Gruodžio 17 d, antradienį, 10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininko dr. Lauryno Šedvydžio spaudos konferencija „Romuvos“ kelias į pripažinimą“.
Spaudos konferencijoje dalyvaus Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai: krivė Inija Trinkūnienė, vaidilė Nijolė Balčiūnienė, vaidila Jonas Vaiškūnas, Seimo narė Jūratė Zailskienė ir sociologė, religijotyrininkė prof. Milda Ališauskienė.
ŽTK pirmininkas L. Šedvydis spaudos konferencijoje pakomentuos šio pripažinimo reikšmę, „Romuvos“ atstovai pristatys bendriją, apžvelgs jos kelią į pripažinimą, prisimins „Romuvos“ ištakas sovietmečiu, kalbės apie „Romuvos“ bylą kaip Lietuvos teisinės sistemos veidrodį.
„Pastaruosius septynerius metus baltų religinė bendrija „Romuva“ gyveno teisinėje nežinioje. Nors bendruomenė įgyvendino visus valstybės keliamus reikalavimus jos pripažinimui, politikai vis atsisakydavo atlikti šį veiksmą.
Tačiau ši nežinomybė pagaliau baigėsi naujoje Seimo kadencijoje. Šioje spaudos konferencijoje aptarsime „Romuvos“ bendruomenės patirtis siekiant pripažinimo bei pamokas, kurias iš šio proceso turėtų išmokti įstatymų leidėjai“, – pažymi L. Šedvydis.
„Dar prieš septynerius metus buvo pripažinta, kad ši bendruomenė atitinka visus religinės bendruomenės požymius pagal įstatymo reikalavimus. Lietuvoje nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės, ir visi galėjo išpažinti tai, ką norėjo, kaip gimė ir su kuo užaugo“, – kalbėjo Seimo narė J. Zailskienė, kviesdama parlamentarus pritarti įstatymo projektui.
Alkas.lt primena, kad šių metų gruodžio 12 d. Seimas, vadovaudamasis Konstitucijos 43 straipsnio pirmąja dalimi, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsniu ir atsižvelgdamas į palankią Teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. išvadą, suteikė valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
Seimo nutarimui „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ pritarė 64, prieš balsavo 8, susilaikė 10 Seimo narių.
Tiesioginė spaudos konferencijos transliacija (nuo 10 val.):
Klausimų uždavimas internetu ČIA>>https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37661&p1=33549 [nuoroda veiks vykstant spaudos konferencijai].
Matau ateitį. 2054 metai. Visur tokia antraštė:
Seime – spaudos konferencija apie religinės bendrijos ” iaالمسلمون iالحقيقيون” kelią į pripažinimą
Kalbama apie Tautos, gyvenančios SAVO ETNINĖJE žemėje, TEISĘ ŽINOTI gilesnę SAVO istoriją. LYGIĄ teisę, kokią ją nuo senų senovės turi ir ligi šiol išlaikė kitos Vakarų tautos, gyvenančios SAVO tautos žemėje.
Dar kartą . Kryžiuotiška tamsa negali amžiais gyvuoti. Visatos elgsenos nenugalės. Ramuva – žydės!
Kam toks karingumas? Gal visi tikėjimai Lietuvoje gali sugyventi kartu? Štai Lietuvos totoriai yra daugiausia musulmonai, tačiau yra ištikimi Lietuvos valstybės piliečiai, kalba lietuviškai, gerbia lietuvių kalbą ir kultūrą, istoriją. Totorių bendruomenė pastatė paminklą Lietuvos karaliui Vytautui Alytaus rajone.
Išklausius pranešimą ir konferencijos dalyvių mintis, tapo aišku, kad Romuvos vadovų ir vaidilų rato žmonių ateityje laukia dideli organizaciniai darbai, tvarkant baltų religinės bendrijos tikinčiųjų apskaitą. Šventviečių, kuriose galima juridiškai įregistruoti santuokas, sąrašą, mokyklinės medžiagos, kuri liečia šį tikėjimą, apimtį gimnazijose ir t. t. ir t. t. Ir dar vienas reikalas – vasarą viskas tvarkoj, tačiau žiemą galima būtų gal dalintis patalpomis apeigų atlikimui su Romos katalikų ar evangelikų liuteronų bažnyčių kunigais. Nes romuviečiai prigimtinai, kaip savaimę suprantamą dalyką, pripažįsta 10 Dievo įsakymus (Romos katalikų bažnyčios interpretacija). Juos pripažįsta ir gražiai aprašo taip pat ir evangelikų liuteronų bažnyčia). Sėkmės.
Praeis metai laiko ir bus įdomu, ar į maldos pusryčius Prezidentūros Baltojoje salėje, tarpe kitų šalies dvasininkų, bus pakviesta dalyvauti Baltų religinės bendrijos Krivė Inija Trinkūnienė, vieno – kito vaidilos ar vaidilės lydima. Ar bus leista pasisakyti? Pagiedoti? Pagyvensime – pamatysime. Dėkoju.
Stebėtis nėra ką, nes dar Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas (1943 – 2015) knygoje “Vydija yra Lietuva” rašo, kad baltų tikėjimo išskirtinumas yra tas, jog sąlyčio su krikščionybe metu pas baltus buvo ir pasiliko VIENO, promonoteistinio, Dievo atmintis, kai kitos Europos tautos tą VIENĮ jau buvo praradusios. O kultūrologė Rasa Ambraziejienė knygoje “Rasties versmė” aiškina, kad “tai, kas visiems buvo žinoma tūkstantmečiais, kiekvienas turi atrasti sau asmeniškai, kadangi Dievas yra Didis Menininkas, sukūręs Visą Tą, Visa Tai nuostabiai, paprastai ir Visame Tame švyti skamba Viso To ženklai. Vienatinis Dievas yra SENIAUSIAS Visatos Dievas ir jis primena save kiekvienoje Žemės snaigėje, kiekvienoje Galaktikoje”. Žemaitijos, gi, žynys Kęstutis Juškys (1940 – 2021) radijo laidoje pasakė: “Jeigu žmones žvelgė į dangų, tai turėjo ir Aukščiausiojo sampratą. Aukščiausiuoju lietuvis tikėjo visada, į kokį religinį rūbą Aukščiausiasis bebūtų įvilktas”.