Penktadienis, 27 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams

www.alkas.lt
2021 09 18 06:00
2
Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams

Iš kairės į dešinę: A. Stirkė, A. Toleikis, U. Neniškytė, L. Keraitis, V. Lesauskaitė, A. Lubys, V. Šikšnys | MITA nuotr.

Prieš savaitę diskutuoti jauniesiems mokslininkams rūpimomis temomis susėdo garbingi Lietuvos mokslo grandai: neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, CRISPR-CAS genų redagavimo pionierius, įvairių apdovanojimų gavėjas prof. Virginijus Šikšnys ir kiti.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rengto gyvybės mokslų industrijos bendruomenės tinklaveikos renginio diskusiją moderavo žurnalistas, mokslo garsintojas Lukas Keraitis.

Paskata mokytis ir užpildyti savo atsineštus „tuščius puodus“

Diskusija prasidėjo Luko Keraičio prašymu prisiminti sunkiausią karjeros pasirinkimą ar dilemą. Vilniaus universiteto neuromokslininkė Urtė Neniškytė pasidalino, kad jai skausmingiausias pasirinkimas buvo, kai studijavo užsienyje, o jos partneris – Lietuvoje:

„Žmonės yra socialinės būtybės, jie nori būti su žmonėmis, kuriuos myli. Tai buvo sudėtingas laikotarpis, bet abiems buvo aišku, kodėl esame ten, kur esame, ir toks pasirinkimas mums abiems tiko“.

„Delta Biosciences“ inžinerijos vadovui dr. Algirdui Toleikiui sunkiausia būdavo tada, kai profesinis pasirinkimas lemdavo pokyčius visai šeimai. Keičiant darbą ir vykstant į kitą šalį kraustytis reikėjo visai šeimai. Pakeisti socialinį ratą buvo psichologiškai sunku.

Tuo tarpu MTC vyresnysis mokslinis darbuotojas dr. Arūnas Stirkė teigė, kad sunkiausia buvo apsispręsti, kas jis yra: mokslininkas, verslininkas ar mokytojas.

Dar vienas diskusijos dalyvis – „Thermo Fisher Scientific“ mokslo direktorius prof. dr. Arvydas Lubys lūžio tašku laiko metus, kai iš akademinio pasaulio perėjo į verslą ir prarado iki tol turėtą visišką laisvę:

„Nors perėjęs į verslą tapau direktoriaus pavaduotoju mokslui ir užsiėmiau mokslu, prieš tai dariau tą, kas man buvo įdomu, o teko pereiti prie to, kas reikalinga kompanijai“.

LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė sunkiausiu pasirinkimu įvardino apsisprendimą dėl studijų: „Mano darbo karjera gana stabili: mokslas-mokslas.

O studijų pasirinkimo laikotarpį prisimenu kaip visišką pasimetimą. Pirmam kurse galvojau, gal reikia mesti, bet nemečiau ir vėliau pajutau, kad man labai įdomu“.

Na, o „genų žirklių“ technologijos atradėjas prof. Virginijus Šikšnys gyvybės mokslų industrijos bendruomenei priminė, kad jo diplome įrašyta specialybė – chemikas organikas.

Baigęs chemijos fakultetą, jis nusprendė studijuoti doktorantūroje ir pasirinko enzimologiją: „Tai buvo perėjimas iš srities, kurioje yra „pilni puodai“, į sritį, kur nieko nežinojau.

Svarbus pasirinkimas, kurį visada linkėčiau padaryti, nes po jo vėl atsiranda paskata mokytis, kad galėtum užpildyti tuos savo atsineštus „tuščius puodus“.

Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams | MITA nuotr.
Padarius karjeros posūkį pataria neužsibūti

Pokalbiui pasisukus apie darbo versle ir moksle suderinimą bei posūkius į vieną ar kitą pusę, dr. A. Toleikis papasakojo, kad iki tol, kol prieš 1,5 metų atėjo į industriją, akademiniame pasaulyje praleido apie 12 metų.

Jam šis perėjimas nebuvo sunkus. Dabar EMBO dotacijos, kuri leidžia įkurti savo vardinę laboratoriją, laimėtojas vėl ketina grįžti į mokslą.

O į industriją pasisemti patirties einantiems jauniesiems mokslininkams, savo ruožtu, jis pataria ten per ilgai neužsibūti, jei nori išlaikyti ryšį su akademija.

Ir atvirkščiai. Užtrukus industrijoje, sugrįžti gali trukdyti neišspausdinti svarbūs straipsniai.

Profesorius A. Lubys pabrėžė nesutinkantis su požiūriu, kad verslas „vagia“ mokslininkus. Anot jo, akademijos reikalas yra užauginti žmones, kad jie galėtų kurti vertę industrijoje.

„Man iš viso nepatinka ta priešprieša „industrija versus mokslas“. Kažkoks dirbtinis priešpastatymas. Mokslą galima daryti ir čia, ir čia.

Pats esu to pavyzdys: per 17 metų versle išspausdinau daugiau straipsnių nei per 18 metų moksle. Čia kiekvieno žmogaus pasirinkimas, tik, žinoma, pirmiausia reikia apsaugoti intelektinę nuosavybę“, – teigė jis.

Jam pritarė ir V. Šikšnys: „Gyvybės moksluose mokslo ir verslo atskyrimas yra visiškai dirbtinis. Jei pasižiūrėsite į „Thermo Fisher Scientific“ ir GMC laboratorijas, nepasakysite, ar jūs čia esate gamybinėse laboratorijose, ar mokslinėse. Viskas atrodo labai panašiai.

Todėl tas perėjimas ir sugrįžimas nėra toks skausmingas. Verslininkai tų žinovų iš mūsų „nevagia“. Juk grįžta ir iš verslo studentai dirbti į laboratoriją – atsineša visai kitokių patirčių, kurių mes akademijoje gal ir negalime suteikti: būna struktūruoti, gerai supranta užduotį, greitai ją įvykdo. Tikrai yra ir darbo versle privalumų“.

Palaikydama šį požiūrį U. Neniškytė priminė, jog yra vertingų priemonių, padedančių žmonėms sugrįžti į mokslą.

Paaiškinus, kodėl turi tą, pavyzdžiui, penkerių metų tarpą, ir pripažinus tuos vertingus gebėjimus bei įgūdžius, kurie buvo įgyti kitoje aplinkoje, esi vertinamas tokių pačių tarp verslo mokslo sričių judančių žmonių kontekste.

Galimybės jauniesiems mokslininkams dabar nepalyginamai geresnės

Diskusijai įpusėjus L. Keraitis ją pakurstė pasidalinęs iš jaunųjų mokslininkų išgirstu apmaudu dėl užburto rato. Neva, kol esi niekas, labai sunku pradėti, o kol nepradėjai – tol esi niekas.

Anot jo, pradedantieji tiki, kad jei esi Šikšnys arba Neniškytė, rašydamas grantą jį laimi, nes esi garsus.

Šią mintį U. Neniškytė paneigė skaičiais: „Kai rengiau paraišką pirmam postdokui, gavau 2/5, t.y 40%. Kai rašiau antrą, gavau 1/3, tai 33%. Šiais metais jau buvo 1/4.

Tad kaip tik sakyčiau, kad kuo aukščiau sieki, tuo tikimybės mažėja, o jaunų mokslininkų galimybės gauti finansavimą stažuotėms, išvykoms, karjeros ugdymui dabar yra nepalyginamos su tomis, kokios buvo anksčiau“.

Jai pritarė mokslo arenai ištikima prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė. Prisimindama mokslinio darbo pradžią, prorektorė teigė, kad galimybės plėtoti tarptautinius ryšius ir vykdyti mokslinius tyrimus dabar yra žymiai geresnės.

Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams | MITA nuotr.
Mokslo pasaulis – ne šiltnamis 

Dar vienu pradedančiųjų nerimu buvo įvardintas publish or perish požiūris, kurį diskusijos moderatorius vaizdžiai perteikė kaip „publikuokis arba lįsk po lapais“.

Anot jo, kalbintus jaunuosius mokslininkus gąsdina reikiamybė visą laiką labai skubėti ir skelbiant būti per plauką aplenktiems.

Pirmasis šiuo klausimu pasisakė skaudžios patirties turintis prof. Virginijus Šikšnys. Anot jo, mokslo pasaulis nėra šiltnamis, tai – konkurencingas pasaulis, kaip ir bet kuri kita sritis.

„Kartais ta konkurencija žiauri, negailestinga, bet reikia priprasti – tai gyvenimo dalis. Tas pasakymas publish or perish yra teisingas: kaip gi kiti sužinos, ką tu pasiekei?

Pasitaiko, kad tokie patys straipsniai beveik vienu metu išspausdinami. Kažkada pralaimi, kažkada laimi – su tuo sunku susitaikyti, bet reikia“, – sakė per plauką dėl panašios priežasties nuo Nobelio premijos likęs VU profesorius.

Primindamas apie panašias nesėkmes patentavimo metu, jam antrino prof. dr. A. Lubys: „Apmaudžiausia, kai pateikti patentai 18 mėnesių kabo „nematomi“ ir tik po to sužinai, kad vos mėnesį prieš tau užpildant paraišką, kažkas kitas tau užtvėrė kelią ir tu 17 mėnesių apie tai nieko nežinojai“.

Minčiai, kad mokslo pasaulis – ne šiltnamis pritarė ir dr. A. Toleikis. Jauniems mokslininkams jis patarė stengtis kurti aukšto lygio mokslą, nes tai anksčiau ar vėliau atneš rezultatą.

„Svarbu ne tik straipsnius išsispausdinti, bet ir apskritai tapti išskirtiniu mokslininku, turėti išskirtinį įgūdžių spektrą, kad būtum paklausus ne tik akademijoje, bet ir industrijoje“,– pabrėžė startuolyje dirbantis mokslininkas.

Tuo tarpu bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovas dr. A. Stirkė pridūrė, kad pradedantiesiems svarbu ne tik rašyti, bet ir skaityti: „Reikia kuo daugiau sugerti žinių, aprėpti įvairių sričių“.

U. Neniškytė tvirtino niekada iš savo doktorantų negirdėjusi, kad jie jaučia tą kasdienį nerimą. Jos manymu, jei šalia visada tikros mokslo nesėkmės šie turėtų dar ir nerimą, kad nespės, būtų tikrai labai sudėtinga dirbti.

„Mano manymu, jiems svarbiausia – įgyti įgūdžių ir užaugti. O streso dėl skelbimo daugiau jaučiu aš, ypač būdama tokiame lūžio taške, kai grupė neseniai įsteigta ir reikia užtikrinti finansavimą.

Bet klausimas apie šį nerimą labai geras, reikės užduoti per laboratorijos susirinkimą“, – pažadėjo neuromokslininkė.

Siūlo galvoti ne apie nišą, o apie savo tinklą

Galiausiai buvo iškeltas klausimas, ar verta stengtis kuo ankščiau pasirinkti nišą ir joje gilintis, ar visgi geriau neskubėti ir siekti tarpdiscipliniškumo.

V. Šikšnys įsitikinęs, kad jaunam žmogui neverta sulįsti į vieną nišą: „Jei nesi tikras, ar čia tavo niša, greičiausiai ji ne tavo. Reikia išbandyti daugiau galimybių, kad suprastum, ko tu nori ir kas tau įdomu“.

Šiame kontekste ydinga praktika studentų bakalauro ir magistro atlikimą toje pačioje laboratorijoje pavadino A. Lubys: „Vadovui labai patogu: išsiugdei bakalaurą ir jis atėjo pas tave į magistrą.

Bet taip studentas susisiaurina požiūrį ir matymo lauką. Todėl patarčiau labai pagalvoti, ar verta keturis metus su siaura tematika dirbti vienoje laboratorijoje“.

Šioje vietoje U. Neniškytė atskleidė ir savo taisyklę, kad tie, kurie pas ją baigia magistrą, doktorantūroje likti negali: „Aš pati buvau tokia „palaidūnė“, todėl sulaukdavau daug kritikos iš žmonių laboratorijose.

Doktorantūros projektas buvo mano šeštasis projektas, reiškia, kad per bakalaurą ir magistrantūrą aš dirbau net penkiose skirtingose laboratorijose. Tai davė labai daug patirties“.

Neuromokslininkės įsitikinimu, jaunas žmogus turi galvoti ne tiek apie savo nišą, kiek apie savo tinklą: kokius žmones pažįsta, iš ko mokosi, kas jam gali padėti. Ir, be abejo, apie gebėjimus – kuo daugiau ir įvairesnių jų turi, tuo geriau seksis vėliau.

Tarpdisciplininės naujovės, skirtingų sričių patirčių svarbą jaunam mokslininkui naviguojant tarp mokslo ir verslo sektorių pabrėžė ir A. Toleikis.

Anot jo, jauniems žmonėms reikia išbandyti kuo daugiau dalykų ir galbūt netgi surasti kampų, kaip įgauti tarpdisciplininių įgūdžių:

„Jei dirbi molekulinės biologijos arba chemijos laboratorijoje, turi nebijoti ir kažkokį fizikinį kampą to paties dalyko pažiūrėti, pažvelgti į savo duomenis duomenų mokslininko akimis arba į projektą kaip projekto vadybininkas“.

Diskusiją užbaigė A. Stirkė pastebėjęs, kad gryno mokslo nebėra: „Viskas dabar susipynę ir persikloję, iš to ir atsiranda nauji mokslai“.

Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams | MITA nuotr.

Renginį rengė projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda. Tai sumanymas, skatinantis gyvybės mokslų industrijos augimą Lietuvoje ir žinomumą tarptautiniu mastu.

Ji apima visa spektrą MITA teikiamų paslaugų nuo konsultacijų dėl naujovių paramos priemonių iki akceleravimo programų bei pagalbos pritraukiant investicijas.  

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jauniesiems mokslininkams dėl būtinybės dirbti lieka per mažai laiko disertacijai rašyti
  2. Jauniesiems tyrėjams – įkvepiamas priešistorinio Ledo žmogaus tyrimo pavyzdys
  3. VU garbės daktaro vardai bus suteikti iškiliems mokslininkams iš Vokietijos
  4. Vasara mokslininkams išradėjams – darbingas metas
  5. Europos sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvauja du lietuviai
  6. Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų
  7. Seime vyks visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas (tiesioginė transliacija)
  8. Tarptautinę jaunųjų mokslininkų bendruomenę diskusijoms subūrė dešimtoji „Idėjų kalvė“
  9. Jaunųjų mokslininkų atradimai – pažangos variklis
  10. Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai
  11. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo kelti mokslininkų atlyginimus ir doktorantų stipendijas
  12. Investuotojo patarimai, siekiantiems pritraukti finansavimą
  13. Iškiliausiems mokslininkams paskirtos Lietuvos mokslo premijos
  14. Šešiems VU mokslininkams suteikti išskirtinių profesorių vardai
  15. VGTU mokslininkams skirtas Amerikos statybos inžinierių sąjungos apdovanojimas
  16. Nacionalinis mokslo informacijos duomenų archyvas atveria naujas galimybes mokslininkams
  17. Lietuva ir Prancūzija rems mokslininkų mobilumo projektus
  18. Į Lietuvą kviečiami atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų
  19. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  20. Jaunųjų Lietuvos mokslininkų atradimas galės pasitarnauti kuriant naujus vaistus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Arūnas says:
    8 mėn. ago

    Jaunieji mokslininkai turi žinoti, kad jų pasiekimai ir karjera bus susieti su šeimynine ramybe. Mano kaimynui chemikui žmona sakė: ” Gal verčiau negrįžk namo naktį, o į laboratoriją nusinešk “raskladuškę”, nes bandymą nenutrauksi jam nepasibaigus. Ne visi gali pasakyti taip kaip matematikas Norbertas Vineris: “Aš nesuprantu kaip jaunystėje galėjau eiti į universitetą ir ten intensyviai dirbti keturias valandas”

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    8 mėn. ago

    publish or perish – be anglicizmų niekaip?
    Įsigilinkite į vieną sritį (tai visada sunkiau ir gal nuobodžiau), o ne braukite paviršiumi per kiek tai įmanoma… vien dėl, kad tai dabar šiuolaikiška. O, kad pasaulyje viskas vienaip ar kitaip susiję, atrasta prieš tūkstančius metų. Be jokios abejonės, moksle tai svarbu. Ir ne tik moksle. Pavyzdys: kiek mums, iš tikro, padeda šeimos gydytojas, o kiek, pvz., kardiologas, odontologas ar chirurgas?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

2022 05 26
Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

2022 05 26
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

2022 05 26
Miškas | freepik.com nuotr.

Miško retinimas, kodėl reikalingas ir ar pagerina miško vertę?

2022 05 26
Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

2022 05 26
Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

2022 05 26
Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams

Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams

2022 05 25
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.

Jaunimo nedarbas traukiasi, tačiau kvalifikacija išlieka žema

2022 05 25
Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą

Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą

2022 05 25
Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

2022 05 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 26 12:53

2022 05 26
R. Karbauskis. Kas bus toliau, ką turime daryti?
Lietuvoje

LVŽS tarybos posėdyje – pasiruošimas rinkimams

2022 05 26
Ukrainos aktorius Daniilas lankė civilius žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose | Asmeninė nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos aktorius Daniilas lankė žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose

2022 05 26
Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaiuomenė ruošia paramos siuntą Ukrainai

2022 05 26
Panevėžyje teikiama laikino atokvėpio paslauga
Lietuvoje

Tutintiems negalią – visa pagalba vienoje vietoje

2022 05 26
Finansų ministrė: skubotų sprendimų dėl mokestinių lengvatų nebus
Lietuvoje

Savivaldybėms siūloma daugiau savarankiškumo

2022 05 26
Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?
Įvairenybės

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

2022 05 26
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragino medikus netoleruoti korupcijos

2022 05 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Siūlo išklausyti apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 26 12:53
  • LVŽS tarybos posėdyje – pasiruošimas rinkimams
  • Ukrainos aktorius Daniilas lankė žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 665; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 555; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 292; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 268; komentarų: 7
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 259; komentarų: 0
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 258; komentarų: 12

Kiti Straipsniai

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

by Kristina Aleknaitė
2022 05 26
0
Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

Birželio 1-4 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre vasaros laikotarpį pradės 12-oji tarptautinė įtraukiančio teatro šventė „Nerk į teatrą 2022“. Vasarai...

Skaityti toliau

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

by Kristina Aleknaitė
2022 05 26
0
Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

Pokario Suvalkijos vardai lietuvių literatūroje miniatūrose atgimsta jau daugiau kaip du dešimtmečius. Juos, atidžiai įsiklausydamas į šio krašto pasakotojų istorijas,...

Skaityti toliau

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

by Kristina Aleknaitė
2022 05 26
0
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

Seimas jau pritarė Transporto lengvatų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti 50 proc. lengvatą vienkartiniam arba terminuotam vardiniam važiavimo tarpmiestiniais autobusais bei traukiniais...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Siūlo išklausyti apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Po posėdžio apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

Kitas straipsnis
Kviečia nauja paroda „Labanoro angelai“ Tuskulėnuose

Rengiamas naujo muziejaus „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ atidarymas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai