Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Praninskas. Ar Rusija bandys susigrąžinti Baltijos šalis?

Arvydas Praninskas, www.valstietis.lt
2015 04 13 00:05
26
scanpix.ee nuotr.

scanpix.ee nuotr.

scanpix.ee nuotr.
scanpix.ee nuotr.

Tai klausimas, į kurį atsakymą turbūt žino tik vienas žmogus. Būtent tai ir kelia didžiausią pavojų.

Sukrėstų visą pasaulį

Kai Rusija aneksavo Krymą ir destabilizavo padėtį Ukrainos rytinėje dalyje, karinė konfrontacija tarp Maskvos ir Vakarų dėl Baltijos šalių tapo visai įmanoma, rašo britų dienraštis „The Financial Times“. Kokiomis aplinkybėmis ji gali prasidėti? Kaip galėtų plėtotis toks konfliktas, ir ko būtų galima laukti tokiam karui pasibaigus? – svarstoma dienraščio paskelbtame nepriklausomo tyrimų centro „Business Monitor International“ politinės rizikos eksperto Yoelo Sano  straipsnyje.

Eksperto teigimu, toks didelio masto karas Europoje, net ir nenaudojant branduolinių ginklų, sukrėstų visą pasaulį, rizikuodamas sugriauti visą po Šaltojo karo jame nusistovėjusią tvarką. Jei NATO nesugebėtų apginti Baltijos šalių arba pralaimėtų Rusijai, tai destabilizuotų Aziją ir Artimuosius Rytus, nes sustiprėtų abejonės dėl Jungtinių Valstijų kaip sąjungininkės patikimumo. O tai savo ruožtu sukeltų dar didesnę geopolitinę sumaištį nei ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje, prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.

Labai abejotina, kad Rusija siekia konflikto su Vakarais, todėl bet kokia akcija prieš Baltijos šalis būtų jos klaidingo sprendimo pasekmė, rašoma dienraštyje. Konfliktas Ukrainoje atskleidė, kad Rusija vis dažniau blogą (iš tiesų ar tariamą) užsienyje gyvenančių etninių rusų padėtį laiko galimu įsiveržimo į kaimynines valstybes pretekstu. Etniniai rusai sudaro ketvirtadalį Baltijos šalių gyventojų. Daugeliui tūkstančių jų buvo atsisakyta suteikti pilietybę, dėl to Baltijos šalyse esama didelio susirūpinimo dėl galimos Rusijos karinės intervencijos, pastebi ekspertas.

Kaip gali prasidėti konfliktas?

Galimomis priežastimis Rusijos intervencijai pradėti gali tapti aršūs vietinių nacionalistų ir etninių rusų susirėmimai, įstatymų, bloginančių vietinių rusų padėtį, priėmimas, pasieniečių susišaudymas arba Rusijos ir NATO aviacijos konfrontacija oro erdvėje virš Baltijos jūros, rašo „Financial Times“. Neaišku, ar galimi Rusijos veiksmai prieš Baltijos šalis būtų pradėti prieš visas tris valstybes ar tik vieną arba dvi iš jų. Eksperto teigimu, iš esmės Rusijos intervencija į Baltijos šalis gali būti vykdoma dviem pagrindiniais būdais.

Pirmasis – tai paslėpti bandymai destabilizuoti padėtį. Kremlius kaltinamas provokuojant neramumus tarp prorusiškų separatistų ir ne rusų tautybės gyventojų Rytų Ukrainoje, profesionalių kariškių ir specialiųjų tarnybų atstovų siuntimu vadovauti prorusiškoms jėgoms, separatistų aprūpinimu ginklais ir jų parengimo organizavimu. Manoma, kad siekiant šių tikslų į konflikto zoną buvo atsiųsti keli tūkstančiai Rusijos karių. Visai įmanoma, kad Rusija galėtų pabandyti pakartoti panašius veiksmus ir Baltijos šalyse, o po kelių mėnesių, kai prasidėtų ginkluoti susirėmimai, pareikalautų sureguliuoti konfliktą taikos sutartimi, kuri suteiktų etniniams rusams daugiau galimybių sprendžiant Estijos, Latvijos ir Lietuvos vidaus bei užsienio politikos klausimus. Arba ji galėtų dislokuoti nedidelį „taikdarių“ kontingentą tvarkai palaikyti.

