Gripas yra virusinė viršutinių kvėpavimo takų liga, pasireiškianti karščiavimu, raumenų skausmu, galvos ir gerklės skausmais, sausu kosuliu, silpnumu. Rečiau būna sloga, akių skausmai, akių jautrumas šviesai. Pajutus šiuos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.
Plintant gripui ir ūmioms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, rekomenduojama reguliariai plauti rankas. Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis. Dažnai vėdinkite patalpas ir tinkamai apsirenkite. Venkite sąlyčio su sergančiais žmonėmis.
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ar sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai – 48 val.).
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38 °C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Pajutus į gripą panašius simptomus rekomenduojame likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, ugdymo įstaigą.
Susirgęs asmuo pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją. Šeimos gydytojo nedarbo metu (esant temperatūrai daugiau nei 38,5 ar kitiems stipriems simptomams) kreiptis į ligoninių priėmimo skyrius arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Esant temperatūrai aukštesnei nei 38,5 , ją sumažinti vaistais ir tada kreiptis į šeimos gydytoją. Jei temperatūra nekrenta ar savijauta labai bloga ir asmuo negali nuvykti į gydymo įstaigą, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol bus suteikta pagalba, dėvėti kaukę, laikytis 1 m. atstumu nuo kitų aplinkoje esančių žmonių. Labai svarbu laikytis asmens higienos reikalavimų: reguliariai plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus. Taip pat naudoti tik vienkartines nosinaites ir jomis, kosėdami ar čiaudėdami prisidenkite burną. Panaudotas nosinaites išmeskite tam skirtose vietose.
Sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausias gripo profilaktikos metodas.
Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis kontrastinio vandens voniomis, česnakas, stiprinantys bendrą organizmo būklę preparatai, asmens higiena, nereikalingų kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasiskiepyti rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
- 65 metų ir vyresniems asmenims;
- asmenims iki 65 metų, sergantiems lėtinėmis širdies-kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis, inkstų ligomis, bronchine astma, asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs;
- asmenų, kurie serga sunkiomis ligomis, pvz., astma, diabetas ir plaučių ligos ir kt. šeimos nariams ir globėjams;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Nerekomenduojama skiepytis nuo gripo:
- jei jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai;
- jei esate alergiškas kiaušinio baltymui.
Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi.
