Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Religija

M. Kundrotas. Seime – dviveidžiai, Dugino sekėjai ir Kristaus liūdintojai?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2022-10-10 01:13:28
2
Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Seime vėl atsisakyta pripažinti „Romuvos“ bendriją valstybės lygiu. Argumentuota įvairiai: vieniems kilo abejonių dėl šios bendruomenės statuso, ar tai – religinė, ar etnokultūrinė organizacija, kiti įžvelgė ryšių su Kremliumi, treti prisiminė esą krikščionys, uoliai besilaikantys viendievystės.

Išties religijos sąvoka – gana kebli. Ja įvardijamos ne tik skirtingos pasaulėžiūros, bet ir į skirtingas būties sritis orientuotos pasaulėžiūros.

Konfucianizmas – veikiau politinė filosofija, nei religija. Budizmas – psichologija. Islamas – teisinė sistema. Krikščionybė tam tikra prasme – etinė filosofija.

Pagonybė istoriškai yra buvusi ir tautosaka, ir grožine literatūra, ir politiniu režimu. Norint rasti vieną gryną religijos formą ir pagal ją vertinti visas kitas formas gali paaiškėti, kad grynos religijos išvis nėra.

Įprastai religija apibrėžiama kaip santykis tarp žmogaus ir dievybės. Visgi ir šis santykis nėra vienareikšmis. Dauguma krikščionių garbina vieną Dievą Trejybėje. Musulmonai ir judėjai lenkiasi vienasmeniam Dievui.

Pagonybėje dievų – daugybė, o budizme išvis nėra asmeniško Dievo.

Kas tikrai glumina, tai kai kurių šiuolaikinių pagonių teiginiai, jog dievai egzistuoja tik mūsų sąmonėje. Šis požiūris sunkiai dera su religine pasaulėžiūra, kurioje dievai gyvuoja objektyvioje tikrovėje.

Visgi tikroji „Romuvos“ problema nėra teoriniai religijos apibrėžimai. Tai – primityvi praktinė problema. Tai – valdančių politikų veidmainystė.

„Romuva“ jau daugelį metų veikia kaip registruota religinė bendruomenė. Registruojant ją pripažintas religinis statusas, o sprendžiant dėl valstybinio pripažinimo šis statusas kažkur dingo.

Nuoseklumas palieka tik du kelius: išregistruoti šią bendriją iš religinių bendrijų sąrašo arba pripažinti ją, kaip tokią bendriją, kuri atitinka visus pripažintoms bendrijoms taikomus kriterijus: veikimo ilgalaikiškumą, suderinamumą su dora ir viešąja tvarka, atramą visuomenėje.

Antras „Romuvos“ priešininkų argumentas – tariamo Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino rekomendacijos Vidurio Rytų Europoje skatinti opoziciją katalikybei iš kitų religinių bendrijų pusės, nes katalikybė tariamai sudaranti didžiausią opoziciją Rusų pasaulio idėjai.

Pirmiausiai derėtų pažymėti, kad paties A. Dugino įtaka Kremliaus režimui – gerokai perdėta, o opoziciją katalikybei sudaro ir protestantiškos bendruomenės, kurios jau turi valstybės pripažinimą – liuteronai, reformatai, baptistai, sekmininkai, adventistai ir Naujoji apaštalų bažnyčia.

A. Duginas išties skatino išnaudoti religinius skirtumus tautų skaldymui. Bet tikrasis jo įrankis – ne disidentinės religinės bendrijos, o politikai, skaldantys savo piliečius pagal tikėjimą. Tautas skaldo ir taip silpnina užsienio agresorių naudai ne pati religinė įvairovė, o tolerancijos jai stoka.

Istoriškai Lietuva, užtikrinusi skirtingų konfesijų teises, buvo stipri valstybė, silpti ji pradėjo tada, kai piliečiai pagal tikėjimą suskirstyti į geresnius ir blogesnius, pastaruosius stumiant į užsienio valstybių glėbį: pirmiausiai – Švedijos ir Prūsijos, o galiausiai – ir Rusijos.

Neįmanoma patrioto paversti savos valstybės priešu, išskyrus atvejį, kai jo paties valstybė jį atmeta. Tai dabar daro ir A. Dugino scenarijų vykdo religinio apartheido užsakovai ir įgyvendintojai.

Pagaliau, trečias argumentas prieš „Romuvą“ – asmeninės Seimo deputatų religinės pažiūros. Mielai užmirštamos, kai reikia ginti socialinį krikščioniškąjį mokymą, krikščioniškas dorybes ar Bažnyčios poziciją šeimos klausimais.

Laukinis kapitalizmas, moralinis reliatyvizmas ir alternatyvūs šeimos modeliai mielai priimami, bet juk reikia kaip nors parodyti savo rinkėjams krikščionims, jog esi krikščionis. Padarykime tai, prispausdami silpniausius, šiuo atveju – religines mažumas.

Kristaus liūdintojai | Alkas.lt nuotr.
Kristaus liūdintojai | Alkas.lt nuotr.

Jei Dievas būtų norėjęs visus žmones atversti į tikrąjį tikėjimą prievarta, Jis būtų sukūręs robotus. Bet sukūrė žmones. Su laisvu protu ir laisva valia. Gebančius ir norinčius rinktis. Kas nusideda Dievui, galiausiai Jam ir atsakys. Ne valstybei.

Valstybės uždavinys nėra atversti ką nors į tikrąjį tikėjimą. Jos uždavinys – rūpintis dora, bendražmogiškais elgesio principais ir ginti savo piliečius nuo vidaus ir užsienio priešų.

Religijos samplaika su politika susina abi: gyvą tikėjimą keičia religija pagal užsakymą, o valstybė tampa despotiška.

Politikai, engiantys „Romuvą“, save, tikriausiai, laiko Kristaus liudytojais. Iš tiesų tai – Jo liūdintojai.

Kristus neša laisvę, kurią tokie politikai atmeta. Jie mano, kad Kristui tikėjimo skleidime reikalinga politikų pagalba. Kad Jam pačiam trūksta galių, o gal ir proto vesti žmones tiesiu keliu.

Šie politikai užmiršta Kristaus žodžius Pilotui: Mano Karalystė – ne iš šio pasaulio. Kas Cezario – Cezariui, o kas Kristaus, tai nėra Cezario.

Politikai, už Dievą sprendžiantys lojalumo Dievui klausimus, save stato į Dievo vietą.

Biblija turi pavadinimą figūrai, statančiai save į Dievo vietą. Ji įvardijama Antikristu.

Šiandieniniai antikristai darko dievišką tvarką, ardo Dievo paveikslą žmoguje ir manosi geriau išspręsiantys Dievo reikalus už patį Dievą. Jie primeta religiją ir žlugdo moralę, be kurios religija praranda prasmę.

Antikristas turi tik vieną teigiamą bruožą. Jis – laikinas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Mikailionis. Teologijos disputas Seime arba kaip katalikiško kultūrinio šovinizmo sekėjai kovojo prieš Romuvą
  2. M. Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė
  3. M. Kundrotas. Seime – maištas prieš Dievą  
  4. M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva?
  5. M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška
  6. M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne
  7. M. Kundrotas. Iškentėtas ir iškentėjęs Dievas
  8. M. Kundrotas. Ir Dievas tapo žmogumi
  9. M. Kundrotas. Krikščionio atsakymas broliui Žygimantui
  10. Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo
  11. M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko
  12. M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna?
  13. M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia
  14. M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  15. M. Kundrotas. Šventybės gynyba ir humoras, kurio nėra

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Budulis says:
    5 mėnesiai ago

    Romuva skamba gražiai bet yra tik dabar madinga neopadonybė. Vaiškūno agresyvumas nuteikia nekaip. Geriausias neopagonybės pavyzdys yra Azov nariai.

    Atsakyti
  2. Nuoroda says:
    5 mėnesiai ago

    Kas prikėlė chamą?
    – pozicija.org/kas-prikele-chama/ ir
    – youtube.com/watch?v=emQKH8ulUl8
    (pasigrožėkite koliažu)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota  konferencija - „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas“.

Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

2023 03 13
Pinigai | pixabay.com nuotr.

Naujas pensijų kaupimo būdas sulaukia ir kritikos

2023 03 13
Brandos egzaminai | smm.lt nuotr.

Abiturientams – paskutinės apsisprendimo dienos

2023 03 13
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda apie Ukrainą

2023 03 13
Antanas Terleckas tremtyje Omsukčiane. Magadano sr., 1983 m. birželis | genocid.lt nuotr.

A. Terleckas. Už Nepriklausomą Lietuvą

2023 03 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.
Istorija

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Kultūra

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.
Etninė kultūra

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.
Žiniasklaida

I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
„Luminor“ bankas | luminor.lt nuotr.
Lietuvoje

„Luminor“: vėl daugėja sukčiavimo atvejų

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Rinkimai | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimuose aktyviausi – 65-74 m. žmonės

2023 03 13
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ne konstitucinis, o antikonstitucinis apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Rasa apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Kokia geda apie A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Bartas apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje
  • Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“
  • A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Visuomeninė Rasų kapinių draugija (VRKD) skelbia Vilniaus istorinių kapinių nuotraukų varžytuves „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“. Pasak šių varžytuvių rengėjų kapinės...

Skaityti toliau

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.

Kovo 11-ąją Senojoje Frankfurto operoje gausiai susirinkusiems klausytojams koncertavo sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“: Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė (grupės įkūrėja ir vadovė,...

Skaityti toliau

Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 13
0
Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota  konferencija - „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas“.

Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota  konferencija...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ne konstitucinis, o antikonstitucinis apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Rasa apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Kokia geda apie A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Bartas apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • juras rimgaudui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Peiliai | pixabay.com, pexels nuotr.

Be kokių peilių neišsiversite virtuvėje?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai