Kovo 13 d. 15 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje, likus dviem mėnesiams iki gegužės 12-osios referendumo dėl daugybinės pilietybės, Seime rinksis daugybinės pilietybės šalininkai aptarti „įvairius pilietybės būtinybės aspektus – nuo teisinių, emocinių, pilietinių iki kultūrinių bei sportinių“.
„Kovo 13-ąją parlamente svečiai skaitys pranešimus apie valstybės paso svarbą, patriotizmo reikšmę multikultūrinėse visuomenėse, pilietybės poreikį pasaulio lietuvių jaunimui, sportininkams ir kt. Apskritojo stalo diskusiją atidarys Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen“, – rašoma diskusijos rengėjų išplatintame pranešime.
„Referendumu saugosime pilietybę tiems, kurie turi draugiškų Lietuvai valstybių pilietybę – tai yra, priklauso Vakarų civilizacijai. Jeigu to kaip piliečiai nepadarysime gegužės 12-ąją, dar labiau smuks gyventojų motyvacija dalyvauti rinkimuose, be to, atstumdami Lietuvos diasporą, susilpnintume lietuvių tautą globaliame ir sudėtingame pasaulyje. Todėl profesionalų susibūrimas leis peržvelgti tarpinius pasiruošimo rezultatus ir pasiruošti rinkėjų mobilizacijai artėjant referendumo datai – gegužės 12-ai“, – sako šią diskusiją rengiantis Seimo narys Andrius Bagdonas.
Seimo narys, liberalas A. Bagdonas įsitikinęs, kad pavykęs referendumas „suteiks garantiją užsienyje gyvenantiems žmonėms, įgijus kitos šalies pilietybę, neprarasti ryšio su Lietuva, kad panorėję jie galėtų grįžti ir gyventi visavertį gyvenimą, kokį suteikia valstybės pilietybė“.
„Iš šios vadinamos diskusijos paskelbtos darbotvarkės matyti, kad tai bus ne diskusija o priešrinkiminis agitacinis renginys, nes sprendžiant iš renginio darbotvarkės, yra pakviesti tik A. Bagdono nuomonei pritariantys kalbėtojai. Jei aplinkybės leis pasistengsiu atvykti į šią „diskusiją“ ir pamėginsiu išsakyti kitokią nuomonę. Tai bus išbandymas liberalams – ar jie ištikrųjų liberalūs…“, – sako Alkas.lt vyriausiasis redaktorius, visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas Jonas Vaiškūnas.
…”„suteiks garantiją užsienyje gyvenantiems žmonėms, įgijus kitos šalies pilietybę, neprarasti ryšio su Lietuva, kad panorėję jie galėtų grįžti ir gyventi visavertį gyvenimą, kokį suteikia valstybės pilietybė“. Ir svarbiausio Bagdonai nepasakei, kad palengvins susigrąžinti ir “dakalti” senelių, tėvų palikta turtą. O paskui kad ir tvanas toj Lietuvoj.
Špygą taukuotą ponuliai , o ne antrą pasą.
Dviguba pilietybė- lietuvių išsivaikščiojimo programa. Užsienio lietuviams Lietuvos pilietybę pageidautina suteikti tik dvejais atvejais: 1) pageidaujantiems etniniams lietuviams gyvenantiems lietuviškose žemėse esančioms už Lietuvos valstybės ribų ; 2) ypatingai nusipelniusiems Lietuvai užsieniečiams Prezidento dekretu.
Tad,minėta diskusija Seimo rūmuose – propagandinis ir agitacinis renginys,deja.
Kas gali paneigti, kad įteisinus dvigubą pilietybę kai kuriose savivaldybėse atsiras daug Lietuvos ir Lenkijos pilietybes turinčių asmenų. Kas gali paneigti, kad jie nesudarys daugumos tų savivaldybių gyventojų? Kurios valstybės- Lietuvos, ar Lenkijos interesus jie gins?
Konstitucijos 12 str. nustato, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu atveju pagal Konstituciją turėti ne vieną pilietybę iš principo nėra negalima. Akivaizdu, kad “atskiri atvejai” nereiškia, jog tai gali būti tik vienetiniai atvejai. Vienetinumui nusakyti lietuvių kalboje yra žodis “išskirtinis”. Gi “atskiri atvejai” reiškia grupes, turinčias tam tikrus bendrus požymius. Akivaizdu, kad ne tik šių požymių grupes, bet ir skaičių kiek pagal jas gali būti asmenų, galinčių būti kartu ir kitos valstybės piliečiais, nustatyti minėta Konstitucijos nuostata suteikta įstatymu.
Pagal Konstituciją pilietis yra asmuo, kuriam priklauso valstybės suvereno teisės (2 str.). Tų “atskirų atvejų”, kuomet Lietuvos pilietis galėtų kartu tapti ir kitos šalies piliečiu bei jų bendro galimo skaičiaus nustatymas, be abejonės, yra svarbus valstybės gyvenimo klausimas, būtent, kurį derėtų spręsti referendumu (Konstitucijos 9 str. 1 d.). Taigi ne dėl Konstitucijos 12 str., kurio nuostatos nėra tiesiogine kliūtimi Lietuvos piliečiui kartu būti ir kitos šalies piliečiu, pakeitimo rengtinas referendumas, o kad juo nustačius tuos valstybės gyvenimo svarbius “atskirus atvejus” bei pagal juos susidarantį bendrą asmenų skaičių, galinčių kartu turėti ir kitos šalies pilietybę.
Šiam pakeitimui atlikti reikalingas laikas, todėl spręstinas gegužės 12 d. numatyto referendumo atšaukimas ir jo organizavimas kartu su Seimo rinkimais rudenį.
Seimo ir PLB komisija siūlo Lietuvos pilietybės išsaugojimą pripažinti nacionalinio saugumo klausimu
– tv3.lt/naujiena/lietuva/seimo-ir-plb-komisija-siulo-lietuvos-pilietybes-issaugojima-pripazinti-nacionalinio-saugumo-klausimu-n1461439