Tačiau reikia manyti, kad bet koks Kremliaus bandymas aktyvizuoti etninius rusus Baltijos šalyse būtų susijęs su rimtesniais sunkumais nei Rytų Ukrainoje, nes gyvenimo lygis, valdžios atsakingumas ir valdymo organizavimas Baltijos šalyse yra kur kas aukštesnis, teigiama straipsnyje. Tai, kad Rusija užgrobė Krymą, netapo rusakalbių gyventojų Baltijos šalyse mobilizavimo siekiant suartėjimo su Rusija priežastimi.

Antrasis būdas – veržli okupacija, rašo „Financial Times“. Vienas iš galimų variantų – Baltijos šalių užėmimas per greitą Rusijos kariuomenės operaciją. Ji galima atsižvelgus į nedideles šių valstybių karines pajėgas. Tačiau staigus užgrobimas mažai tikėtinas, nes Rusijai tektų karštligiškai ieškoti tokių savo veiksmų pateisinimo, mano ekspertas. Švelnesnis tokio scenarijaus variantas būtų Rusijos kariuomenės permetimas į Estijos ir Latvijos teritorijas, esančias arčiau sienos su Rusija, kuriose gyvena nemaža etninių rusų dalis. Arba svarbiausių infrastruktūros objektų – jūrų ir oro uostų, geležinkelio mazgų – užėmimas.

Kaip reaguotų Vakarai?

Rusijos veiksmai prieš Baltijos šalis Jungtinėms Valstijoms ir Europos šalims taptų pačia rimčiausia užsienio politikos krize per kelis pastaruosius dešimtmečius, nes šias valstybes jos privalo ginti kaip NATO aljanso nares. Tiesa, visai tikėtina, kad ne visi ir ne iš karto suvoks slaptus Rusijos veiksmus siekiant destabilizuoti situaciją Baltijos šalyse kaip „ginkluotą užpuolimą“, po kurio, remiantis 5-uoju NATO sutarties straipsniu, privaloma pradėti kolektyvinę bloko narės gynybą. Be to, šiame straipsnyje pavartota frazė „imsis veiksmų, kuriuos laikys būtinais“ negarantuoja atsako panaudojant ginkluotąsias pajėgas, rašo „Financial Times“. Taigi, gali būti, kad NATO strateginė vadovybė iš pradžių imtųsi sankcijų ir diplomatinių veiksmų. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad dauguma NATO narių supranta 5 NATO sutarties straipsnį kaip visiškos garantijos suteikimą, bet koks aljanso atsisakymas vykdyti savo įsipareigojimus ir imtis veiksmų, kurių iš jo tikimasi, gerokai pakirstų pasitikėjimą juo.

Eksperto teigimu, vertinant iš NATO pozicijų, būtų kur kas tikslingiau dislokuoti Baltijos šalyse savo pajėgas pasirodžius vos pirmiesiems etninės destabilizacijos požymiams ir užkirsti kelią Rusijos bandymams eskaluoti kokius nors neramumus ar savo kariuomenės įvedimą.

Nors Rusijos įsiveržimas į Baltijos šalis taptų aiškiu agresijos aktu, būtų galima daryti prielaidą, kad kariniai veiksmai daugelyje Vakarų šalių sukeltų rimtą pasipriešinimą dėl abipusio branduolinių ginklų panaudojimo pavojaus arba bent jau dėl didelio masto nebranduolinio karo grėsmės, teigiama straipsnyje. Taigi, NATO ko gero prisieitų telkti „Geros valios koaliciją“, kurioje privalėtų dalyvauti ir JAV, nepaisant amerikiečių kariuomenės nuovargio mūšiuose Afganistane ir Irake.

Kaip vyktų toks karas?

Manytina, kad įtakingiausios NATO narės galų gale pradėtų karinius veiksmus, kad užkirstų kelią Rusijos karinei agresijai Baltijos šalyse, teigiama dienraštyje. Tačiau pats svarbiausias klausimas – ar pavyktų Rusijai ir NATO apsiriboti veiksmais Baltijos valstybių teritorijoje. Gali būti, kad Rusija atakuotų Lenkiją arba užimtų Švedijai priklausančią Gotlando salą Baltijos jūroje, o NATO galbūt smogtų taikiniams Rusijos teritorijoje.

Pavojingiausias būtų branduolinių ginklų panaudojimas, teigia ekspertas. Suprantama, niekas nežino, koks galėtų būti pretekstas, tačiau bet kuriuo atveju karinės operacijos būtų vykdomos pasitelkus taktinius, o ne strateginius branduolinius ginklus, kurie skirti ištisiems miestams naikinti. Ir net jeigu būtų naudojami „tik“ taktiniai branduoliniai ginklai, tai sukeltų visuotinę paniką visame šiaurės pusrutulyje didėjant susirūpinimui dėl galimos konflikto eskalacijos ir apsikeitimo strateginių branduolinių ginklų smūgiais.

Karinis Rusijos ir Vakarų konfliktas sukrėstų pasaulio ekonomiką. Abipusių sankcijų įvedimas, o taip pat susisiekimo oro ir jūra nutraukimas Šiaurės Europoje padarytų milžinišką žalą pasaulinei prekybai. Staigiai pašoktų naftos kainos baiminantis, kad jos tiekimas iš Rusijos gali būti atšauktas arba nutrauktas, svarstoma straipsnyje.

Europos ekonomikai būtų padaryta nemaža žala, jei Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą, ypač jei tai įvyktų žiemą. Tačiau Rusijos energijos šaltinių tiekimo Europai apimčių sumažinimas smarkiai atsilieptų įplaukoms į jos pačios biudžetą.

Kas būtų po karo?

Atsakymas priklausytų nuo dviejų galimų karinio konflikto pabaigos variantų, rašoma „The Financial Times“. Taigi, kas būtų, jei laimėtų Rusija? Jos pergalė prieš stipriausią pasaulyje karinį aljansą pastūmėtų kai kurias Rytų Europos šalis, priklausančias Europos Sąjungai, bandyti pasiekti vienokį ar kitokį susitarimą su Rusija. Tuo tarpu Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Uzbekistanas greičiausiai sutiktų su Kremliaus dominavimu Eurazijoje. Pergalę pasiekusi Maskva tokiu atveju galėtų daryti spaudimą JAV ir ES, kad Europa būtų formaliai padalinta į dvi konkuruojančias įtakos sferas.

Pasak dienraščio, Europai tektų susitaikyti su nauju ilgalaikiu šaltuoju karu, nors jis ir netaptų globalus, nes nuo 9-ojo XX a. dešimtmečio Europos ekonomikos reikšmė gerokai sumažėjo. Be to, naujoji priešprieša neturėtų ideologinio pagrindo. Baltijos šalių kontrolę susigrąžinusios Rusijos prezidentas mėgautųsi pasiekta pergale, šalį užlietų nauja patriotizmo banga, bet valstybės ekonomiką sugriautų didelio masto Vakarų ekonominės sankcijos. Smarkiai didėjančių ekonominių problemų fone Rusijos prezidentas galėtų pradėti naują oficialaus autoritarizmo politinį kursą.

Kitose pasaulio dalyse kolektyvinio saugumo sutarčių nepatikimumas paskatintų Japoniją ir Pietų Korėją didinti savo karinę galią, kad pajėgtų apsiginti nuo Kinijos ir Šiaurės Korėjos. Labai tikėtina, kad šios valstybės apsirūpintų branduoliniais ginklais. Panaši situacija susiklostytų ir Artimuosiuose Rytuose, nes Saudo Arabija ir jos kaimynės baiminasi Irano branduolinės programos.

O jeigu laimėtų NATO? Tokiu atveju, rašoma „Financial Times“, aljansas pademonstruotų savo nepajudinamą tvirtumą Europoje nepaisant daugelį metų mažintų išlaidų gynybai. JAV ryžtingai leistų suprasti, kad rems savo sąjungininkus, net jei dėl to tektų konfliktuoti su branduoline valstybe.

Rusijos pralaimėjimas gerokai diskredituotų šios šalies vadovybę, kuri būtų apkaltinta neatsakingumu ir nekompetencija. Labai tikėtina, kad šalies prezidento lauktų Argentinos karinio diktatoriaus Leopoldo Galtierio, kuris 1982 m. buvo nušalintas nuo pareigų tepraėjus vos kelioms dienoms po pralaimėjimo Didžiajai Britanijai, su kuria Argentina kariavo dėl Folklando salų. Dar po metų Argentinoje žlugo ir karinis režimas, o po naujų rinkimų šalyje buvo atkurta demokratija. Nors ir pralaimėjusi, Rusija ir toliau liktų pernelyg galinga valstybe, kad paklustų Vakarams, bet nauji jos lyderiai galėtų pasistengti rasti mažesnės konfrontacijos kelią tikėdamiesi, kad galimas santykių su JAV ir ES normalizavimas galėtų tapti Rusijos ekonominio atgimimo sąlyga, teigiama straipsnyje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Praninskas. Kieno eilė po Ukrainos?
  2. Rusija grasina Baltijos valstybėms (video)
  3. Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai sutarė dėl bendro atsako atgrasant Rusiją
  4. JAV viceprezidentas Dž. Baidenas užtikrino, kad NATO gins Baltijos šalis (nuotraukos, video)
  5. A. Praninskas. Baltarusija: nepriklausomybė svarbiau už demokratiją?
  6. V. Rubavičius. Rusija tikrina NATO atlapus
  7. Č. Iškauskas. Pavojingas tandemas, kuris naikina Rusiją
  8. Č. Iškauskas. Rusija nepribrendo, kad V. Putinas pasitrauktų
  9. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  10. J. Olekas: Rusija beveik priėjo liepto galą
  11. V. Katkus: Karas Ukrainoje gali sunaikinti ne tik Rusiją, bet ir eurą
  12. O. Turčynovas: Rusija pradėjo atvirą agresiją prieš Ukrainą (video, tiesioginė transliacija)
  13. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  14. P. Porošenko paskelbė susitaręs su V.Putinu dėl paliaubų. Rusija tai neigia
  15. Krymo valdžia prašo Rusiją prisjungti Krymą net nelaukdama referendumo
  16. Putino Rusija ir rusai – ne tas pat
  17. Rusija pripažino „nepriklausomą“ Krymo respubliką
  18. D. Grybauskaitė: Rusija – teroristinė valstybė (video)
  19. A. Čaplikas. Laiko mašina Rusiją nukėlė į praeitį
  20. D.Grybauskaitė: Rusija mėgina perbraižyti Europos žemėlapį (video)
  21. L.Linkevičius: Nebegalime su Rusija bendrauti taip, kaip anksčiau
  22. Z. Čepaitė. Rusija laimi, nes britų meilė rusų pinigams neįveikiama
  23. A. Ažubalis. Kodėl ne „Je suis Ukrainien“? Apie pozityvią politiką su Rusija
  24. Vakarams stebint Rusija toliau okupuoja Ukrainą (tiesioginė transliacija, video)
  25. R. Murmokaitė: Rusija sukėlė karą Ukrainoje ir jo pabaiga yra Rusijos rankose (video)
  26. Rusija ir Janukovyčius neigia susitarę dėl Ukrainos stojimo į Muitų sąjungą, Maidano dalyvių tai neįtikina
  27. A. Butkus. Baltijos Antantės jubiliejus
  28. R. Juknevičienė: Kremliaus informacinis karas yra ginklas
  29. Rusija ėmėsi oficialių atsakomųjų sankcijų
  30. Lietuvos URM kaltina Rusiją tarptautinės teisės pažeidimu

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. Lamatas says:
    6 m. ago

    Tikrai keistas straipsnis . Kažkoks karą skatinantis, raginantis susitaikyti su juo, kaip su kokiomis orų permainomis. Atsieit nieko baisaus – galima pasirinkt ir išbandyti net kelius karo variantus. Idomu – kas finansuoja tokių straipsnių atsiradimą ir publikavimą?

    Atsakyti
  2. Ženklas says:
    6 m. ago

    Tai karo isteriją kurstantis straipsnis. ALKO redakcijai vertėtų pagalvoti apie moralius pasirinkimus.

    Atsakyti
  3. Pikc says:
    6 m. ago

    Teip, pritariu – kursto karo isteriją ir absoliučiai neatitinka realybės, nes visi žino, kad rasieja yra visiškai taiki valstybė, neturi jokių imperinių ambicijų ir niekad prieš nieką jokios agresijos nenaudojo. Kacapstano grėsmė – kaip žinia, grynai amerikosų išmislas, neturintis jokio realaus pagrindo.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      6 m. ago

      Komentatotoriai, puikus straipsnis, nusileiskit ant Žemės, juk Rusija čia pat.

      Atsakyti
      • Lamatas says:
        6 m. ago

        Mes ir esame ant žemės – gi ne paukščiai. O pats gali skristi. Tenais paukščius klajūnus neblogai lesina . Bent jau iš pradžiu.

        Atsakyti
  4. Valdas says:
    6 m. ago

    Neprotingai ir nelogiškai parašytas pavadinimas… Kaip gali SUSIGRĄŽINTI Baltijos šalis, kurios Rusijai teisėtai nepriklausė, o vien tik buvo okupuotos?….Tuo pačiu, kodėl autorius rašo iš Rusijos pozicijų, o ne iš Lietuvos?…

    Atsakyti
    • Atas says:
      6 m. ago

      Valdas parašė tikrai protingai.Nuo kada okupantas “įgijo”teisę susigražinti tai,ką okupavo???

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        6 m. ago

        Rusų valkatiniai jau užsimanė Ukrainos žemės.

        Atsakyti
  5. vabalas says:
    6 m. ago

    Anglosaksai svarsto ,kurį scenariju galetu pritaikyti..

    Atsakyti
  6. Baltas says:
    6 m. ago

    Manau, neteisingai rašoma “bandys susigrąžinti” – “… okupuoti…užgrobti”. Vadinkime tikrais vardais.

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      6 m. ago

      viskas čia teisingai dėl pavadinimo .Jis visiškai atitinka straipsnio dvasią. Žodiai .”…okupuoti…užgrobti “čia sugadintu visą mūms brukamo karo mažareikšmingumo sąmpratą. Atsieit nieko baisaus neivyktu- susigražintu …. ir viskas pamažu pasaulyje nusiramintu . Tai kam čia dar galvą kvaršinti – pasiduokim kol galim.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        6 m. ago

        Politika – tai linijų braižymas įvairiausiuose žemėlapiuose. Esmių esmė gi tame, kad Žemė – tai tikslas – tai brangiausia.
        Lietuva neturi būti atiduota (gražinta) nei prokomunistams, nei promusulmonams, nei prokrikščionims.

        Atsakyti
        • Lamatas says:
          6 m. ago

          tai ir reikia, atvirai įvardijus tikras grėsmes, tartis, siūlyti, svarstyti, kaip susitelkus tą Žemę išsaugoti sau ir ateities kartoms. Kaip apginti ją ir patiems išlikti laisviems ir savimi. O klyksmai : dangus griūva, nieko nebūs, slėpkitės kas dar galit, ir panašiai nieko gero neduos. Tuo labiau, šiuolaikinėmis sąlygomis, tai daugiau panašu į minas kišamas po Tautos namų pamatais.

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            6 m. ago

            (Pa)matai – tai, kai reikia kažką esminio matyti, įžvelgti.

  7. Bartas says:
    6 m. ago

    O aš pasakysiu taip . Tai ne karo kurstymas ar kitoks gąsdinimas , o perspėjimas. Mes . Lietuva , esame pasienyje .
    Kokiame ? Patys pamąstykit, žiūrėdami į vaizdelį , kaip kaip keitėsi Europos sienos per 1000 m.
    Kai Lietuva buvo “imperija” , spjovėm ant Rytų , Vakarų. Bet išbarstę Vyčio Jėgą, turime susitelkti. Nes nykstame.
    Pasakiau, kad taip manau . Kemblys kviečia , ragina keičiam ar grįžtam prie savo ištakų. Neturim bendro Pasaulio supratimo, kuris mus ištrauktų iš pralaimėjimo liūno.

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      6 m. ago

      Atleiskit, bet man dejonės be išeities ieškojimo, atrodo mažiau vertos nei bobelių pasiplepėjimas. Kas ir kur esame , manau, puikiai žinome. Ko galime laukti kalbėti reikia. Bet dar labiau reikia kalbėti kaip tam atsispirti . Esame žemdirbių tauta, ir turime prisiminti kad javą reikia sėti negalvojant kad jis gali sunykti dėl darganų. Tikras Žemės Žmogus net mirdamas neliks nepasėjęs. Prisiminėt Vyčio Jėgą, tai prisiminkim kad ta jėga kilo iš Vyčio PRIEVOLĖS. Prievolės savo kraštą ginti VISIEMS. Mano nuomone , tos prievolės atkūrimas yra pirmutinis uždavinys. Ir tam pirmiausia turi tarnauti šauktinių grąžinimas, o ne kad pridėti vieną kitą tūkstantį kariuomenėje. Kariuomenė 72 valandas gali ginti nebent save, bet Valstybę apginti gali tik Tauta.Bet tam reikia kad kiekvienas žinotu, kaip rašė gerb. J vaiūnas -“kur mano automatas?”
      Ir dar – jei ko neturi, dar nereiškia kad to nėra, ir to neturi kiti. Tai reiškia tik viena – to neturi TU.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        6 m. ago

        Tamsta su Tavo mintimi sutinku. Viską sakai teisingai. Savo šalį turi ginti be atodairos visi. Ir dabartinė pažiūra yra šūdo verta. Visi sveiki Lietuvos vyrai turi tarnauti šalies kariuomenėj, be jokių išlygų , ‘ ‘ geriau šausiu sau į koją “, bet neisiu. Tokiems turi būti sudaryta tokia visuomenės smerktis, kad tokiems išsigimėliams taip elgtis nesinorėtų. Kas tai padarys , “Lamatas” , “Bartas” , kyla įsivarysim . Jei ne nesupratai – paaiškinsiu.
        Pirma priežastis. Mano amžiaus pusgalviai – “prie ruso buvo geriau”, rinkdami “dzemokratus” į Suėjimą (seimą) pilvo urzgesį iškelia į mums nesuprantamas aukštumas. Jiems suvokti Vyčio Prievolę ir reikalauti to iš “dzemokratų” – pats supranti. Taigi . Norintys patekti į Suejimą (seimą) leisti įstatymus apie Tėvynės gynimą ir gerbūvio kėlimą ‘dzemokratai” turi užsukti į “mūsų kaimą.” Ten , pirmas klausimas ir pageidavimas būtų. Sugiedoti Tautišką giesmę.
        Kas nesugeba, nemoka , neprisimena – mes pakantūs . Susiturėk, vėliau ateisi.
        Nerišliai, bet mintis turi būti suprasta.

        Atsakyti
        • Lamatas says:
          6 m. ago

          Štai čia , mano supratimu, vyriška kalba . Viskas teisingai – reikia ieškoti , siūlyti, paprotinti kitą, jei matai esant tai reikalinga. Prie to kas Tavo parašyta, norėčiau pridėti ( esu jau rašęs komentaruose) – tam kad gauti renkamas pareigas ar kokį valdišką darbą bei tarnybą padoresnę , įvesti paprotį , o dar geriau teisinę nuostatą , ir atsižvelgti į tai ar žmogus atliko karinę tarnybą . Jei ne – vadinasi tam darbui netinkamas , nes neapmokytas ir nepasiruošęs tinkamai atlikti savo pareigas sudėtingais šaliai momentais . O piliečiai turėtu tikrai nebalsuoti už tokius , nepriklausomai nuo to kaip gražiai atrodo ir dar gražiau kalba .

