Šiemet Nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“ ir ekspertų grupė atrinko 5 dokumentus ar dokumentų rinkinius, kurie pripažinti regioninės reikšmės, ir du – nacionalinės reikšmės.
Regioninės reikšmės paveldu pripažintas vienintelis Lietuvoje Antrojo LDK Statuto nuorašas, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, ir XVII a. pabaigoje Karaliaučiuje išleistas Jono Rikovijaus lietuviškas giesmynas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomi Kristijono Donelaičio laiškai bei poemos „Metai“ dalys, paties K. Donelaičio iš vokiečių kalbos verstas Prūsijos karaliaus įsakymas apie bendrųjų ganyklų separacijos naudą, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, ir Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugoma Lietuvoje 1759–1900 metais leistų knygų hebrajų kalba kolekcija.
XIX-XX a. pirmos pusės Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkiniai, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir Vilniaus universiteto bibliotekoje, bei Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ 1963-2004 m. sukurtų filmų kolekcija pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu.
Anot Nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininkės, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorės Jolitos Steponaitienės, šiemet iš viso buvo pateikta 16 paraiškų.
Minėto dokumentinio paveldo saugotojams 2013 m. lapkričio 27 d. šventėje, vykusioje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, buvo įteikti UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimai.
1992 m. pradėta vykdyti UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ siekia išsaugoti dokumentinį paveldą, kuris liudija įtaką pasaulio įvykiams, istorijos raidai, kultūros klestėjimui ir visuomenės evoliucijai. 2005 m. pradėtas kurti Nacionalinis šios programos registras, į kurį įrašomi Lietuvos valstybei, kultūrai, istorijai svarbūs istoriniai dokumentai, rankraščiai ir knygos, piešiniai ir nuotraukos, žemėlapiai ir brėžiniai, aktai ir deklaracijos, vaizdo ir garso dokumentai.
Pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos į Nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti 2006 metais. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Šiandien Nacionaliniame registre „Pasaulio atmintis“ – 27 nacionalinės ir 29 regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektai.
2014 metais minėsime lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. Ši sukaktis įrašyta į UNESCO minimų sukakčių kalendorių,
Sveikindama K. Donelaičio paveldo įtraukimą į Nacionalinį registrą ir šios asmenybės pripažinimą UNESCO, Seimo vicepirmininkė, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė, prisiminusi M. K. Čiurlionio sukaktį, pasidžiaugė, kad K. Donelaičio sukaktis taip yra svarbi visam pasauliui.
„Galima tik pasidžiaugti, kad turėjome tokius iškilius žmones, kūrėjus, asmenybes ir po daugelio metų, šimtmečių mes vėl juos atrandame, vėl juos prisimename. Kalbėdami apie kultūrinį paveldą, galime tik apgailestauti, kad skiriame jam per mažai dėmesio: paskęstame diskusijų lavinoje ir kultūrą pamirštame“, – sveikindama susirinkusius teigė I. Degutienė.
Kultūros ministro Šarūno Biručio sveikinimą perdavė ministro patarėja Audronė Misikonienė.
Kas dveji metai sudaromame sąraše kandidatūras gali teikti visos UNESCO organizacijos šalys narės. Į 2014–2015 metų UNESCO minimų sukakčių kalendorių įrašyta per 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Pasak Nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Marijos Drėmaitės, tai yra solidžiausias ir svarbiausias K. Donelaičio palikimo pripažinimas.
„Asmenybių indėlis universaliai nėra pripažįstamas, kol jos nėra viešai paskelbiamos. Tarptautinis paskelbimas paskatina naujai pažvelgti į jų palikimą, paveldą, dokumentus ir atmintį. Kartu tai skatina valstybes steigti programas jų tyrinėjimams, viešinimui“, – teigė M. Drėmaitė.
UNESCO organizacija prie svarbių sukakčių įamžinimo prisideda skirdama savo erdvę. 2014 m. sausio mėnesį UNESCO būstinėje Paryžiuje numatytas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir choro „Jauna muzika” pasirodymas – bus atliekama Broniaus Kutavičiaus oratorija „Metai“.
Literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas pabrėžė, kad UNESCO pripažinimas įrodo, jog pirmasis lietuviškas grožinės literatūros kūrinys yra pasaulinės reikšmės.
Institute saugomi unikalūs K. Donelaičio „Metų“ rankraščiai. „Yra išlikusios dvi dalys, kitos dvi originalios dalys yra dingusios per Rusijos ir Prancūzijos karą 1812 metais. Liudvikas Rėza, leisdamas „Metus“, likusių dviejų kūrinio dalių rankraščių jau neturėjo. Tai, kas yra išlikę Institute, 1945 m. buvo atrasta Laukstyčių pilyje netoli Karaliaučiaus per specialią lietuvių ekspediciją, kuriai vadovavo Povilas Pakarklis,“ – pasakojo M. Kvietkauskas.
Literatūros ir tautosakos institutas jubiliejaus proga leidžia specialių lietuvių literatūros pradininko leidimų. Jau pasirodė K. Donelaičio „Metai“ su kompaktine plokštelė, kurioje poemą skaito aktorius Rolandas Kazlas. Leidinyje taip pat yra patarimų, kaip skaityti hegzametrą. Planuojami „Metų“ skaitymai Vilniaus knygų mugėje.
Instituto mokslininkai siekia iš naujo ištirti Lietuvos ir užsienio archyvus ieškodami dar nežinomų ar neatrastų K. Donelaičio rankraščių. Neseniai vykusių ekspedicijų į Berlyno ir Leipcigo atminties institucijas metu pavyko rasti nežinomos K. Donelaičio biografinės medžiagos, jo rašytų laiškų, tekstų, dokumentų, susijusių su kunigo šeima.
Šventėje dalyvavęs svečias Tomašas Komorovskis (Tomasz Komorowski), Lenkijos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narys, išsakė mintį, kad egzistuojant atskirų tautų kolektyviniam sąmojingumui ir kolektyvinei atminčiai kyla būtinybė atsirasti ir globaliam sąmojingumui ir globaliai atminčiai. UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registruose įrašyti dokumentai yra neįkainojami pasaulinės atminties informacijos ir žinių šaltiniai. Tai suteikia galimybę įvairių žemynų tautoms pažinti vieni kitų paveldą, suvokti kiekvienos tautos patirtį, kuri yra pasaulinės patirties ir žmonijos atminties dalis. Paveldo skaitmeninimas ženkliai palengvina tokios globalios atminties ir sąmoningumo atsiradimą.
Po renginio svečias iš Lenkijos susitiko su Lietuvos nacionaliniu komitetu „Pasaulio atmintis“ pasidalinti patirtimi stiprinant UNESCO programą ir nacionalinių komitetų veiklą. Taip pat buvo svarstyta, kokias bendras paraiškas abiejų šalių komitetai galėtų teikti į tarptautinį registrą. Anot T. Komorowskio, daugelio abiejų tautų atstovų pėdsakų atrandama tose pačiose abiejų šalių, Europos ir pasaulio vietovėse.
„Nemaža Lietuvos paveldo, taip pat dokumentinio, dalis susijusi su Lenkijos istorija, o Lenkijos – su Lietuva. Lietuva ir Lenkija, taip pat Ukraina, Baltarusija, Latvija, paveldėjo ir tęsia bendras tradicijas, kurias lėmė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės unija bei kiti sprendimai. Tai lėmė ištisus šimtmečius šioje Europos dalyje gyvavusią bendrą įvairių tautų ir kultūrų istoriją ir tiems laikams pakankamai svarbias pilietines ir religines laisves bei tolerancijos siekį,“ – sakė T. Komorovskis.
Nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“, skatindamas visuomenę rūpintis dokumentiniu paveldu, saugomu Lietuvos archyvuose, bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose, ir skleisti apie juos informaciją, ir toliau kvies siūlyti įrašyti į Nacionalinį registrą jose saugomus dokumentus ar jų kolekcijas, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbi pasaulio, Europos ir Lietuvos dokumentinio paveldo dalis.
Iki šiol buvo “Lietuvos Statutas”. Ar čia Alkas bando prastumti pasauliui naujadarą “LDK Statutas”?