Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Kaune susitikime su Vytauto didžiojo universiteto (VDU) studentais papasakojo apie Lietuvos saugumo situaciją Rusijos agresijos fone. „Jos nusiteikimas nerimti ir išsiveržti kaip agresorei į kaimynes egzistavo seniai, bet dabar beveik priėjo liepto galą“, – pastarųjų metų Rusijos veiksmus komentavo ministras.
Paskaitos metu J. Olekas kalbėjo ir apie didžiosios kaimynės keliamą grėsmę regionui, ir apie mūsų šalyje dedamas pastangas užsitikrinti saugumą. Rusijos veiksmus ministras vadino nuosekliais, primindamas, kad agresiją ši šalis demonstruoja jau seniai.
„Lygiai taip pat, kaip V. Putinas prispaudė V. Janukovyčių pasirašyti susitarimą dėl Rusijos bazių Kryme, taip ir Juozas Urbšys 1939 metais buvo priverstas pasirašyti susitarimą su rusais, kad į Lietuvą įeitų sovietų kariuomenė ir atsirastų sovietinės bazės”, – istorines paraleles priminė politikas, palyginęs Rusiją su nuolat nerimstančiu ugnikalniu.
Studentai buvo supažindinti ir su Rusijai keliamų grėsmių sąrašu, kurį viešai 2011 m. pristatė Rusijos gynybos štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas. Vienas esminių jo punktų – Vakarų siekis užsitikrinti energetinį saugumą. „Todėl ir suskystintų gamtinių dujų saugykla „Independence“ Rusijai yra grėsmė, nes ji negali laikyti mūsų už pavadėlio, arba versti keliaklupsčiauti, kad pas mus būtų šilčiau”, – paaiškino J. Olekas.
Svečias pabrėžė, kad šiandien Rusija vertinama visai kitaip, nei 2008-ųjų pabaigoje, kai buvo pasirašyta taikos sutartis po invazijos į Gruziją ir NATO gynybos ministrai manė, jog su didžiąja Rytų kaimyne galima gyventi kaip įprasta. Prisimintos ir kalbos Rusijoje, esą Lietuva ir Vokietija turi pretenzijų dėl Kaliningrado srities. Pasak J. Oleko, neatmetama galimybė, kad kilus lokaliems karams gali būti panaudotas ir branduolinis ginklas.
Kalbėdamas apie Lietuvos padėtį, krašto apsaugos ministras išreiškė nuomonę, kad stojimas į NATO buvo pats teisingiausias valstybės sprendimas, priimtas per pastaruosius 25-erius metus, neskaitant nepriklausomybės paskelbimo. Žlugus Sovietų Sąjungai, Baltijos šalys buvo panašioje padėtyje, kaip ir Moldova, Ukraina ir Gruzija – tačiau jos greitai susivokė, kad neutralitetas nieko negarantuoja, ir nusprendė stoti į NATO.
„Šiandien Lietuva yra demokratinė nepriklausoma valstybė, išlaikiusi visą savo teritoriją, o tos šalys, kurios dar abejojo, ar stoti, visos neteko bent dalies savo teritorijos“, – pažymėjo ministras.
Paskaitoje politikas papasakojo ir apie dabartinės Lietuvos kariuomenės padėtį. Aptariant biudžetą, pažymėta, jog jis tik dabar sugrįžo į 2008 m. lygį, kurio pakanka norint išlaikyti kariuomenę ir ginkluotės modernizaciją. Išsikeltas uždavinys, kad Lietuvos karys galėtų atrodyti lygiavertis vakarų atstovams – dedamos pastangos, kad šalis turėtų modernų karį, turintį šiuolaikiškas apsaugos, ryšio, matymo priemones.
„Mūsų gynybos doktrina yra ne pasiųsti kuo daugiau karių, o siekti, kad kiekvienas karys pasaugotų save ir draugą šalia. Visada sulaukiame pagyrimų iš kitų kariuomenių vadų, kad lietuviai drąsūs, sumanūs, motyvuoti. Per 20 metų gynybos operacijų turėjome tik dvi netektis“, – pasidžiaugė ministras. Svečias taip pat prisiminė epizodą, kai lietuvių kariai Irake susitiko amerikiečius, ir šie panoro nusifotografuoti su lietuvių turėtu ypatingu automatu, Vokietijoje gaminamu G36, kadangi patys turėjo tik M14.
Kitas svarbus paskaitos akcentas – kolektyvinė NATO gynyba, kurią užtikrina Aljanso susitarimo 5-asis straipsnis. Juozas Olekas priminė, kad jau dešimt metų šalyje yra dislokuotos ir sąjungininkų pajėgos, todėl galimybė rusams per dvi dienas užimti Lietuvą, kol amerikiečiai neatvyko, yra mitas. Lietuvoje yra ne tik NATO bei kitų valstybių naikintuvai, sustiprinta oro policija, bet ir Baltijos jūra atplaukiantys sąjungininkų laivai, sausumos pajėgos.
Praėjusį gruodį NATO šalių vadovų susitikime Velse nutarta, kad bus įkurtos NATO itin greito reagavimo pajėgos, kurios galėtų atvykti į bet kurią vietą per 48 valandas. Tarp narių sienų bus įkurti tarptautiniai štabai, bus dislokuotos pajėgos, atvežama technika. Ministro teigimu, tam turės ruoštis ir Lietuva.
Susitikime su studentais taip aptartas ir informacinis karas, aktyviai platinama propaganda iš Rusijos. J. Olekas paragino jaunimą vienytis ir skatinti teisingos informacijos sklaidą, išlikti pilietiškais, ypač artėjant gegužės 9-ajai, kai Rusija minės pergalę Antrajame pasauliniame kare.
„Antakalnio kapinėse Vilniuje ir daugelyje kitų vietų bus žmonių, kurie ryšės Georgijaus juosteles ir solidarizuosis ne su žuvusiais, o su V. Putino režimu. Ar mes galime parodyti, kad mūsų yra daugiau, kad gerbiame žmones, kurie paaukojo savo gyvybes Sausio 13-ąją, kad gyvename pagal jų idealus? Manau, kad galime“, – paskaitos pabaigoje sakė J. Olekas.
Kodėl niekas nesiima veiksmų bausti Rusijos kurstomus teroristus Hagos tribunole?