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            6 m. ago

            “15 min.”, o gal “Delfi”-yje buvo kažkoks straipsniokas apie tai, kad baigiasi (suprask, baigia išmirti) KOVOTOJŲ era.
            Ateina besirūpinančiųjų savimi (ir savo artimaisiais) kovotojų šakalų era, kurių kasdieninis tikslas – kuo daugiau (pa)imti.

          • Lamatas says:
            6 m. ago

            Nemanau kad tai vyksta pirmą kartą. Tai kartojasi laikas nuo laiko ivairiuose pasaulio vietuose. Tačiau viltys išlikti, besirūpinant savimi, beprasmės. Tiesiog saviapgaulė. Ateina kiti alkani kovotojai ir išpjauna pirmuosius su visais jų palikuoniais. Nieko naujo. Tad belieka pasirinkti : ar tapti išnykusia evoliucijos klaida, ar atsispirti beprasmėms pagūndoms ir susiėmus, išlikti kaip kovojanti Tauta.

          • Lamatas says:
            6 m. ago

            Žodžiu- nori išlikti pats, palikti savų palikuonių – rūpinkis savo Tauta , savo Valstybe . Nes kažkur, visai šalia, yra tie kurie tikrai rūpinasi ir Sava tauta , ir Sava valstybe. Ir jų planuose tikrai nėra vietos nei tau, nei tavo palikuoniams. Ir kuo tu turtingesnis – tuo mažiau galimybių tau išlikti- jiems reikalingas TAVO turtas. Vargu ar jie panorės juo su tavimi dalintis. Tai patikrinta tūkstančius kartų – mokykis istorijos.

          • Kemblys says:
            6 m. ago

            Teisingai rašai. Gamtoje nuolatos vyksta kova už būvį, privalome būti kovotojais. Pralaimėsime, jei tik ginsimės. Ginklai dar ne viskas, svarbiausia vidinė jėga. Tautos vidinė jėga slepiasi kalboje, ryšyje su savo Žemės lopinėliu, protėvių, tėvų, brolių pralietu krauju už šią Žemę, Tautą ir vienijančioje PASAULĖŽIŪROJE. Būtina surasti ir sutelkti kelis žmones, kurie permąstytų nematomus, mus vienijančius, ryšius, kurie taisytų pasaulėžiūrą.

          • Perkūno Paukštis says:
            6 m. ago

            Kasdieninė kova už SAVIASMENĮ būvį (būtį) – kas kurį – kapitalizmo eros svarbiausia dalis. Kas kurį apstums nustums…
            Tai visuotinis žmonių susipriešinimas.

          • Lamatas says:
            6 m. ago

            mano supratimu, pats painioji sąvokas. Čia daugiau tiktų , ne kapitalizmo , bet gamtai būdingi išlikimo dėsniai. Sveiką briedį vilkai varge ar įveiks, bet ligotas tuoj tampa mėsa . Tačiau gi nebandysi man įrodinėti , kad sveikas stiprus briedis medžioja vilkus. Jei būtų kalba būtų apie gyvybinės erdvės plėtimą ar kas panašaus – tada kita kalba . Negerai, prisidengiant atsieit pagoniškais įsitikinimais, varyti propagandą prieš Tautos išlikimo siekius.

          • Perkūno Paukštis says:
            6 m. ago

            Labai jau keista (nenormali) ši hibridinoidinė tauta. Kas joje jau tokio yra esmėje lietuviško, apart
            baltasaulėžiūrinės Pagonystės (paliekant ramybėje ėdalus-cepelinus, sūrius…)?

