bei draudimo išmokų gavimo.
Atmetus autorizuotas dirbtuves, nepriklausomus servisus, kuriuose atlyginimai atrodo realūs ir yra didesni nei 3 tūkst. eurų, galima suskaičiuoti ant pirštų. Pavyzdžiui, Vilniuje tai yra tik didieji rinkos žaidėjai, servisų tinklai: „Martonas“, „Autovisata“, „Kemi“, „Melga“.
Kreiva konkurencinė aplinka
„Slepiami mokesčiai iškreipia konkurencinę aplinką, susidaro nelygios sąlygos veikti sąžiningam verslui, kuris tinkamai apskaito gautas pajamas ir sumoka mokesčius“, – aiškina VMĮ atstovas.
Nesąžiningai veikiantys servisai taupo ir nesilaikydami aplinkosauginių reikalavimų arba tiesiog pelnydamiesi iš patiklių vairuotojų ten, kur papuola. Pavyzdys – prekybos centrų aikštelėse dažnai sutinkamo kondicionierių pildymo palapinės. Visų pirma, pagal Lietuvos respublikos susisiekimo ir aplinkos ministrų įsakymą jos neturėtų ten veikti, nes tokia veikla privalo būti atliekama paslaugų tiekėjo teritorijoje. Taip pat gatvėje dirbantys meistrai prieš pildydami kondicionierių turėtų atlikti sistemos sandarumo patikrą, tačiau dažniausiai jie tą praleidžia ir didelė dalis su oro kondicionieriaus problemomis susidūrusių klientų po kelių dienų ar savaičių privalo vėl ieškoti serviso, kuris darbus atliktų iš naujo, bet jau tvarkingai.
Yra ir kuriozų: valstybinių įstaigų skelbiamus konkursus aptarnauti jų transportą laimi servisai, kurie vengia mokesčių, nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų, nes jie tiesiog pasiūlo žemesnę kainą, nei tie, kurie veikia pagal visus valstybės reikalavimus. Tokie atvejai mažina pasitikėjimą viešaisiais pirkimais ir rodo, kad vien kaina negali būti pagrindinis atrankos kriterijus.
Ar tikrai svarbiausia – kaina ?
Žinoma, didžioji dalis vartotojų nori išleisti mažiau pinigų automobilio eksploatacijai, tad jei tikslas yra toks, koks skirtumas, moka servisas mokesčius ar ne, laikosi aplinkosaugos reikalavimų, ar ne? Juk svarbiausia – galutinė darbų kaina.
VMI atstovas Rolandas Puncevičius sako, kad tik retais atvejais pajamų neapskaitymas turi įtaką darbų kainai. Jų tyrimai rodo, kad dažniausiai tiesiog daugiau pelno pasiima servisų savininkai.
Matas Buzelis prideda, kad slėpdami mokesčius servisai ne tik didina savo pelną, bet ir apsisaugo nuo galimo klientų nepasitenkinimo.
„Jeigu klientui kažkas nepatiks, tai jis neturės jokių įrodymų, kad aptarnavimas buvo atliktas būtent tame servise. Aš sakyčiau, kad po remonto reikėtų prašyti sąskaitos ir, kai kuriais atvejais, kad ir detales, kurios buvo pakeistos, atiduotų. Yra pasitaikę atvejų, kai atvežus automobilį į abejotinos reputacijos servisą jie tik įspėjamąją lemputę užgesina, net alyvos nekeičia.“
Mokesčiai saugo vartotojus
„Jei neturėsime jokio dokumento, nei paraiškos, nei kasos aparato kvito, nei sąskaitos faktūros, negalėsime reikšti pretenzijų dėl nekokybiško remonto arba nekokybiškos detalės, kuri buvo sumontuota į automobilį. Kiekvienam klientui svarbu išsireikalauti dokumentą, jį saugoti, kad automobilis yra suremontuotas kokybiškai, atitinka visus standartus ir jeigu atsiras smulkūs nesklandumai, būtų galima kreiptis, kad būtų užtikrintas kokybiškas paslaugos suteikimas“, – sako R. Puncevičius.
Mokami mokesčiai ne tik padeda valstybei geriau funkcionuoti, bet ir saugo klientus. Neturint faktą patvirtinančių dokumentų negalės padėti jokios valstybinės institucijos, o dalis servisų tuo ir piktnaudžiauja, taigi rekomenduotina pasirinkti respektabilias dirbtuves ir visuomet prašyti čekio arba sąskaitos bei atliktų darbų sąrašo su įkainiais.
„Rekomenduočiau paduoti ir automobilio aptarnavimų knygelę, kad paliktų antspaudą ir užpildytų, kokie darbai buvo atlikti, nes tokie istoriniai įrašai padeda automobiliui išlaikyti geresnę rinkos kainą“, – prideda „CarVertical“ atstovas.
Žinoma, ne visi naujesni automobiliai turi serviso knygeles, ne visi senesnių automobilių savininkai jas yra išlaikę, tačiau automobilio istoriją išsaugoti galima. Nuo 2024 metų gegužės 1 dienos automobilių servisai rašytines sutartis su klientais, t.y. sąskaitas ir darbų istoriją turi saugoti 10 metų nuo jų pasirašymo datos. Žinant, kaip prižiūrimi servisai, tikėtina, kad mažos dirbtuvės įgyvendinti šių reikalavimų nesiims, tačiau automobilį prižiūrint didesniame, tvarkingai veikiančiame servise, automobilio priežiūros istoriją bus galima gauti bet kada paprašius.
Galiausiai, pastaruoju metu yra daug kalbama apie mokesčių didinimą, naujas rinkliavas, kurių reikia norint užtikrinti kokybiškesnį valstybės funkcionavimą ir jos gynybą. Tačiau pasižiūrėjus į kai kurias sferas matyti, kad papildomų pinigų yra ir juos galima rasti be mokesčių didinimo, tereikia ištraukti iš šešėlio. O prie to gali prisidėti ir visuomenė, pavyzdžiui, automobilių savininkai, servisuose visuomet prašydami sąskaitos už atliekamus darbus.
Parengta pagal „CarVertical“ pranešimą
