Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Religija

M. Kundrotas. Seime – dviveidžiai, Dugino sekėjai ir Kristaus liūdintojai?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2022 10 10 01:13
2
Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Seime vėl atsisakyta pripažinti „Romuvos“ bendriją valstybės lygiu. Argumentuota įvairiai: vieniems kilo abejonių dėl šios bendruomenės statuso, ar tai – religinė, ar etnokultūrinė organizacija, kiti įžvelgė ryšių su Kremliumi, treti prisiminė esą krikščionys, uoliai besilaikantys viendievystės.

Išties religijos sąvoka – gana kebli. Ja įvardijamos ne tik skirtingos pasaulėžiūros, bet ir į skirtingas būties sritis orientuotos pasaulėžiūros.

Konfucianizmas – veikiau politinė filosofija, nei religija. Budizmas – psichologija. Islamas – teisinė sistema. Krikščionybė tam tikra prasme – etinė filosofija.

Pagonybė istoriškai yra buvusi ir tautosaka, ir grožine literatūra, ir politiniu režimu. Norint rasti vieną gryną religijos formą ir pagal ją vertinti visas kitas formas gali paaiškėti, kad grynos religijos išvis nėra.

Įprastai religija apibrėžiama kaip santykis tarp žmogaus ir dievybės. Visgi ir šis santykis nėra vienareikšmis. Dauguma krikščionių garbina vieną Dievą Trejybėje. Musulmonai ir judėjai lenkiasi vienasmeniam Dievui.

Pagonybėje dievų – daugybė, o budizme išvis nėra asmeniško Dievo.

Kas tikrai glumina, tai kai kurių šiuolaikinių pagonių teiginiai, jog dievai egzistuoja tik mūsų sąmonėje. Šis požiūris sunkiai dera su religine pasaulėžiūra, kurioje dievai gyvuoja objektyvioje tikrovėje.

Visgi tikroji „Romuvos“ problema nėra teoriniai religijos apibrėžimai. Tai – primityvi praktinė problema. Tai – valdančių politikų veidmainystė.

„Romuva“ jau daugelį metų veikia kaip registruota religinė bendruomenė. Registruojant ją pripažintas religinis statusas, o sprendžiant dėl valstybinio pripažinimo šis statusas kažkur dingo.

Nuoseklumas palieka tik du kelius: išregistruoti šią bendriją iš religinių bendrijų sąrašo arba pripažinti ją, kaip tokią bendriją, kuri atitinka visus pripažintoms bendrijoms taikomus kriterijus: veikimo ilgalaikiškumą, suderinamumą su dora ir viešąja tvarka, atramą visuomenėje.

Antras „Romuvos“ priešininkų argumentas – tariamo Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino rekomendacijos Vidurio Rytų Europoje skatinti opoziciją katalikybei iš kitų religinių bendrijų pusės, nes katalikybė tariamai sudaranti didžiausią opoziciją Rusų pasaulio idėjai.

Pirmiausiai derėtų pažymėti, kad paties A. Dugino įtaka Kremliaus režimui – gerokai perdėta, o opoziciją katalikybei sudaro ir protestantiškos bendruomenės, kurios jau turi valstybės pripažinimą – liuteronai, reformatai, baptistai, sekmininkai, adventistai ir Naujoji apaštalų bažnyčia.

A. Duginas išties skatino išnaudoti religinius skirtumus tautų skaldymui. Bet tikrasis jo įrankis – ne disidentinės religinės bendrijos, o politikai, skaldantys savo piliečius pagal tikėjimą. Tautas skaldo ir taip silpnina užsienio agresorių naudai ne pati religinė įvairovė, o tolerancijos jai stoka.

Istoriškai Lietuva, užtikrinusi skirtingų konfesijų teises, buvo stipri valstybė, silpti ji pradėjo tada, kai piliečiai pagal tikėjimą suskirstyti į geresnius ir blogesnius, pastaruosius stumiant į užsienio valstybių glėbį: pirmiausiai – Švedijos ir Prūsijos, o galiausiai – ir Rusijos.

Neįmanoma patrioto paversti savos valstybės priešu, išskyrus atvejį, kai jo paties valstybė jį atmeta. Tai dabar daro ir A. Dugino scenarijų vykdo religinio apartheido užsakovai ir įgyvendintojai.

Pagaliau, trečias argumentas prieš „Romuvą“ – asmeninės Seimo deputatų religinės pažiūros. Mielai užmirštamos, kai reikia ginti socialinį krikščioniškąjį mokymą, krikščioniškas dorybes ar Bažnyčios poziciją šeimos klausimais.

Laukinis kapitalizmas, moralinis reliatyvizmas ir alternatyvūs šeimos modeliai mielai priimami, bet juk reikia kaip nors parodyti savo rinkėjams krikščionims, jog esi krikščionis. Padarykime tai, prispausdami silpniausius, šiuo atveju – religines mažumas.

Kristaus liūdintojai | Alkas.lt nuotr.
Kristaus liūdintojai | Alkas.lt nuotr.

Jei Dievas būtų norėjęs visus žmones atversti į tikrąjį tikėjimą prievarta, Jis būtų sukūręs robotus. Bet sukūrė žmones. Su laisvu protu ir laisva valia. Gebančius ir norinčius rinktis. Kas nusideda Dievui, galiausiai Jam ir atsakys. Ne valstybei.

Valstybės uždavinys nėra atversti ką nors į tikrąjį tikėjimą. Jos uždavinys – rūpintis dora, bendražmogiškais elgesio principais ir ginti savo piliečius nuo vidaus ir užsienio priešų.

Religijos samplaika su politika susina abi: gyvą tikėjimą keičia religija pagal užsakymą, o valstybė tampa despotiška.

Politikai, engiantys „Romuvą“, save, tikriausiai, laiko Kristaus liudytojais. Iš tiesų tai – Jo liūdintojai.

Kristus neša laisvę, kurią tokie politikai atmeta. Jie mano, kad Kristui tikėjimo skleidime reikalinga politikų pagalba. Kad Jam pačiam trūksta galių, o gal ir proto vesti žmones tiesiu keliu.

Šie politikai užmiršta Kristaus žodžius Pilotui: Mano Karalystė – ne iš šio pasaulio. Kas Cezario – Cezariui, o kas Kristaus, tai nėra Cezario.

Politikai, už Dievą sprendžiantys lojalumo Dievui klausimus, save stato į Dievo vietą.

Biblija turi pavadinimą figūrai, statančiai save į Dievo vietą. Ji įvardijama Antikristu.

Šiandieniniai antikristai darko dievišką tvarką, ardo Dievo paveikslą žmoguje ir manosi geriau išspręsiantys Dievo reikalus už patį Dievą. Jie primeta religiją ir žlugdo moralę, be kurios religija praranda prasmę.

Antikristas turi tik vieną teigiamą bruožą. Jis – laikinas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Mikailionis. Teologijos disputas Seime arba kaip katalikiško kultūrinio šovinizmo sekėjai kovojo prieš Romuvą
  2. M. Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė
  3. M. Kundrotas. Seime – maištas prieš Dievą  
  4. M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva?
  5. M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška
  6. M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne
  7. M. Kundrotas. Iškentėtas ir iškentėjęs Dievas
  8. M. Kundrotas. Ir Dievas tapo žmogumi
  9. M. Kundrotas. Krikščionio atsakymas broliui Žygimantui
  10. Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo
  11. M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko
  12. M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna?
  13. M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia
  14. M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  15. M. Kundrotas. Šventybės gynyba ir humoras, kurio nėra
  16. M. Kundrotas. Dvasinis uždarumas ir tiesos monopolis: tikri ir menami pavojai
  17. M. Kundrotas. Nušventintų Kalėdų belaukiant
  18. M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva
  19. M. Kundrotas. Mindaugo Lietuva mums
  20. Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Budulis says:
    4 mėnesiai ago

    Romuva skamba gražiai bet yra tik dabar madinga neopadonybė. Vaiškūno agresyvumas nuteikia nekaip. Geriausias neopagonybės pavyzdys yra Azov nariai.

    Atsakyti
  2. Nuoroda says:
    4 mėnesiai ago

    Kas prikėlė chamą?
    – pozicija.org/kas-prikele-chama/ ir
    – youtube.com/watch?v=emQKH8ulUl8
    (pasigrožėkite koliažu)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi
  • „Palangos stinta“ stebins naujais skoniais
  • Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 30
0
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

Lietuvių kalboje yra du bendriniai daiktavardžiai, kilę iš tikrinių. Landsbergiai ir Brazauskai. Kol kas rašykime juos iš didžiųjų raidžių, vis...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

by daiva
2023 01 30
0
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Peiliai | pixabay.com, pexels nuotr.

Be kokių peilių neišsiversite virtuvėje?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai