Sausio 25 d. Ukraina inicijavo skubų NATO komisijos posėdį skirtą padėčiai rytų Ukrainoje aptarti susidariusią padėtį ir galimus tolimesniu veiksmus po sausio 24 d. teroristinių antpuolių prieš Mariupolio miestą. Šis posėdis turėtų įvykti sausio 26 d., pranešė Ukrinform spaudos agentūra.
Ukrainos misija prie NATO siekia pasinaudoti krizinių konsultacijų su aljansu mechanizmu. Tokias galimybes numato ypatingos partnerystės tarp Ukrainos ir NATO chartija.
Sausio 25 d. Ukrainoje paskelbta gedulo diena.
Sausio 24 d. ryte rusiškieji teroristai užpuolė Mariupolį – strategiškai svarbų uostamiestį esantį pietryčių Ukrainoje.
Antpuolis Mariupolyje buvo išimtinai nukreiptas į civilių žmonių gyvenamąjį rajoną.
Mariupolio miesto valdžia nurodė, kad per apšaudymą iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“ mieste žuvo mažiausiai 30 žmonių, o dar apie 100 buvo sužeista, o 40 iš jų sunkiai.
Mariupolis buvo atakuojamas raketomis „Grad“ ir „Uragan“. Nustatyta, kad „Grad” raketos buvo paleistos iš Šiaurės rytuose esančios Oktiabro vietovės. „Uragan“ raketos iššautos iš Ukrainos rytuose esančios Zaičenko vietovės. Abiejose šiose vietovėse yra įsitvirtinę vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ teroristai.
Prie Azovo jūros įsikūręs Mariupolio uostamiestis turi 500 tūkstančius gyventojų ir yra gyvybiškai svarbus rytų Ukrainos plieno ir grūdų eksporto centras. Per Mariupolį eina pajūrio kelias nuo Rusijos sienos į Krymą. Kijevas baiminasi, kad sukilėliai nori sukurti sausumos tiltą tarp Rusijos ir Krymo.
Ukrainos kariuomenė šiuo metu stiprina savo įtvirtinimus aplink Mariupolį, ruošiamasi pakartotiniam priešo puolimui.
Sausio 25 d. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sušaukė nepaprastąjį nacionalinio saugumo tarybos posėdį. „Mes už taiką, bet priimame priešo iššūkį. Mes ginsime savo tėvynę“, – rašoma P. Porošenkos pranešime.
Kalbėdamasis su P.Porošenka, JAV viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) pasmerkė Rusijos palaikomų separatistų atakas ir smurtą rytų Ukrainoje. JAV valstybės sekretorius Džonas Keri (John Kerry) pareiškė, kad Mariupolio užpuolimą paskatino neatsakingas ir pavojingas Rusijos sprendimas pastarosiomis savaitėmis aprūpinti su Ukraina kovojančius smogikus „šimtais vienetų naujos ginkluotės, įskaitant raketų sistemas, sunkiąją artileriją, tankus ir šarvuotąsias mašinas, taip pat tęsti operatyvinį vadovavimą ir kontrolę“.
ES išorės politikos vadovė Federika Mogerini (Federica Mogherini) pasmerkė ataką Mariupolyje ir paragino Maskvą daryti spaudimą vadinamiems „separatistų lyderiams“: „Atvirai kviečiu Rusiją panaudoti savo reikšmingą įtaką separatistų lyderiams ir sustabdyti bet kokio pavidalo karinę, politinę arba finansinę pagalbą“.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat išplatino griežtą naujo Rusijos išpuolio prieš Ukrainą pasmerkimą. „Esame sukrėsti žinių apie karinę ataką prieš Mariupolio miestą, per kurią žuvo taikūs gyventojai, tame tarpe ir vaikai. Ši ataka – tai dar vienas grubus Minsko susitarimų pažeidimas. Reiškiame nuoširdžią užuojautą aukų artimiesiems, ir raginame ištirti šį nusikaltimą, o kaltuosius kuo greičiau patraukti atsakomybėn“, – rašoma Lietuvos URM pareiškime.
Lietuvos paragino Rusiją prisiimti atsakomybę dėl tebesitesiančios agresijos prieš Ukrainą: „Ypatingą susirūpinimą kelią vieši Rusijos vadovybės pareiškimai, kuriais skatinamas smurtas ir agresija. /…/ Rusija privalo prisiimti atsakomybę už tebęsitesiančią agresiją, išvesti karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, nutraukti teroristų ir nelegalių ginkluotų grupuočių rėmimą ir apginklavimą, ir sudaryti sąlygas tarptautines sienos tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos kontrolės atkūrimui“.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius karinius išpuolius Ukrainoje, kurių metu žuvo civiliai žmonės pavadino teroristiniais išpuoliais. Pasak jo, po pastarųjų dienų atakų Donecke ir Mariupolyje, Europos Sąjunga turėtų dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu.
„Europos Sąjungai reikėtų vykdyti tą politiką, kurią ji įsipareigojo vykdyti, dar labiau sustiprinti sankcijas. Aišku, kalbėti visada reikia, bet izoliacija turėtų būti viena iš poveikio priemonių tam, kad vis dėlto pakeisti kažką šitoje situacijoje ir kad toliau nesitęstų šitas kursas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministras.
Rusija neigia siunčianti pajėgas ir ginklus į rytų Ukrainą, nors Kijevas ir Vakarų šalys turi tam nepaneigiamų įrodymų. Pasak Ukrainos prezidento Rusija yra perkėlusi į Ukrainą 9 000 karių.
Sausio 24 d. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba norėjo paskelbti pranešimą, smerkiantį beatodairišką Mariupolio uostamiesčio apšaudymą raketomis, tačiau Rusija šio pareiškimo priėmimą užblokavo. Saugumo Tarybos pareiškimai turi būti priimami vienbalsiai.
Rytų Ukrainoje kariaujančių rusiškųjų smogikų vadovai kratosi atsakomybės už išpuolį prieš Mariupolį ir akiplėšiškai bando suversti kaltę dėl šios atakos prieš taikius gyventojus Ukrainos kariuomenei. Rusijos propagandos mašina visomis įmanomomis priemonėmis tiražuoja šią nuomonę versdama visą kaltę Ukrainai.
Sausio 24 d. Mariupolio gyventojai pagerbė žuvusiųjų atminimą:
