Spalio 16 dieną Vilniuje, Lietuvos istorijos institute, vyks mokslinė konferencija „Bendruomeniškumas, krizė ir neįprasti apeiginiai metai Europos šalyse“. Joje įvairių sričių tyrėjai aptars, kaip šventės, apeigos ir bendruomeniniai ryšiai kinta karų, okupacijų, tremties, epidemijų ir kitų sukrėtimų akivaizdoje.
Konferencijoje bus kalbama apie tai, kaip žmonės neįprastomis aplinkybėmis stengiasi išlaikyti šventines tradicijas, kaip jos prisitaiko prie naujų sąlygų ir kokią reikšmę tokiais laikotarpiais įgyja bendruomeniškumas.
Renginys vyks spalio 16 d. Lietuvos istorijos institute Vilniuje, Tilto g. 17. Konferencijos pradžia – 8.50 val., pabaiga numatoma 15.30 val.
Šventės – tarp tradicijos ir gyvenimo iššūkių
Pirmojoje konferencijos dalyje „Kultūrų sąveika ir tradicija“ bus nagrinėjama, kaip šventės gyvuoja kultūriškai ir tikybiškai mišriose šeimose bei bendruomenėse.
Akvilė Motuzaitė skaitys pranešimą apie šventes ir kultūrines strategijas mišriose šeimose, Laurynas Preikša aptars skirtingų tikėjimų šeimų laidotuvių papročius Biržų krašte, o Galina Miškinienė kalbės apie Lietuvos totorių šventines ir apeigines tradicijas.
Šioje dalyje taip pat bus skaitomas Molėtų krašto muziejaus muziejininko Jono Vaiškūno pranešimas „Kai atgaivinimas tampa tradicija: trisdešimt Jorės metų Kulionyse“.
Pranešime bus svarstoma, kaip nuo 1997 metų Kulionyse gaivinama Jorės šventė, remdamasi senaisiais lietuvių papročiais, tautosaka, istorijos ir mitologijos šaltiniais, per tris dešimtmečius tapo gyva kasmetine bendruomenės tradicija. Šiemet surengta jau 30-oji Jorė.
Nuo Napoleono laikų iki sovietmečio
Antrojoje konferencijos dalyje „Šventė ir istorinė perspektyva“ bus pažvelgta į skirtingų laikotarpių Lietuvos švenčių pasaulį.
Virgilijus Pugačiauskas aptars lietuviškų švenčių prancūziškus kontekstus Napoleono laikų Lietuvoje.
Vladas Sirutavičius nagrinės valdžios politikos etnokultūrinius aspektus Joninių atžvilgiu 1957–1962 metais.
Gaila Kirdienė kalbės apie slapta švęstas tradicines šventes sovietmečio politinių kalinių ir tremtinių aplinkoje.
Evelina Atminytė aptars sovietmečio naujamečius sveikinimo atvirukus ir tai, kaip šiandien juos vertiname.
Bendruomeniškumas krizių metais
Po pietų konferencijoje daugiausia dėmesio bus skiriama bendruomeniškumo ir krizės santykiui.
Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė kalbės apie bendrakūrą kaip visuomenės atsparumo veiksnį krizių sąlygomis.
Rasa Paukštytė-Šaknienė lygins pandeminių Kūčių patirtis Vilniuje, Sofijoje ir Punske.
Irma Šidiškienė nagrinės Punsko ir Rietavo gyventojų socialinius santykius krizių kontekste, o Erikas Druskinas aptars švenčių virtualizavimą COVID-19 metais.
Ši konferencijos dalis primins, kad net ir tada, kai sutrinka įprasta gyvenimo tvarka, šventės bei apeigos išlieka svarbios žmonių bendrystei, atminčiai ir tapatybei.
Neįprastos šventės ir apeigos
Paskutinėje konferencijos dalyje „Ritualai tautosakos ir etnologijos perspektyvoje“ bus aptariami mažiau įprasti apeiginio gyvenimo reiškiniai.
Akvilė Sadauskienė kalbės apie liminalinius vestuvių vaizdinius Jono Basanavičiaus pasakų rinkinio tekstuose. Monika Balikienė ir Vytautas Navickas pristatys pranešimą apie keršto mišias.
Jonas Mardosa nagrinės šiuolaikinę Kaziuko mugę Lenkijoje, o Žilvytis Šaknys aptars tradicijos ir etniškumo santykį Punsko apylinkių šventėse.
Švenčių ir apeigų tyrimai padeda geriau suprasti dabartį
Konferencijos keliami klausimai rodo, kad švenčių ir apeigų tyrimai šiandien apima ne vien praeities papročių aprašymą.
Siekiama geriau suprasti, kaip bendruomenės atsižvelgia į išbandymus, kaip saugo savo tapatybę ir kaip iš naujo kuria prasmingą bendrą gyvenimą.
Konferenciją rengia Lietuvos istorijos instituto mokslininkai Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė ir Rasa Paukštytė-Šaknienė. Ji rengiama vykdant Lietuvos istorijos instituto mokslinių tyrimų programą „Krizių iššūkiai: bendruomeniškumas palyginamuoju požiūriu 2022–2026 m.“
Su konferencijos darbotvarke galima susipažinti Lietuvos istorijos instituto kvietime.
