JAV prezidento Donaldo Trampo pasiuntiniai Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) ir Džaredas Kušneris (Jared Kushner) rugsėjo 6-ąją pirmą kartą atvyko į Kijevą ir po šeštadienio derybų su Vladimiru Putinu Maskvoje daugiau kaip keturias valandas tarėsi su Ukrainos vadovybe bei svarbiausių Europos sąjungininkių atstovais.
Amerikiečiai pokalbius pavadino esminiais ir teikiančiais vilčių, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – labai turiningais. Tačiau apie konkretų taikos susitarimą nebuvo paskelbta. Viena svarbiausių viešai įvardytų tolesnių krypčių – siekis vėl prie vieno stalo susodinti JAV, Ukrainą ir Rusiją.
S. Vitkofas ir Dž. Kušneris į Ukrainos sostinę atvyko kitą dieną po daugiau kaip tris valandas trukusio susitikimo Kremliuje su Rusijos diktatoriumi V. Putinu.
Maskvoje jokio aiškaus lūžio nebuvo paskelbta. Todėl kelionė į Kijevą turėjo parodyti, ar tarp V. Putino amerikiečiams išdėstytos pozicijos ir Ukrainos reikalavimų apskritai liko vietos tolesnėms deryboms.
Į Kijevą – ne lėktuvu, o traukiniu
Iš Maskvos S. Vitkofas ir Dž. Kušneris išskrido į Lenkiją, o iš ten sausuma pasiekė Ukrainą. Į Kijevą jie atvyko traukiniu. Stotyje juos pasitiko Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas, Rustemas Umerovas, Serhijus Kyslycia ir Aukščiausiosios Rados frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovas Davydas Arachamija.
V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina būtų galėjusi priimti amerikiečių delegaciją oro uoste, tačiau dėl Rusijos karo įprastas civilinis oro susisiekimas su šalies sostine tebėra neįmanomas.
Pastarosiomis dienomis Rusija buvo suintensyvinusi smūgius Kijevui ir jo apylinkėms. Tokiomis aplinkybėmis net aukščiausio rangosvečiai tebėra priversti keliauti traukiniais.
Susitikimas prie Šv. Sofijos
V. Zelenskis JAV pasiuntinius pasitiko Sofijos aikštėje, prie vieno svarbiausių Kijevo ir visos Ukrainos istorinių paminklų – Šv. Sofijos soboro.
Ukrainos prezidentas pasisveikino su S. Vitkofu apsikabindamas, o vėliau svečiams parodė šventovę.
Vieta buvo iškalbinga ir dėl kitos priežasties. Netoliese yra Ukrainos saugumo tarnybos būstinė, kurios apylinkės visai neseniai buvo tapusios Rusijos smūgių taikiniu.
Taigi dar prieš sėsdami prie derybų stalo JAV pasiuntiniai galėjo savo akimis pamatyti karo suniokotą aplinką, kurioje Ukraina mėgina tartis dėl karo pabaigos.
V. Zelenskis: mūsų pasiūlymai parengti
Dar prieš amerikiečių atvykimą V. Zelenskis surengė pasitarimą su Ukrainos derybininkais.
Prezidentas skelbė, kad Ukraina pasirengusi dalykiškam pokalbiui ir yra suinteresuota kuo greičiau priartinti karo pabaigą.
Jis išskyrė tris svarbiausius dalykus: taiką, patikimas saugumo garantijas ir tokį susitarimą, kuris nepaliktų Rusijai galimybės po kelerių metų vėl pradėti puolimą.
„Mūsų pasiūlymai parengti“, – prieš susitikimą su JAV delegaciją pabrėžė V. Zelenskis.
Tai buvo svarbia aplinkybe. Kremlius po susitikimo su amerikiečiais iš esmės pakartojo ankstesnes savo sąlygas, o Kijevas siekė kalbėti ne tik apie kovų sustabdymą, bet ir apie tai, kaip užtikrinti, kad karas nepasikartotų.
Derybos vyko keliais etapais
Apie 14.20 val. Kijevo laiku V. Zelenskis pranešė: „Pradėjome derybas.“ Pirmasis ilgas pokalbis vyko su pačiais JAV pasiuntiniais. Vien ši derybų dalis, įskaitant darbinius pietus, truko apie tris valandas. Vėliau vyko išplėstiniai pasitarimai.
S. Vitkofas ir Dž. Kušneris du kartus tarėsi su V. Zelenskiu ir jo artimiausiais patarėjais, o prie vienos iš platesnių derybų dalių prisijungė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos nacionalinio saugumo atstovai.
Pagrindinės derybos iš viso truko daugiau kaip keturias valandas.