          • Lamatas says:
            6 m. ago

            Perkūno Paukštis. Mano nuomone, toje Tautoje tikrai nėra pasauliniu mastu kažko tokio, išskyrus viena – tai MANO Tauta. Gyvenusi , gyvenanti ir turinti teisę ateityje gyventi savoje žėmėje . Bet Tautos priešams bei visokiems paukščiams – maitvanagiams , ta teisė labai nepatinka. O Tu tikrai be reikalo stengiesi – visos pastangos apsimetant lietuviu- pagoniuku, supriešinti lietuvius religiniu pagrindu , kaip ir užkabinti lietuviams kitų tautų niekintojų įvaizdį, yra beprasmės.Yla visada lenda iš maišo, kol paqaliau tampa aiškiai matoma.Sėkmės piktybiniame pliurpalizme, jei nuo to pajauti pasitenkinimą. Manau – sąžinė neužgrauš.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Iš savo varpinės“: Bendrabučiai – „naujų žmonių“ fabrikai, arba sugrįžtanti istorija (video)

„Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?

2021 04 10
Baku | Alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

F. Šafijevas: atėjo laikas žvelgti į ateitį (video)

2021 04 06
Švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines (video, tiesioginės transliacijos)

Lietuva mini 17-ąsias narystės NATO metines

2021 03 29
Č. Iškauskas. Žudikas iš Rytų

Č. Iškauskas. Žudikas iš Rytų

2021 03 24
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

2021 03 23
M. Kundrotas. Kaip liberalai Kremliui tarnavo

M. Kundrotas. Kaip liberalai Kremliui tarnavo

2021 03 22
D. Nausėdienė atidarė Baltistikos centrą Kijevo T.Ševčenkos universitete

D. Nausėdienė atidarė Baltistikos centrą Kijevo T.Ševčenkos universitete

2021 03 20
„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

2021 03 19
Lietuva ir Ukraina stiprins kultūrinius ryšius

Prezidentas vyksta į Ukrainą

2021 03 17
Vida Švedait4 | L. Keterienės nuotr.

Pamiršto knygnešio atminimą išsaugojo tik jo anūkė

2021 03 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą
Gamta ir ekologija

Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

2021 04 10
Gyventojai vis dažniau praneša apie aplinkosauginius pažeidimus
Gamta ir žmogus

SAM: laikinai neveiks paramos linijos

2021 04 10
Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10
Išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Depresijos kankinanmiems apie SAM susirūpino gyventojų psichikos sveikata
  • Neliūdėkite, partijos - apie K. Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.
  • Žemyna apie Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą
  • SAM: laikinai neveiks paramos linijos
  • Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams
  • Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 562; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 364; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 342; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?

by Kristina Aleknaitė
2021 04 10
0
„Iš savo varpinės“: Bendrabučiai – „naujų žmonių“ fabrikai, arba sugrįžtanti istorija (video)

Jei taip atsitiktų, kad apie užsienio įvykius būtų galima sužinoti vien iš lietuviškų oficiozų, tuomet gyvenimas taptų labai liūdnas. Štai...

Skaityti toliau

F. Šafijevas: atėjo laikas žvelgti į ateitį (video)

by Arūnas Sartanavičius
2021 04 06
1
Baku | Alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Azerbaidžano tarptautinių ryšių analizės centro vadovas Faridas Šafijevas sako, kad 30 okupacijos metų jau praeityje. Jie paliko gilų tiek moralinį,...

Skaityti toliau

Lietuva mini 17-ąsias narystės NATO metines

by Ditė Česėkaitė
2021 03 29
0
Švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines (video, tiesioginės transliacijos)

Kovo 29 d. Lietuva mini 17-ąsias narystės galingiausiame pasaulyje gynybos aljanse, NATO, metines. Per šiuos metus stipriai keitėsi saugumo aplinka,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Depresijos kankinanmiems apie SAM susirūpino gyventojų psichikos sveikata
  • Neliūdėkite, partijos - apie K. Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.
  • Žemyna apie Siūloma leisti steigti politinę partiją ir ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje
  • Ar niaaa? apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
Kitas straipsnis
Kaliningrado „dovanos“ Lietuvai, kurių geriau negautume

Kaliningrado „dovanos“ Lietuvai, kurių geriau negautume

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai