Seimui pristatytas 2022 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas keturioms prioritetinėms kryptims: Lietuvos saugumui, investicijoms į strategines valstybės kryptis ir švietimą, gyventojų pajamų didinimui ir skurdo rizikos mažinimui.
„Yra kalbama apie minimalios mėnesinės algos nustatymą, taip pat neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pokyčius bei horizontalius sprendinius viešojo sektoriaus darbuotojams, kaip bazinio dydžio didinimas bei minimalių koeficientų padidinimas į viršų, bei taip pat sektorinių darbo užmokesčių didinimas.
Taip pat ketvirtoji kryptis yra skurdo rizikos mažinimas. Prioritetas yra skiriamas pensininkų ir neįgaliųjų pajamų didinimui“, – pristatydama projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak ministrės, nuo 2,03 proc. iki 2,05 proc. siūloma didinti finansavimą krašto apsaugai (papildomai skiriant 128 mln. eurų). Taip pat numatoma skirti lėšas ekstremaliųjų situacijų suvaldymui tiek sprendžiant klausimus, susijusius su Astravo atomine elektrine, tiek su koronaviruso infekcija (COVID-19), tiek su migrantų antplūdžiu Baltarusijos pasienyje.
Numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 11,095 mlrd. eurų be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Iš pastarųjų šaltinių numatoma gauti apie 2,765 mlrd. eurų pajamų.
Projekte planuojami šie didžiausi pajamų surinkimo šaltiniai:
pridėtinės vertės mokestis – per 4,908 mlrd. eurų;
gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 2,341 mlrd. eurų;
pelno mokestis – beveik 1,247 mlrd. eurų;
akcizai – per 1,687 mlrd. eurų.
G. Skaistės teigimu, planuojamos „Sodros“ pajamos yra 5,8 mlrd. eurų (9,5 proc. daugiau nei 2021 m.), išlaidos – 5,5 mlrd. eurų (8,8 proc. daugiau nei 2021 m.). Numatomos savivaldybių pajamos – 4,267 mlrd. eurų, išlaidos – 4,312 mlrd. eurų.
„Ženkliausi pokyčiai matomi savivaldybių pajamose. Tai yra, savivaldybių pajamos auga 13,7 proc., išlaidos – 13,5 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamos auga 203 mln. eurų, išlaidos – 300 mln. eurų.
Tai yra todėl, kad praėjusiais metais dalis pajamų buvo nukreipiama į PSDF rezervą, tai yra 97 mln. eurų. Šiais metais tai nėra daroma, todėl išlaidos yra didesnės negu pajamos“, – sakė finansų ministrė, pažymėjusi, kad eliminavus COVID-19 pandemijos padariniams šalinti skirtus asignavimus valstybės biudžeto pajamos auga 11,4 proc., išlaidos – 8,3 proc.
2022 metų valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys beveik 13,160 mlrd. eurų (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų – jos sudarys apie 3,322 mlrd. eurų) (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatoma, kad išlaidos viršys pajamas 2,587 mlrd. eurų).
Daugiausiai lėšų numatomi skirti:
socialinei apsaugai ir užimtumui – per 4,451 mlrd. eurų;
švietimui, mokslui ir sportui – daugiau nei 2,107 mlrd. eurų;
valstybės saugumui ir gynybai – per 1,255 mlrd. eurų;
sveikatai – apie 1,199 mlrd. eurų;
žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei – per 1,192 mlrd. eurų.
Finansų ministrė informavo, kad situacijos, susijusios su ekstremaliomis situacijomis, COVID-19 pandemijos padariniams šalinti Vyriausybės rezerve yra numatyta 304,2 mln. eurų (lėšos bus skiriamos vakcinos įsigijimui, vakcinavimo proceso vykdymui, testavimui, medikų, tiesiogiai dirbančių su COVID-19 ligoniais, priedams).
Pirmojoje – Lietuvos saugumo srityje – 17,8 mln. eurų numatoma skirti spręsti klausimams, susijusiems su Astravo atomine elektrine ir saugumo reikalavimais; fizinio barjero statybos Baltarusijos pasienyje užbaigimui kitais metais siūloma skirti 102,8 mln. eurų; migrantų srautų suvaldymui – 4,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto, kameroms pasienyje įrengti – 26 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų.
Poreikiams dėl švietimo susitarimo įgyvendinimo iš valstybės biudžeto lėšų yra numatoma skirti per 229 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis būtų skiriama mokytojų ir dėstytojų darbo užmokesčio didinimui nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Kalbėdama apie trečiąją sritį – gyventojų pajamų didinimą – G. Skaistė pažymėjo, kad minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimas nuo 642 eurų iki 730 eurų valstybės biudžetui kainuos 30,8 mln. eurų, kadangi su MMA yra susieti ir tam tikri išmokų dydžiai.
„Taip pat yra sprendimas dėl mažų koeficientų padidinimo tam, kad išlaikytume atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos. Tam valstybės biudžete yra numatyta 27,6 mln. eurų, taip pat yra didinamas pareiginės algos bazinis dydis viešojo sektoriaus darbuotojams nuo 177 eurų iki 181 euro ir tam yra skiriama 86,1 mln. eurų.
Šie sprendiniai pasieks visus viešojo sektoriaus darbuotojus“, – sakė ministerijos vadovė.
Siūlomą NPD didinimą, pasak G. Skaistės, pajus apie tris ketvirtadalius, t. y. 73 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie, Statistikos departamento duomenimis, uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio.
Ketvirtam prioritetui – skurdo rizikos mažinimui – papildomai numatoma skirti 759 mln. eurų, iš jų didžioji dalis skiriama pensijų didinimui. Valstybės biudžeto projekte yra numatyta 107 mln. eurų skirti vienišo asmens išmokai, socialinėms paslaugoms, asmenims su sunkia negalia, neįgaliųjų socialinei integracijai, aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, socialinių paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir kitoms socialinėms reikmėms.
2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pristačius biudžeto projektą, Seimo statute nustatyta tvarka, jis bus svarstomas parlamento komitetuose. Pirmasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 25 d., antrasis svarstymas – gruodžio 9 d.
