Kai kuriose šalyse blynai taip mėgstami, kad net turi savo nacionalines dienas, pavyzdžiui, rugsėjo 26-oji JAV yra nacionalinė blynų diena. O ir Lietuvoje blynai yra svarbi maisto kultūros dalis. Jie valgytojų širdis pavergia savo receptų įvairove ir draugiškumu piniginei – tobulam rezultatui neretai užtenka tik miltų arba daržovių, kiaušinių, pieno bei norimų pagardų.
Blynai irgi turi savo madas
Nuo tradicinių miltinių, pagamintų iš bulvių ar kitų daržovių iki pagardintų grietinėle, ledais, vaisiais, klevų sirupu ar šonine. Lietuvių meilė blynams rodoma pačiomis įvairiausiomis formomis, kurios, pasak „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovės Brigitos Baratinskaitės, turi netgi savo tendencijas bei madas.
„Šis patiekalas pradėtas valgyti labai seniai, todėl natūralu – jį mėgstantys nuolatos ieško naujų skonių, receptų, gamybos idėjų. Dar visai neseniai amerikietiški blynai atrodė kaip didelė naujovė, tačiau šiandien išpopuliarėjo ir suomiški, australiški bei kiniški blyneliai, taip pat pagaminti iš dribsnių, grikių ar kitų mažiau įprastų ingredientų.
Juos lietuviai valgo skirtingu dienos metu, dėl to šis patiekalas gali būti ir pagrindinis, ir desertas. Parduotuvėse turime dešimtis rūšių skirtingų, šviežiai pagamintų, sveriamų blynų bei blynelių, kokybiškų šaldytų gaminių, specialių miltų mišinių blynams kepti. Šiuos produktus mūsų pirkėjai išties mėgsta ir noriai skanauja namuose“, – sako B. Baratinskaitė.
Jos teigimu, kupini didžiulio entuziazmo lietuviai blynus gaminasi ir patys namuose. Tačiau ne kiekvienas jų žino, kokių ingredientų prireikia tobulam rezultatui. Atsižvelgdama į tai, „Maximos“ maisto ekspertė paruošė išsamų blynų gidą, su kuriuo susipažinus šis virtuvės favoritas užkariaus visos šeimos ar savaitgalio pusryčių užsukusių draugų širdis.
Lietiniai
Šie blynai gaminami iš skystos tešlos, kuriai naudojama daugiau kiaušinių, pieno ar vandens. Jie liejami per visą keptuvę, kepami svieste, kildinimui gali būti naudojami kepimo milteliai. Svarbiausia, kad visi ingredientai būtų kambario temperatūros, o miltai – persijoti. Šie blynai valgomi su uogiene, skirtingais saldžiais pagardais, taip pat įdaryti mėsa, žuvimi, sūriu, varške, trintomis uogomis, vaisiais. Lietinių virtuozai – prancūzai ir jų elegantiškieji „crepes“, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – tikras sviestas, suteikiantis lietiniams traškumo, plonumo ir gražią auksinę spalvą.
Tradiciniai sklindžiai
Gaminami iš tirštesnės tešlos. Jai paruošti naudojami kiaušiniai, įprasti miltai, gali būti įdėta šiek tiek druskos ir cukraus. Į tešlą galima dėti ir tarkuotų obuolių. Blynų forma dažniausiai pasirenkama skirtinga, tačiau nėra didesnė už delną. Tešlai gali būti naudojamos ir mielės. Tuomet blynai iškepa storesni, apvalesni ir putlesni.
Daržovių blynai
Šiai kategorijai priklauso ir tradiciniai bulviniai blynai, ir pagaminti iš cukinijų, moliūgų, morkų ar kitų daržovių. Daržo gėrybės sutarkuojamos, tešlos sulipinimui naudojami kiaušiniai, gali būti įdėta miltų, taip pat reiktų nepamiršti prieskonių. Daržovių blynai valgomi su grietine, varškės ar spirgučių padažu, uogiene. Gali būti įdaryti mėsa.
Žemaičių blynai
Jiems pagaminti prireiks virtų bulvių masės, maltos mėsos, kiaušinių, miltų, svogūnų, prieskonių. Neretai naudojami džiūvėsėliai. Blynų gamybos procesas gali pasirodyti sudėtingesnis, tačiau rezultatas atperka visą įdėtą darbą. Šio patiekalo skonis abejingų nepalieka, o tiems, kurie nenori mėsos, siūloma rinktis grybų įdarą.
Grikių blynai
Sveiki, lengvi ir be galo gardūs. Jų receptas kilęs iš Dzūkijos, o gamybai naudojami mirkyti arba virti grikiai. Tešlos gardinimui taip pat dažnai renkamasi svogūnus, morkas, mėgstamus žalumynus.
Amerikietiški blyneliai
Patiekiami sudėti į apetitą žadinantį bokštą, aplietą klevų sirupu ir paskanintą šonine. Norint purumo, į blynų tešlą įberiami kepimo milteliai, gali būti naudojamas kefyras, kepama svieste. Taip užtikrinama minkšta ir burnoje tirpstanti patiekalo struktūra.
Suomiški blynai „Pannukakku“
Jie kepami kaip vienas didelis blynas orkaitėje, jau iš anksto įkaitintoje keptuvėje arba kepimo formoje. Toks paruošimo būdas lemia, jog tešla išsipučia aplink kraštus, suformuodama gražų auksinį patiekalo atspalvį. Blynams naudojami tradiciniai ingredientai: miltai, pienas, kiaušiniai, sviestas, šiek tiek cukraus ir druskos.
Australiški „Pikeletai“
Šie blynai yra mažesni už tradicinius ir valgomi Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Škotijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Gaminami iš pieno, miltų bei kiaušinių, tik tešla paruošiama tirštesnė nei įprasta. Blynų pavadinimas kilo iš Velse kepamos duonos, kuri – tamsi, lipni ir skalsi.
Kiniški „Bingai“ arba laiškinių svogūnų blynai
Jie traškūs išorinėje, minkštesni viduje ir stulbinantys savo sluoksniais. Įprasta patiekalą vadinti blyneliais, tačiau pastarasis panašesnis į duoną, pagamintą iš neraugintos tešlos. Ji sluoksniuojama su laiškiniais svogūnais ir aliejumi. Blynai dažniausiai patiekiami su specialiu sojų padažu.
Daniški blynai–spurgytės
Jie gaminami iš paprastos tešlos, tačiau kepami specialioje keptuvėje. Taip paruošti labiau primena ne blynelius, o apvalias, sočias ir dangiško skonio spurgas. Jos tampa dar gardesnės, kai viduje – uogienė, bananai ar šokoladinis kremas. Dieviškas desertas!
Visa tai – tik dalis visų blynų rūšių. Šio patiekalo gamybos būdų yra tiek daug, jog visi lengvai ras savo mėgstamiausią.
