Lietuvos studentai mokslo metais ne tik gilina žinias auditorijose, bet ir turi galimybę pradėti savo mokslinį kelią atlikdami pirmuosius mokslo (meno) tyrimus.
Atsiliepdami į Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kvietimą, 125 šalies aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunieji tyrėjai net pusę metų laisvą laiką skyrė mokslinei veiklai, o jų darbuose – visuomenei ir mokslui svarbios temos.
LMT šiems tyrimams atlikti skyrė 251 tūkst. eurų.
„Dalyvaudama šiame projekte supratau, kiek daug ambicingų studentų iš skirtingų sričių dega savo sumanymais ir nori juos įgyvendinti Lietuvos labui“, – sakė pranešimą tyrimą atlikusi ir jį konferencijoje pristačiusi Vilniaus dailės akademijos studentė Eva Rodz.
Tyrimus Lietuvos studentai vykdė kartu su tyrimų vadovais, o rezultatus pristatė balandžio mėn. vykusioje konferencijoje „Jaunoji mokslininkų karta 2023“.
Studentų tyrimai – galimybė prisijungti prie mokslo bendruomenės
Nors tolimesni karjeros pasirinkimai dar priešakyje – studentai sako, kad vien galimybė išbandyti save tampant jaunaisiais tyrėjais yra vertinga ir kelianti mokslinius (meninius) gebėjimus.
„Mokslinių tyrimo atlikimas man yra įdomi, įtraukianti ir verčianti nuolat tobulėti veikla, o dalyvavimas tokio tipo projektuose jaunajam tyrėjui suteikia neįkainojamą patirtį“, – kalbėjo vienas iš projekto dalyvių Kostas Gružas, studijuojantis Vilniaus Universitete (VU).
Dalis studentų mokslinėje konferencijoje dalyvavo pirmą kartą ir čia skaitė savo pirmuosius mokslinius pranešimus.
„Man šis mokslinis tyrimas buvo pirmasis, kurį pristačiau plačiai auditorijai, viskas buvo nauja.
Taip pat buvo naudinga ir įdomu būti akademinėje aplinkoje, bendradarbiauti su mokslo bendruomenės atstovais, dalyvauti konferencijoje ir išgirsti daug naujų, aktualių tyrimų ir radinių“, – sakė VU sociologijos trečiakursis Matas Jasinavičius.
Tyrimuose – svarbios temos
Studentai semestrų metu gilinosi į pasirinktas temas, o jų spektras – labai platus.
Jaunųjų mokslininkų darbuose buvo aptartos psichologinės, sveikatos, socialinės, genetikos, aplinkosaugos ar naujovių ir kitos svarbios temos.
„Bene svarbiausias mokslinio darbo bruožas yra nuoseklus, periodinis darbas ir atidus duomenų kaupimas, jog ateityje, esant poreikiui, apie juos būtų galima kalbėti“, – teigė VU Chemijos ir geomokslų fakultete studijuojantis Lukas Volodka.
Studentas atliko tyrimą apie naujai aprašytą antivirusinę apsaugos sistemą ir tolimesniuose bandymuose žada kokybiškai tikrinti atitinkamų komponentų genų iRNR.
„Bakterijos, turinčios šią sistemą, pasižymi atsparumu prieš kai kuriuos dažnai aptinkamus bakterijų virusus.
Semestro praktikos metu buvo nustatytos optimalios sąlygos sistemai suteikti apsaugą prieš T3 ir T7 bakterijų virusus modelinėje sistemoje bei aptikti dvi iš trijų sistemos sudedamosios dalys.
Toliau projektas bus vystomas siekiant nustatyti, kaip ši sistema yra aktyvuojama, koks jos veikimo mechanizmas“, – pasakojo biochemijos trečio kurso studentas L. Volodka.
