Nors iki 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo pabaigos liko metai, tačiau didžioji dalis šio mechanizmo lėšomis suplanuotų kultūros programos veiklų jau įgyvendintos ir reikšmingai prisidėjo prie kultūros paslaugų Lietuvos miestuose ir miesteliuose plėtros.
Iš viso pagal 2019 metais paskelbtus Kultūros programos kvietimus atrinkta 15 projektų. 10 iš jų orientuoti į kultūros prieinamumo plėtojimą ir kultūrinio švietimo regionuose stiprinimą, 5 prisideda prie kultūrinio verslumo regionuose skatinimo, tam pasitelkdami novatorišką kūrybiškos vietokūros metodą.
Įgyvendinti projektai pagyvino kultūrinį gyvenimą
Pagal kvietimą „Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas“ jau įgyvendinti 8 projektai:
„Spindinti Lietuva: LDK muzikos paveldo edukacijos projektas su istoriniais bažnyčių vargonais“ (VšĮ Canto Fiorito);
„Voss modelio integravimas kultūros prieinamumo plėtojimui ir kultūrinio švietimo stiprinimui Panevėžio regione“ (Panevėžio rajono savivaldybės administracija);
„Tarptautinis kino festivalis „Kino karavanas“ Lietuvos regionuose 2021–2022“ (VšĮ Kino pavasaris); „Menų gaudyklė;
Kūrybinių rezidencijų tinklo išvystymas Ežerų krašto regione“ (VšĮ Euroregiono Ežerų kraštas direktorato biuras);
„Keliaujantis muziejus: pažink save per meną“ (VšĮ MO muziejus);
„Interaktyvaus spektaklio „Babelio bokštas“ sukūrimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
„Be sienų teatras vaikams ir jaunimui“ (Menų spaustuvė);
„Inovatyvūs Lietuvos bibliotekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“ (Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka).
Projektų vykdytojų teigimu, įgyvendintos veiklos ne tik pagyvino atokių Lietuvos miestelių kultūrinį gyvenimą, bet ir turėjo įtakos projekto dalyvių požiūriui į meną, padėjo išgryninti tam tikrus socialinio gyvenimo poreikius (pavyzdžiui, kino bei literatūros analizė paskatino diskutuoti jautriomis temomis).
Išnaudojamas vietovių išskirtinumas
Kvietimo „Vietos kultūrinio verslumo skatinimas“ lėšomis įgyvendinami 5 projektai, sujungiantys tiek paveldo vietų ir kitų objektų atnaujinimą, pritaikant juos kultūrinėms veikloms, tiek kultūrines iniciatyvas.
Panevėžio miesto savivaldybės įgyvendinamas projektas „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“, atsižvelgdamas į unikalų vietovės pobūdį ir pasitelkdamas vietinius kultūros išteklius, pastebimai keičia šio reginio kultūrinę ir socialinę tapatybę.
Panevėžio Skaistakalnio parke įrengta moderni parodų erdvė, sudarytos sąlygos menininkų rezidencijoms, kuriomis jau sėkmingai naudojasi kūrėjai iš įvairių šalių.
UAB „Merkinės muilo fabrikas“ keturiasdešimčiai metų išsinuomavo Merkinės dvarvietę, kurią norima ne tik atgaivinti, bet ir sukurti ilgalaikę ekonominę ir socialinę naudą regionui, bendruomenei bei visoms suinteresuotoms šalims.
Projektu populiarinama Merkinės istorija, unikalus šio krašto kultūrinis suverenitetas. Merkinės dvarvietės pastatuose numatoma įrengti piligrimų nakvynės vietas, įvairios paskirties kūrybines erdves, atgaivinti vietai istoriškai svarbius amatus (muilo, saldainių gamyba).
Nors Kuršių marių regionas neretai suvokiamas kaip nuostabus gamtos kampelis, tačiau projektas „Kultūros skūnė“ siekia šią vietovę paversti ir kultūriniu traukos tašku. Infrastruktūriniai pokyčiai sudarys sąlygas tokioms veikloms kaip tradicinių laivų statyba, vėtrungių ir kraštui būdingo maisto gamyba, amatų produktų realizacija, kultūrinio verslumo veikloms.
Projektu „Kamariškių dvarvietė – istorija, kūryba, inovacijomis ir bendradarbiavimu grįsta centrinė Zarasų rajono kultūros erdvė“ siekiama įveiklinti Kamariškių dvarą kaip tarptautinę vizualinių menų ir muzikos kūrėjų kūrybos, bendradarbiavimo erdvę, taip pat išsaugoti ir atkurti Kamariškių dvaro istorinius pastatus, juos pritaikant kultūros paslaugoms teikti ir kultūriniam verslumui skatinti.
Atkurti istoriniai dvaro rūmai ir kultūros paveldo objekte sukurta unikali kūrybos ir bendradarbystės erdvė leis vystyti paslaugas, kurios gerintų vietos kultūrinę, socialinę ir viešąją gerovę, stiprintų vietos ekonomiką.
Centrinė projekto „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose“ koncepcijos ašis – vietos istorinis ir kultūrinis kontekstas. Turtinga Kulių krašto istorija ne tik inspiruoja unikalios kultūrinės veiklos turinį, bet ir skatina plėsti istorijos ir paveldo supratimą, kūrybiškos vietokūros metodu didinti Kulių ir Plungės rajono žinomumą.
Atkūrus ir kultūros poreikiams pritaikius Kulių Šv. Stanislovo bažnyčios statinių komplekso šiaurinį pastatą, pagerės vietos bendruomenės kultūrinio verslumo įgūdžiai, kurie įgalins sukurti ir pasiūlyti naujas kultūrines paslaugas.
