Kaune vyksiančiame pasaulio lietuvių forume vėl bus keliamas dvigubos pilietybės klausimas

Spalio 21 d., ketvirtadienį, Kaune, vyks Pasaulio lietuvių bendruomenių (PLB) Forumas, kurį rengia Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) kartu su Vytauto Didžiojo (VDU) Pasaulio lietuvių universitetu bei Draugija pasaulio lietuviams pažinti.

Forume dalyvaujantys PLB vadovai – pirmininkė Dalia Henke ir valdybos nariai prieš tai Vilniuje susitiks su Lietuvos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovais, politinių partijų vedliais, visuomenininkais.

Žadama aptarti šiuos klausimus: taip vadinamą „pilietybės išsaugojimą“, artėjantį 2024-ųjų referendumą, užsienio lietuvių į(si)traukimą į Lietuvos pilietinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą, Lietuvos vardo garsinimą kultūros, mokslo, verslo srityse, taip pat investicijų, grįžtamosios migracijos skatinimo ir Lietuvos valstybės institucijų komunikacijos su užsienio lietuvių bendruomenėmis veiksmingumo galimybės.

„Kaip visame pasaulyje išsibarsčiusiems lietuviams palaikyti glaudesnius ryšius ir kaip puoselėti ryšius su visuomene Lietuvoje? Kaip geriau pasirengti referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo? Kokie yra mūsų organizacijų artimosios ir tolimesnės ateities tikslai? Kuo galime būti naudingi Lietuvai ir kaip skatinti savanorišką veiklą puoselėjant lietuvybę?

Šias temas aptarsime Kaune rengiamame forume, sutraukusiame net 130 dalyvių iš 29  šalių, – pasakoja PLB pirmininkė Dalia Henke. – Per šiuos pandemijos metus išmokome bendrauti nuotoliniu būdu, bet niekas nepakeis nuoširdaus pokalbio gyvai. Labai džiaugiuosi, kad vakcinoms tapus prieinamomis ir laikantis visų saugumo reikalavimų, toks susitikimas pagaliau įmanomas.“

Forume daug dėmesio bus skiriama ne tik ilgametę patirtį turinčioms lietuvių bendruomenėms, bet ir naujoms besikuriančioms bei tendencijoms Lietuvoje – neseniai įsukūrusioms regioninėms bendruomenėms Lietuvoje, tokioms kaip Pasaulio alytiškiai, Pasaulio anykštėnai ir pan., aktyvėjanti jaunimo organizacijų veikla.

Jau daug metų PLB aštriai keliamas dvigubos pilietybės klausimas prieštarauja Lietuvos respublikos konstitucijai ir Lietuvoje yra vertinamas prieštaringai.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės įteisinimo siekia PLB vadovybė, pavadinusi šį Lietuvos pilietybės sąvokos išplėtimą „pilietybės išsaugojimu“.

Primename, kad 2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vykusiame referendume, Tauta pasisakė prieš dvigubos pilietybės įteisinimą. Referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Tačiau, tam kad būtų pakeistas Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis, turėjo pritarti 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų. Tačiau nepritarė.

Vadinamos „dvigubos pilietybės“ priešininkai teigia, kad dvigubos pilietybės įvedimas tai pilietybės instituto diskriminaciją, nes tai įteisinus atsirastų dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų.

„Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę – savaime netenka pilietybės – savo pasirinkimu pats jos atsisakydamas. Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė. Dvigubos pilietybės reikalaujantys emigrantai nesąmoningai, o gal ir sąmoningai, painioja tautybės ir pilietybės sąvokas“, – teigia Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas.

Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau anksčiau viešoje erdvėje išsakytų siūlymų įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą – dokumentą, liudijantį ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.

Pasak J. Vaiškūno, Seimo stalčiuose laikomas Lietuvio paso įstatymo projektas turėtų būti grąžintas į politinę darbotvarkę. Priėmus šį įstatymą, būtų nenusižengiant Lietuvos konstitucijai įteisinta tarpinė institucija, leidžianti, net netekus Lietuvos pilietybės, išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas pilietybės teikiamas teises. 

„Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika“, – sako J. Vaiškūnas.