Tyrė nusikalstamumo geografiją
Kriminogeninė padėtis ir skirtingų rūšių nusikaltimų teritorinė sklaida Lietuvoje – tema, apie kurią nuolat kalbama ir ieškoma būdų esamoms problemoms spręsti.
Vilniaus Universiteto Kartografijos magistro studijų programos studentas Kostas Gružas savo moksliniame tyrime gilinosi į nusikalstamumo geografijos temą ir atliko nusikalstamumo rajonavimo būdų taikymo tyrimą, remdamasis 2015–2020 m. Lietuvos policijos registruotų įvykių duomenimis.
„Pagrindinis tyrimo tikslas – policijos registruoti įvykiai, kurie yra vienas iš nusikalstamumo indikatorių.
Šiuo metu nėra visuotinai naudojami išmaniosiomis technologijomis grįsti nusikalstamumo ir kitų teisės pažeidimų analizės metodai, kurie galėtų pagerinti padėtį.
Mūsų tikslas yra ne tik prisidėti prie reiškinio sklaidos pažinimo, bet ir prie nusikalstamumo prevencijos bei kontrolės Lietuvoje gerinimo“, – pasakojo jis.
Kalbėta apie atsparumą hibridinėms grėsmėms
Dabar kaip niekad svarbu tampa kalbėti apie hibridines grėsmes, dezinformaciją, kibernetines ir žinių atakas bei suprasti, kaip jas galima atremti.
Vilniaus Universiteto studento Mato Jasinavičiaus tema – Lietuvos jaunimo sąmoningumas ir atsparumas hibridinėms grėsmėms.
„Mano atliktas tyrimas yra itin svarbus Lietuvai, o ypač dabartiniame kontekste, ir tuo pačiu svarbus ir kiekvienam.
Aptariama hibridinių grėsmių tema ir pati sąvoka turėtų būti žinoma ir suprantama.
Šios sąvokos ir pačios temos platesnis žinojimas mūsų visuomenės sluoksniuose stiprintų mūsų valstybės atsparumą tiek vidaus, tiek išorės priešams ir agresoriams, leistų išlaikyti suverenitetą ir laisvą, demokratišką mūsų valstybės raidą“, – įžvalgomis dalijosi sociologijos studijų programos studentas M. Jasinavičius.
Meniniame tyrime – smurto tema
„Kalbėti apie smurtą kultūroje yra itin svarbu, o šio reiškinio deromantizacija kine, muzikoje išties prisidėtų ugdant sveiką visuomenę“, – įsitikinusi Vilniaus dailės akademijos studentė Eva Rodz.
Ji savo darbe nagrinėjo smurto lyties pagrindu problematikos ir prevencijos temą, pasitelkiant šiuolaikinio meno priemones.
Savo tyrimo metu jaunoji menininkė pirmą kartą atliko pasirodymą „Neišsakyti žodžiai“, norint palaikyti moteris, susiduriančias tiek su fiziniu, tiek su psichologiniu smurtu.
Šis pasirodymas paskatino studentę kurti naujus projektus ir juos pristatyti.
Projekto rėmuose buvo sukurta smurto pripažinimo problematiką atskleidžiantis meninis kūrinys bei atliktas pasirodymo aktas, kurio metu atsitiktiniai žmonės ranka perrašė surinktas smurto istorijas.
Taip pat parengtas programėles „be_temos“ maketas, o programėlė bus skirta gerinti visuomenės psichikos sveikatą, teikiant terapinę pagalbą nuotoliniu būdu.
LMT nuo 2017 metų kasmet kviečia studentus dalyvauti mokslo tyrimuose ir jų rezultatus pristatyti mokslinėje konferencijoje.
Šiemet konferencija „Naujoji mokslininkų karta“ buvo padalyta net į 8 skirtingas sekcijas, kurias moderavo 9 moderatoriai iš Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos.
Joje dalyvavo 125 jaunieji mokslininkai. Su studentų darbų apžvalgomis galima susipažinti LMT parengtame leidinyje.
