Alergologijos ir klinikinės imunologijos klinikos „ImunoTera“ gydytoja Gabija Brusokienė įspėja – erkės gali sukelti ne tik infekcijas, bet ir retą, tačiau pavojingą alergiją mėsai, įskaitant reakciją į kitus žinduolių kilmės gaminius. Ši būklė gali pasireikšti net ir žmonėms, kurie anksčiau neturėjo jokių alergijų.
Pavasarį bundant gamtai bunda ir erkės, todėl šiuo metų laiku ypač svarbu prisiminti jų keliamus pavojus sveikatai. Kai kalbame apie erkes, dažniausiai galvojame apie Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Vis dėlto erkės gali būti susijusios ne tik su infekcijomis. Daliai žmonių erkės įkandimas gali tapti ir alerginės ligos pradžia. Alfa-gal sindromas yra vis dažniau atpažįstama būklė, kai po erkės įkandimo organizmas tampa jautrus alfa-gal cukraus molekulei, randamai žinduolių mėsoje ir kai kuriuose kituose žinduolių kilmės gaminiuose.
Ši liga svarbi tuo, kad dažnai lieka neatpažinta. Žmogus gali daugybę metų gerai toleruoti jautieną, kiaulieną ar avieną, o po erkės įkandimo staiga pradėti patirti odos, virškinimo ar net sistemines alergines reakcijas. Kadangi simptomai pasireiškia ne iš karto, o tik po kelių valandų, ryšys su maistu dažnai lieka nepastebėtas. Dėl to žmogus gali ilgą laiką klaidžioti tarp skirtingų diagnozių, ieškoti atsakymų, keisti gydytojus ir tyrimus, nesuprasdamas tikrosios savo negalavimų priežasties. Vienas, atrodytų, nereikšmingas erkės įkandimas gali tyliai pakeisti kasdienybę ir ilgam įvelti į neaiškių simptomų bei nusivylimo gydymu ratą.
Kas yra alfa-gal sindromas
Alfa-gal sindromas yra alerginė reakcija į galaktozę-alfa-1,3 galaktozę (alfa-gal). Tai cukraus molekulė, randama daugumos žinduolių audiniuose. Žmogaus organizme jos nėra, todėl kai kuriems žmonėms imuninė sistema po erkės įkandimo pradeda gaminti specifinius IgE antikūnus prieš alfa-gal. Vėliau, suvalgius žinduolių mėsos ar susidūrus su kitais alfa-gal turinčiais gaminiais, gali prasidėti alerginė reakcija. Svarbu suprasti, kad tai nėra klasikinė infekcinė erkių platinama liga. Tai alerginė būklė, kurios pradžia susijusi su erkės įkandimu ir imuninės sistemos persitvarkymu.
Kaip erkės sukelia šią alergiją mėsai
Manoma, kad erkės įkandimo metu su jos seilėmis į žmogaus kūną gali patekti alfa-gal cukraus molekulė. Imuninė sistema ją atpažįsta kaip svetimą medžiagą ir pradeda gaminti antikūnus. Po tokio įsijautrinimo kai kuriems žmonėms alerginė reakcija gali pasireikšti suvalgius žinduolių kilmės gaminių, dažniausiai jautienos, kiaulienos, avienos, elnienos ar kitos raudonos mėsos. Kai kuriems negalavimus gali sukelti ir želatina, kai kurie pieno produktai ar tam tikri vaistai.
Svarbu žinoti, kad alfa-gal sindromas išsivysto ne po kiekvieno erkės įkandimo. Vis dėlto pasikartojantys įkandimai gali didinti jautrinimo riziką, o jau susirgus palaikyti didesnį organizmo jautrumą.
Kokios erkės su šiuo alerginiu sindromu siejamos
Skirtinguose pasaulio regionuose su alfa-gal sindromu siejamos skirtingos erkių rūšys. Jungtinėse Valstijose svarbiausia yra Amblyomma americanum erkė. Europoje su šiuo sindromu siejama paprastoji erkė Ixodes ricinus, kuri yra plačiai paplitusi ir Lietuvoje. Todėl kalbėdami apie erkių riziką turime prisiminti, kad jų poveikis neapsiriboja vien infekcijomis.
Kodėl šią ligą atpažinti sunku
Dauguma maisto alergijų pasireiškia greitai. Tuo tarpu alfa-gal sindromui būdinga vėlyva reakcija. Požymiai dažniausiai prasideda po 2-6 valandų nuo žinduolių mėsos ar kito sukeliančio gaminio vartojimo. Dėl to žmogus dažnai nesusieja vakare suvalgyto patiekalo su naktį prasidėjusiu bėrimu, pilvo skausmu ar dusuliu.
Kartais požymiai būna ryškesni po riebesnio maisto, didesnio mėsos kiekio, alkoholio, fizinio krūvio ar vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Todėl klinikinis vaizdas gali atrodyti nepastovus ir klaidinti.
Kokie požymiai siejami su alfa-gal alerginiu sindromu
Alfa-gal sindromo simptomai gali būti labai įvairūs. Vieniems vyrauja odos požymiai, kitiems labiau pasireiškia virškinimo trakto negalavimai, o kai kuriems gali išsivystyti sunki sisteminė alerginė reakcija.
Dažniausiai pasireiškia dilgėlinė, odos niežėjimas, paraudimas ar patinimas. Gali tinti lūpos, vokai ar kitos veido sritys. Kai kuriems ligoniams vyrauja pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Sunkesniais atvejais gali atsirasti silpnumas, svaigulys, dusulys, spaudimas krūtinėje ar net išsivystyti anafilaksija.
Kai kuriems žmonėms būtent virškinimo trakto požymiai yra pagrindiniai, todėl liga gali būti klaidingai palaikoma dirgliosios žarnos sindromu, maisto netoleravimu ar tulžies pūslės sutrikimu.
Kaip nustatoma alfa-gal sindromo diagnozė
Diagnozė remiasi ne vienu požymiu, o kelių svarbių dalių visuma. Kaip teigia „ImunoTera“ klinikos gydytoja Gabija Brusokienė, pirmiausia yra vertinama požymių istorija. Gydytojui alergologui svarbu žinoti, ar požymiai kartojasi po žinduolių mėsos vartojimo, kada jie prasideda, ar buvo erkių įkandimų, ar reakcijos stiprėja po tam tikrų produktų.
Svarbiausias laboratorinis tyrimas yra specifinių IgE antikūnų prieš alfa-gal nustatymas kraujyje. Tačiau vien teigiamo tyrimo nepakanka. Kai kurie žmonės gali turėti įsijautrinimą, bet neturėti klinikinių simptomų. Todėl tyrimo rezultatus visada reikia vertinti kartu su simptomais ir gydytojo alergologo išvada.
Kartais papildomai patariama stebėti savijautą vengiant įtariamų gaminių.
Parengta pagal „ImunoTera“ pranešimą