Europos atstovų dalyvavimas nebuvo vien protokolo dalykas, nes jeigu būtų pasiektas susitarimas, būtent Europos valstybėms kartu su JAV tektų didelė atsakomybės dalis už Ukrainos saugumo garantijas, šalies atkūrimą ir Rusijos atgrasymą nuo naujo puolimo.
Amerikiečiai: pokalbis teikia vilčių
Po derybų S. Vitkofas kalbėjo optimistiškiau negu po daugelio ankstesnių mėginimų išjudinti taikos paieškas.
Jis susitikimą apibūdino kaip turiningą ir svarbų bei sakė, kad JAV delegaciją pokalbio rezultatai padrąsino.
S. Vitkofas teigiamai įvertino tiek Maskvoje, tiek Kijeve vykusius pokalbius ir teigė tebetikintis, kad diplomatinį karo sprendimą rasti įmanoma.
Deja, nė viena pusė sekmadienio vakarą nepranešė nei apie paliaubas, nei apie teritorinį susitarimą, nei apie V. Putino atsitraukimą nuo reikalavimų, kuriuos Ukraina laiko nepriimtinais.
Dž. Kušneris: neužtenka tik sustabdyti karą
Dž. Kušnerio pasisakymas po derybų atskleidė platesnį JAV siekį. Pasak jo, D. Trampas nori ne vien sustabdyti dabartines kovas. Jis sakė, kad turi būti siekiama sukurti tokias sąlygas, kurios užtikrintų ilgalaikę taiką ir neleistų karui po kurio laiko atsinaujinti.
Dž. Kušneris taip pat pareiškė, kad JAV norėtų sugrįžti prie trišalių Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybų. Jo teigimu, pirmiausia reikia sutarti dėl bendro pagrindo, nuo kurio būtų galima judėti sprendžiant sunkiausius nesutarimus.
Tai buvo vienas konkrečiausių viešai paskelbtų rugsėjo 6-osios susitikimo rezultatų.
Jeigu tokios trišalės derybos iš tiesų būtų atnaujintos, amerikiečių kelionė maršrutu Maskva–Kijevas galėtų tapti ne vien tarpininkavimu tarp dviejų sostinių, bet ir naujo tiesioginių derybų tarpsnio pradžia.
Kijevas kelia saugumo garantijų klausimą
V. Zelenskis po susitikimo taip pat sakė, kad derybos buvo labai turiningos. Jis gana aiškiai įvardijo ir svarbiausias aptartas temas: Ukrainos saugumo garantijas, ekonominę paramą, oro gynybos raketų tiekimą ir pasirengimą artėjančiai žiemai.
Saugumo garantijos Kijevui yra vienas svarbiausių būsimo susitarimo klausimų.
Ukrainos požiūriu vien sustabdyti karo veiksmus neužtenka. Reikia tokių įsipareigojimų ir priemonių, kurios neleistų Rusijai po paliaubų atkurti pajėgų, persigrupuoti ir po kelerių metų pradėti naujo puolimo. Būtina priimti tokius sprendimus, kurie užtikrintų, kad taika būtų ilgalaikė.
Derybose – ir artėjančios žiemos klausimas
Dar viena svarbi derybų tema buvo ateinanti žiema. Dalis pokalbio buvo skirta tam, kaip Ukraina galėtų atlaikyti dar vieną karo žiemą ir kokios paramos jai gali prireikti iki jos pradžios.
V. Zelenskis amerikiečiams pristatė Ukrainos pasirengimą galimam karo tęsimuisi žiemą, o S. Vitkofas ir Dž. Kušneris pabrėžė norintys pasiekti reikšmingos diplomatinės pažangos dar iki jos.
Tuo pat metu buvo kalbama apie oro gynybą, energetikos apsaugą ir pagalbą šaliai tuo atveju, jei Rusija vėl mėgintų smūgiais energetikos sistemai apsunkinti gyvenimą žiemą.
Tai rodo gana blaivų derybininkų požiūrį į esamą padėtį: kalbėdamos apie taiką šalys kartu rengiasi ir galimybei, kad karas iki žiemos nesibaigs.
Ar amerikiečiai atvežė naują taikos pasiūlymą?
Prieš kelionę D. Trampas buvo pareiškęs, kad jo pasiuntiniai vežasi pasiūlymą dėl karo pabaigos. Tačiau jo tekstas iki šiol viešai nepaskelbtas.
Po derybų kalbėta apie siekį kartu su abiem pusėmis parengti atnaujintą pasiūlymų rinkinį. Tai nebūtinai reiškia visiškai naują dokumentą – veikiau mėginimą suderinti anksčiau aptartas nuostatas ir sumažinti didžiausius Maskvos bei Kijevo nesutarimus.
Vienas sunkiausių klausimų tebėra Donbaso ateitis. Rusija reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų ir iš tų rytinių teritorijų, kurių Rusijos kariuomenė nėra užėmusi. Kijevas tai atmeta, nes toks žingsnis reikštų ne tik teritorijos praradimą, bet ir svarbių gynybinių ruožų atidavimą Rusijai.
Karti V. Zelenskio ironija
Pasibaigus deryboms V. Zelenskis padėkojo S. Vitkofui ir Dž. Kušneriui už atvykimą ir pusiau juokais pastebėjo, kad tą dieną jų atvykimas Kijevo gyventojams „suveikė net geriau negu Patriot“.
Mintis buvo aiški: kol JAV pasiuntiniai buvo Ukrainos sostinėje, Rusija buvo įsipareigojusi jai nesmogti. V. Zelenskis net paragino amerikiečius atvažiuoti dažniau, kad sostinės žmonės galėtų bent kiek ramiau pagyventi.
Tačiau už šios replikos slypi karti karo tikrovė. Laikinas smūgių Kijevui ir Maskvai pristabdymas nevirto tikromis paliaubomis. Kovos fronte nesustojo, o skaudūs smūgiai kitose šalies vietose tęsėsi.
Pirmasis vizitas po daugybės kelionių į Maskvą
Sekmadienio apsilankymas turėjo ir politinę reikšmę. S. Vitkofas ir Dž. Kušneris jau buvo ne kartą bendravę su V. Putinu ir lankęsi Maskvoje, tačiau iki šiol nebuvo atvykę į Kijevą kaip JAV taikos derybininkai.
V. Zelenskis anksčiau viešai kritikavo tokią padėtį ir stebėjosi, kodėl amerikiečių tarpininkai vyksta į Maskvą, bet neaplanko Ukrainos.
Todėl pats rugsėjo 6-osios JAV atstovų vizitas Kijevui buvo svarbus ženklas: šį kartą Vašingtonas neapsiribojo vien V. Putino pozicijos išklausymu.
Europa taip pat atsisėdo prie stalo
Ne mažiau svarbu, kad prie dalies derybų prisijungė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos nacionalinio saugumo atstovai.
Ukrainos pareigūnai pabrėžė, kad Kijevas, Vašingtonas ir svarbiausi Europos partneriai siekia teisingos ir ilgalaikės taikos.
Tai svarbu ir politiškai. Juk Maskvai palankiau svarbiausius karo pabaigos klausimus spręsti pirmiausia su Jungtinėmis Valstijomis. Kijevas, priešingai, siekia, kad nei Ukraina, nei Europa nebūtų paliktos nuošalyje tariantis dėl būsimos Europos saugumo tvarkos.
Rugsėjo 6-osios derybų sudėtis rodo, kad bent Kijevo etape prie stalo buvo ir pagrindinės Europos valstybės.
Ar Kijevo derybos priartino taiką?
Po daugiau kaip keturias valandas trukusių pokalbių galima įžvelgti vieną svarbų poslinkį: aiškėja, kaip galėtų atrodyti tolesnės derybos.
JAV pasiuntiniai nori atnaujinti tiesioginius trišalius Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų pokalbius. Kijevas tam neprieštarauja, tačiau reikalauja patikimų saugumo garantijų. Į svarstymus įtraukiamos ir Europos valstybės, o Vašingtonas toliau mėgins derinti savo pasiūlymus su Maskva ir Kijevu.
Tačiau tai dar nėra taikos susitarimas. Maskva viešai neatsisakė reikalavimo užgrobti Ukrainos teritorijas, kurių jos kariuomenė net nėra užėmusi. Nesuderintos ir būsimos saugumo garantijos bei daugelis kitų esminių klausimų.
Todėl S. Vitkofo žodžius apie padrąsinančias Kijevo derybas pirmiausia reikia vertinti ne tuo požiūriu, kad taika jau arti, o tuo, kad po ilgo sąstingio Vašingtonas vėl mėgina atgaivinti tiesiogines derybas.
Rugsėjo 5-ąją amerikiečiai išklausė V. Putiną Kremliuje. Rugsėjo 6-ąją – V. Zelenskį Kijeve. Dabar svarbiausias išbandymas bus trečiasis žingsnis: ar Vašingtonui pavyks ne tik perduoti vienos pusės poziciją kitai, bet ir vėl susodinti Rusiją bei Ukrainą prie vieno derybų stalo.
Būtent tai parodys, ar diplomatinis savaitgalis Maskvoje ir Kijeve taps naujo taikos derybų tarpsnio pradžia, ar liks tik dar vienu mėginimu suartinti pozicijas, kurios kol kas tebėra labai toli viena nuo kitos.
Parengta pagal BBC, Reuters, Associated Press, Ukrainos prezidento oficiali interneto svetainė, Axios, The Guardian, Ukrinform pranešimus
