Keli pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuoti gaisrai objektuose, ant kurių buvo įrengtos saulės elektrinės, primena, kad iš pirmo žvilgsnio sklandžiai veikianti, tačiau ilgą laiką netikrinta elektrinė dar negarantuoja saugumo. Žinovų teigimu, mitas, kad saulės elektrinėms nereikia priežiūros, yra klaidingas, o ilgai nepastebėti gedimai gali lemti įvairias pasekmes – nuo mažėjančios elektros generacijos iki brangaus remonto ar padidėjusios gaisro rizikos.
Gedimus dažniausiai lemia ne saulės moduliai
Anot energetikos sprendimų bendrovės „Via Solis Energia“ generalinio direktoriaus Rimvydo Karoblio, praktika rodo, kad didžioji dalis rimtų saulės elektrinių gedimų nėra susiję su pačiais saulės moduliais. Dažniausios problemų priežastys – montavimo darbų kokybė, netinkamai atlikti elektros jungčių sujungimai, nekokybiškai sumontuoti komponentai arba eksploatacijos metu neaptikti techniniai defektai.
„Viena pavojingiausių situacijų – atsilaisvinusios ar nekokybiškai sujungtos elektros jungtys. Padidėjus kontaktinei varžai jos pradeda kaisti, o ilgainiui gali susidaryti elektros lankas – viena pagrindinių elektros įrenginių gaisrų priežasčių. Taip pat laikui bėgant dėvisi kabelių izoliacija, sensta jungtys, mažėja apsauginių elementų patikimumas, o inverteriai, kaip intensyviausiai eksploatuojama sistemos dalis, turi ribotą tarnavimo laiką“, – teigia R. Karoblis.
Jo teigimu, elektrinių techniniams gedimams ir efektyvumo mažėjimui įtakos turi ir aplinkos poveikis – temperatūrų svyravimai, drėgmė, ultravioletiniai spinduliai, stiprus vėjas, kruša, sniego apkrovos, graužikų pažeisti kabeliai ar paukščių sukaupti nešvarumai.
Kada patikrą atlikti privaloma, o kada – siūloma?
Pasak R. Karoblio, pagal elektros sektoriaus teisės aktus patikrinimai 30kW ir didesnės galios elektrinėms turi būti vykdomi mažiausiai kas metus. „Mažesnėms elektrinėms nėra privaloma, bet bendra rekomendacija yra atlikti apžiūrą bent kartą į penkerius metus. Taip pat elektros įrenginių techniniai matavimai ir bandymai yra privalomi prieš pradedant eksploatuoti naujai įrengtą elektrinę, po rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto ir kitais atvejais, kai tai numato elektros įrenginių eksploatavimo ar darbuotojų saugos reikalavimai“, – komentuoja R. Karoblis.
Visgi, energetikos sprendimų bendrovės vadovo teigimu, net kai periodinė patikra nėra tiesiogiai privaloma, jos atidėlioti nereikėtų. „Įprastomis sąlygomis profesionalią apžiūrą rekomenduojame atlikti kas 1–2 metus, o verslo objektuose ir didesnės galios elektrinėse – bent kartą per pusmetį. Elektros skydų, apsauginių įrenginių ir pagrindinių jungčių būklę tikslinga tikrinti du kartus per metus. Geriausias laikas – vasaris ar kovas, prieš aktyviausią gamybos sezoną, kai galima laiku aptikti per žiemą atsiradusius gedimus ir išvengti elektros gamybos nuostolių“, – sako R. Karoblis.
Signalai, kurių nereikėtų ignoruoti
Nors iš pirmo žvilgsnio saulės elektrinė gali atrodyti tvarkinga, pasak R. Karoblio, ne visi gedimai matomi plika akimi, todėl svarbu stebėti ne tik pačią įrangą, bet ir elektrinės veikimo rodiklius.
Specialistų apžiūros reikėtų neatidėlioti pastebėjus sumažėjusią generaciją, inverterio klaidas ar dažną atsijungimą, neįprastus garsus, perkaitimo požymius arba degėsių kvapą. Taip pat verta įvertinti, ar nėra pažeistų modulių, kabelių izoliacijos defektų, korozijos, atsilaisvinusių jungčių ar po audrų deformuotų konstrukcijų.
„Klaidingas įsitikinimas – jeigu inverteris nerodo klaidų, vadinasi, visa sistema veikia nepriekaištingai. Praktika rodo, kad nemaža dalis potencialiai pavojingų defektų iš pradžių neturi jokios įtakos elektrinės darbui ir gali būti nustatyti tik atliekant profesionalius matavimus arba termovizinę diagnostiką“, – pabrėžia bendrovės vadovas.
Saulės elektrinių priežiūros mitai
Anot R. Karoblio, klientai dažniausiai kreipiasi pastebėję sumažėjusią elektros generaciją, inverterio registruojamas klaidas, neveikiančius modulius ar po audrų atsiradusius mechaninius pažeidimus. Vis dėlto nemaža dalis gedimų nustatoma atliekant profilaktines patikras – jų metu aptinkamos perkaitusios ar atsilaisvinusios elektros jungtys, pažeista kabelių izoliacija, nusidėvėję apsaugos elementai bei elektros skydų defektai.
Žinovo teigimu, daugėja ir gyventojų, kurie elektrinės būklę nusprendžia įvertinti profilaktiškai – prieš pasibaigiant įrangos garantiniam laikotarpiui arba įsigiję nekilnojamąjį turtą su jau įrengta saulės elektrine.
„Tačiau vis dar gajus mitas, kad tokios sistemos apskritai nereikalauja priežiūros, taip pat vis dar manoma, kad svarbiausia saulės elektrinės priežiūros dalis yra modulių plovimas. Iš tikrųjų Lietuvos klimato sąlygomis lietus natūraliai pašalina didžiąją dalį nešvarumų, o kur kas svarbesnė yra elektros jungčių, apsauginių įrenginių, inverterio ir visos elektros instaliacijos techninė būklė“, – teigia R. Karoblis.
Įmonės vadovas teigia, kad laiku nepastebėti smulkūs defektai ilgainiui gali tapti rimtais techniniais gedimais, kurie lemia ne tik brangesnį remontą, bet ir elektros gamybos praradimus, neplanuotas prastovas bei padidėjusią gaisro riziką. Verslui tai turi ir finansinę pusę, rimtesni incidentai gali sustabdyti įmonės veiklą, paveikti gamybos procesus ir sukelti papildomų nuostolių.
„Periodinė diagnostika turėtų būti vertinama ne kaip papildomos išlaidos, o kaip investicija į elektrinės saugumą, efektyvumą ir ilgaamžiškumą“, – apibendrina R. Karoblis.
Parengta pagal „Via Solis Energia“ pranešimą
