Balandžio 7 d. Seimo frakcijų seniūnai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis bei Seimo nariai iš įvairių frakcijų teikia Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma išplėsti ratą asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę. Teikiamu projektu, po kuriuo pasirašė daugiau nei 100 Seimo narių, nustatoma, kad Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję Europos Sąjungos (ES) ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę.
„Lietuva susiduria su dramatiškais emigracijos mastais. Atsižvelgdami į svetur gyventi išvykusių asmenų poreikius, privalome kuo greičiau išspręsti dvigubos pilietybės klausimą. Manome, kad nėra teisinga, jog po Nepriklausomybės paskelbimo iš Lietuvos išvykę asmenys, įgiję kitos ES ar NATO šalies pilietybę, praranda Lietuvos Respublikos pilietybę. Dabartinė tvarka lemia tai, kad daugelis išvykusiųjų atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės ir tokiu būdu nutraukia paskutinius ryšius su gimtąja šalimi. Taip šiuos žmones mes galutinai prarandame“, – sako vienas iš įstatymo pakeitimo iniciatorių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) demokratų frakcijos seniūnas G. Landsbergis.
Klausimas tapo itin aktualus po 2016 m. Didžiosios Britanijos, kur šiandien gyvena dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių, nacionaliniu referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Šios šalies pasitraukimo iš Bendrijos metu dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvos piliečiams gali iškilti didelių iššūkių, susijusių su pilietybės išsaugojimu. Skaičiuojama, jog vien dėl to Lietuva gali jau per ateinančius porą metų prarasti dešimtis tūkstančių piliečių, vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės pasirenkančių Didžiosios Britanijos pilietybę.
Projekto rengėjai nurodo, jog esminis šio įstatymo projekto tikslas yra ištaisyti dabar galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos reguliavimo trūkumus – pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnį, reglamentuojantį atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, t.y. suteikti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo arba išsaugojimo galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, po 1990 m. kovo 11 d. išvykusiems iš Lietuvos Respublikos ir įgijusiems ES ar NATO valstybės narės pilietybę. Projekto iniciatorių įsitikinimu, Pilietybės įstatymas privalo sudaryti galimybę į šias valstybes emigravusiems Lietuvos Respublikos piliečiams išlaikyti ryšį su Lietuva ir bent daliai jų sugrįžti į Tėvynę ir vykdyti čia ūkinę, komercinę bei kitokią veiklą.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, jog šia iniciatyva Konstitucinis Teismas raginamas peržiūrėti suformuotą teisinę doktriną dvigubos pilietybės klausimu.
„Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog dvigubos pilietybės įteisinimas, leidžiant Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti po 1990 m. kovo 11 d. iš šalies išvykusiems asmenims, prieštarautų Konstitucijai, nes tai esą paneigtų joje numatytą nuostatą, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais ir išimtinais atvejais. Tačiau tuo pačiu Konstitucinio Teismu nutarimu dvigubą pilietybę leidžiama turėti iš Lietuvos iki 1990 m. išvykusiems asmenims ir jų palikuonims, nors statistika rodo, kad šiai grupei priklausančių asmenų, šiandien turinčių dvigubą – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę yra 22.913“, – sako G. Landsbergis.
Projekto rengėjų įsitikinimu, tokio gausaus jau dabar dvigubą pilietybę turinčių asmenų skaičiaus niekaip negalima traktuoti atskirais ir išimtiniais atvejais.
„Būtent todėl raginame Konstitucinį Teismą persvarstyti suformuotą teisinę doktriną ir užkirsti kelią aritmetinei diskriminacijai, kurią šiandien matome – kai vienai grupei žmonių, iš Lietuvos išvykusių iki 1990 m. kovo 11 d., dviguba pilietybė yra galima, o kitai – iš šalies išvykusių po Nepriklausomybės paskelbimo – tokia teisė nėra suteikiama, tai aiškinant vien tuo, jog tokių žmonių potencialiai gali būti daugiau. Tai nėra teisinga ir pažeidžia dalies mūsų piliečių lygybės ir teisingumo jausmą“ – priduria TS-LKD frakcijos seniūnas.
Be to, teikiamu įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos pilietybę susigrąžinti tiems asmenims, kurie pagal šiuo metu galiojantį įstatyminį reglamentavimą turėjo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos ES ar NATO šalies pilietybę.
Įstatymo pataisos rengėjai taip pat ragina nustatyti, jog visus asmenis, pagal siūlomo įstatymo projekto nuostatas pretenduojančius įgyti dvigubą pilietybę, tikrintų Valstybės saugumo departamentas. Toks saugiklis įtvirtinamas atsižvelgiant į geopolitines grėsmes – jei asmuo savo veikla gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, tokiam asmeniui dviguba pilietybė nebūtų suteikta.
Griežtai prieš.Tokie dalykai verčiami preke.
Dvigubas pilietis Lietuvai – ne pilietis, o parazitas.
Pagarba, G. Landsbergiui ir visiems pritarusiems siam istatymo pakeitimo projektui. Is tiesu be galo svarbu ne tik kad kuo daugiau Lietuviu islaikytu Lietuvos piliecio statusa bet ir islaikyti kuo glaudesnius rysius tarp isvykusiu ir gyvenaciu Lietuvoje. Pavyzdys galetu buti Airija kur sugryze is daugelio pasaulio saliu airiai kartu su visais Airijoje gyvenaciais padare neitiketina Airijos ekonomikos suoli o daugelis buvusiu emigrantu tapo darbdaviais. Beje, po 2000-uju daugeli airiu darbo vietu Britanijojee uzeme atvyke is Lietuvos musu tautieciai Tiesiog per didele prabanga tokiai mazai valsybei kaip Lietuva atstumti etninius Lietuvius. Berods, Danija neperseniausiai irg itesno dviguba pilietybe nors Danijoje emigracijos beveik nera.
Negyveni Lietuvoje, todėl čia balso neturi.
Vadinasi išgamoms dar nepakanka siaubingų mastų emigracijos, dabar dar stengsis paskatinti Lietuvos piliečius emigracijoje laisvai imti tos šalies pilietybę ir dar labiau prisirišti prie tos šalies, o Lietuvos pilietybę palikti kaip antraeilę, kaip suvenyrinę…
Ar tamstai viskas gerai? Ir kas gi tie “isgamos”?? Ar jums neatrodo kad tamstos su tokiu inirsiu puolantys kitaip mastancius ar islaisvejusus po sovietinio konclagerio patys esate gerokai breznevineje eroje istrige?
Butent emigracija ir padeda zmonems pamatyti ir suprasti kur buvome uzdaryti ir kiek prarado Lietuva ir jos zmones uzdaryti uz gelezines uzdangos ir kaip buvo moraliskai suzaloti ir fiziskai isnaudojami. Esate gyvas to meto eksponatas.
(patikslinimas)
Ir dabar,
aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį.
*
Lietuviškame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra bemaž tokios pat kaip vakariniame ES pakraštyje, o algos ir pensijos yra apie keturis kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje.
L. geras pastebėjimas.
Lietuviai esantys svetur, būkim kaip namuose, bet nepamirškim kad esame svečiuose.
Mūsų namai yra Lietuva – tvirtovė.
Visikai teisingai! Juk butent emigrantai poo Nepriklausomybes atkurimo nustebino Vakaru pasauli kad is Europos zemelapio okupantu istrinta Lietuva vis dar gyvybinga ir net issaugojusi seniausia Europje GYVA kalba!
O ir dabar daugybe doru, darbsciu ir talentingu Lietuviu garsina Lietuva visame pasaulyje. Ir tikrai daugiau nei 80% emigrantu turi svajone sugryzti ir dirbti Lietuvai.
Liberalkonservantų populizmas. Anūko šunauja tikisi susiribkti papildomų balsų per kitus seimo rinkimus. Pamirštama, kad Lietuvos piliečiams nėra jokių kliūčių dirbant ir keliaujant ES. Tad ir nereikia jokios antros pilietybės!
Čia jau trys pilietybės: ES, Lietuvos ir dar viena. Tuoj galėsim turėt daugiau pilietybių, negu musulmonai žmonų.
Trumpai ir aiškiai: žalieji ir kregždutiniai liberastai kuria planą, kaip išprievartauti Konstituciją ir įvesti PILIETYBINĘ PROSTITUCIJĄ
Libkonai toliau bando “prastūminėti” savo “globalios Lietuvos” nesąmones – šįkart su “Trojos arklio” Skvernelio ir Co. pagalba.
Valdžios galias riboja konstitucija. Dvigubos pilietybės įteisinimą galima spręsti tik referendumo keliu. Čia daugiau viešų ryšių akcija . Nei konstitucinis teismas, nei seimas tam neturi galių . Negalioja jokie įstatymai ,kiti teisės aktai prieštaraujantys konstitucijai.
Valdžios galias riboja konstitucija. Dvigubos pilietybės įteisinimą galima spręsti tik referendumo keliu. Čia daugiau viešų ryšių akcija . Nei konstitucinis teismas, nei seimas tam neturi galių . Negalioja jokie įstatymai ,kiti teisės aktai prieštaraujantys konstitucijai. Keisti tie seimo naria ; daug kas nėra rimtai perskaitę konstituciją užtai jais lengva
manipuliuoti . Blefas iš tokio projekto – neturi galių , bet vėją kelia .
Kai žalumas reiškia nepakankamą brandą,
kai iš „supažangėjusio” konservatizmo lieka tik kaukė beprincipiam liberalizmui pridengti,
žemėje lieka tik mitas apie kadai čia gyvenusią tautą, „mažomis sąnaudomis” atsikračiusią tapatybės ir be pėdsakų ištirpusią be tikslo besiblaškančioje pasaulio migrantų minioje…
Dviem ponams netarnausi… Pigus konservatyviu liberalu triukelis, ne daugiau