Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

www.alkas.lt
2022-06-27 08:00:32
6
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai?

Bandant paaiškinti šią makroevoliuciją, keliamos dvi viena kitai prieštaraujančios teorijos: Raudonosios karalienės ir Rūmų juokdario, kurias įkvėpė pasaka „Alisa Stebuklų šalyje“.

Naujas Vilniaus universiteto (VU) mokslininko prof. Andrejaus Spiridonovo tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Kanados Makgilio universiteto profesoriumi Šaunu Lavdžojumi (Shaun Lovejoy), atskleidžia, kad abi šios teorijos yra teisingos skirtingais laiko matavimo masteliais.

Prof. A. Spiridonovas ir prof. Š.. Lavdžojus išnagrinėjo dešimtis tūkstančių jūrinių gyvūnų genčių iš daugiau nei 700 000 aptiktų, kurios egzistavo pastaruosius pusę milijardo metų.

„Remiantis Raudonosios karalienės hipoteze, sąveika tarp rūšių, pavyzdžiui, konkurencija, yra pagrindiniai evoliucinius pokyčius lemiantys veiksniai.

Tuo tarpu Rūmų juokdario hipotezė teigia, kad aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, klimato kaita, daro didžiausią įtaką“, – teigia prof. Š. Lavdžojus.

Analizuodami jūros gyvūnų genčių ir klimato sąlygų svyravimus per pastaruosius pusę milijardo metų, tyrėjai nustatė, kad trumpesniu laiko matavimo masteliu įvairovė elgiasi kaip Rūmų juokdarys – jos pokyčiams įtaką daro aplinka.

Laikui bėgant svyravimų daugėja, jie piką pasiekia 40 mln. metų laiko matavimo masteliu. Tuomet ima galioti Raudonosios karalienės teorija, teigianti, kad pokyčius lemia konkurencija tarp rūšių.

„Po 40 mln. metų jūros gyvūnų įvairovė tampa vis labiau nepriklausoma nuo klimato. Vadinasi, gyvybė įgauna autonomiją didžiausiais laiko matavimo masteliais, ji jau nebepriklauso nuo fizinės aplinkos stabilumo“, – teigia prof. A. Spiridonovas.

Raudonosios karalienės straipsnis | VU nuotr.
Raudonosios karalienės straipsnis | VU nuotr.

Šis tyrimas paneigia prof. Džeimso Loveloko Gajaus (James Lovelock Gaja) hipotezę, kuri teigia, kad gyvybė reguliuoja savo globalią aplinką ir palaiko homeostazę.

Remiantis aptiktais dėsniais, trumpais geologiniais laiko masteliais nei gyvybė, nei megaklimatas nėra stabilūs, tuo tarpu ilgais masteliais gyvybė stabilizuojasi, o klimatas rodo vis didesnius svyravimus.

Faktiškai laiko masteliais, ilgesniais nei 40 milijonų metų, gyvybė prisitaiko prie bet kokio klimato ir tampa autonomiška jo atžvilgiu, o klimatas lieka nestabilus.

Straipsnis „Gyvybė, o ne klimatas daro įtaką įvairovei didesniu nei 40 mln. metų laiko matavimo masteliu“ („Life Rather than Climate Influences Diversity at Scales Greater than 40 Million Years“) – jau keturioliktas VU mokslininkų skelbimas žurnale „Nature“.

Dauguma jų paskelbtos bendradarbiaujant su užsienio autoriais.

Straipsnį skaitykite čia.

Žurnale „Nature“ skelbiama tik apie 8 proc. pasiūlytų straipsnių, tyrimai atrenkami atsižvelgiant į jų originalumą, svarbą, tarpdiscipliniškumą, prieinamumą, elegantiškumą ir netikėtas išvadas.

Pasak VU mokslo prorektorės prof. Editos Sužiedėlienės, straipsniai tokiuose mokslo žurnaluose kaip „Nature“ rodo aukštą VU atliekamų tyrimų lygį.

„Vilniaus universiteto mokslininkai keičiasi žiniomis ir vykdo bendrus tyrimus su kolegomis iš geriausių pasaulio aukštojo mokslų įstaigų.

To rezultatas – tarptautinei mokslo bendruomenei svarbūs tyrimų rezultatai“, – teigia prof. E. Sužiedėlienė.

Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos projekto S-MIP-21-9 „Didieji perėjimai makroevoliucijoje – erdvinės struktūrizacijos vaidmuo“ lėšomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VU mokslininkų straipsnis – pripažintame mokslo žurnale „Nature“
  2. Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę
  3. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  4. VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys
  5. Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams
  6. Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų
  7. VU Didžiajame kieme – mokslo piešinių paroda „Mokslas, atgijęs mene“
  8. Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
  9. Mokslininkų mobilumas: iššūkiai ir galimybės
  10. Keičiamas Lietuvos mokslo tarybos pavaldumas
  11. Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus
  12. Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA
  13. Nacionalinis mokslo informacijos duomenų archyvas atveria naujas galimybes mokslininkams
  14. LMT kviečia siūlyti nacionalinės svarbos mokslinių tyrimų temas nacionalinėms mokslo programoms
  15. Mokslininkų mobilumas: terpė naujoms idėjoms

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    PASIRODO, KAD PASAULIO MOKSLININKAI VIS DAR NEPAŽĮSTĄ, ROMUALDO ZUBINO, ATRASTUS TRĘČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS?”

    Atsakyti
  2. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    LAIKAS SUSIPAŽINTI SU KAUNIEČIO ROMUALDO ZUBINO PARARYTAIS GEOFIZINIAIS ATRADIMAIS, išspausdintais knygoje “PRAREGĖJIMAS”,
    Beja, Pirmajame knygos viršelyje, MAJŲ ANKAPINĖJE PLOKŠTĖJE, yra pavaizduotas, Į KOSMOSĄ BESIRENGIANTIS VYKTĮ KOSMONAUTAS.
    Antrajame knygos viršelyje patalpinta AUTORIAUS ŽEMĖS AŠIES KETVIRTASIS FIZINIS JUDĖJIMAS, kuris trunka 93 000 metų!
    Prieš – paskutiniajame knygos viršelyje yra patalpintas VANDENS LYGIO ŽEMĖJE SVYRAVIMO GRAFIKAS, kuris trunka TŪKSTANTMEČIUS! Ir. t.t., ir t.t.

    Atsakyti
  3. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    Beja, pasirodo, kad protėviai, jau prieš daugelį metų, žinojo, kad VANDENS LYGIS VANDENYNE SVYRUOJA net 300 metrų ribose. IKI ŠIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS, VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 20 metrų! DAR VĖLIAU, VANDENS LYGIS ŽEMĖJE PAKILS PER 60 metrų.
    VISA TAI LIŪDIJA MŪSŲ PROTĖVIŲ PALIKTA PUIKIAUSIA INFORMACIJA – SFINKSAS!
    SFINKSO KUPRA LIŪDIJA, KAD BUVO LAIKAS, KAI JO KUPRA KADAISĖ MIRKO VANDENYJE!
    MŪSŲ PROTĖVIAI LIŪDIJA IR TAI, KAD JIE NEBUVO MAŽARAŠČIAI, JEIGU GEBĖJO PASAULIUI PALIKTI TOKIĄ VAZDINGĄ INFORMACIJĄ IŠ TOLIMIAUSIOS PRAEITIES!!!

    Atsakyti
  4. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    LAIKAS SUSIPAŽINTI SU KAUNIEČIO ROMUALDO ZUBINO, NE TIKTAI ATRASTAIS TREČIUOJU BEI KETVIRTUOJŲ ŽEMĖS AŠIES FIZINIAIS JUDĖJIMAIS, bet ir PADARYTAIS ATRADIMAIS GEOFIZIKOJE, HIDROLOGIJOJE, ASTRONOMIJOJE, BEI PARAŠYTOMIS ir IŠLEISTOMIS KNYGOMIS : “PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PAŽADINTA PRAEITIS”, :PRAEITIS IR ATEITIS”. “PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”,
    VISA TAI ATRASTA SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, kuriai jau PER 500 000 metų!
    TAI LIUDIJA TAS FAKTAS, KAD BŪTENT LIETUVIŲ KALBOS DĖKA BUVO ĮMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”. kuriam jau per 600 000 metų!

    Atsakyti
  5. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    LAIKAS PAGERBTI ne TIEK EGIPTĄ ir EGIPTIEČIUS, BET IR ŠIAME KONTINENTĄ GIMUSĮ PIRMĄJĮ HOMO SAPIENS! NETENKA ABĖJOTI, KAD PIRMASIS ŽMOGUS ŽEMĖJE, ATSIRADO BŪTENTO EGIPTO PIETUOSE!
    TAI LEIDŽIA TEIGTI TAS FAKTAS, KAD ŽMONIJOS LOPŠYJE, ILGĄ LAIKO TARPĄ, ŽMONĖS GYVENO ir ŽMONIJOS KULTŪRA VYSTĖSI, TIKTAI AFRIKOJE!
    Būtent todėl, ir pirmosios žmonių kaukolės buvo aptiktos, būtent AFRIKOS PIETINĖJE DALYJE!
    Tikėtina, kad būtent AFRIKOJE atsirado ir pirmieji DRAMBLIAI, kurie po daugelį metų, savo “prieglobstį” atrado SIBIRO PLATYBĖSE!

    Atsakyti
  6. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    SUPRANTAMA, Į SIBIRO PLATYBES IŠ AFRIKOS, ATKLYDO NE DRAMBLIAI BET MAMUTAI! Atsiprašau už padarytą klaidą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kruizinių laivų terminalas
Lietuvoje

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03
Traukiniai
Lietuvoje

Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet

2025 07 03
Liepos 6-oji Kaune
Kultūra

Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį

2025 07 03
Rugiagėlės ir aguonos
Gamta ir ekologija

Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą

2025 07 03
Kompiuteris
Naujienos

Prekės ir paslaugos tampa prieinamesnės žmonėms su negalia

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Giedrius apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas
  • Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet
  • Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį
  • Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą

Kiti Straipsniai

Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Susitarimo pasirašymas

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02
Namai po vandentiekio avarijos | 123RF.com nuotr.

Atostogų išvakarėse – svarbiausi namų darbai

2025 07 02
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

2025 07 02
Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Giedrius apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Naivus klausimas apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sutartis | pixabay.com, delphmedia nuotr.

Gyvybės draudimas: kokia ir kam nauda?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai