Antradienis, 28 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Kauno Naumiestis pasakoja savo istoriją

www.alkas.lt
2021 09 26 13:56
0
Kauno Naumiestis pasakoja savo istoriją

Kaunas, Naujamiestis | kaunas.lt nuotr.

Kaune 1919–1939 metais radosi unikalus reiškinys, iki šiol išskiriantis Lietuvą Europos kontekste. Tai – sudėtingų įvykių sūkuryje gimusi optimistinė tarpukario architektūra ir su ja susiję istoriniai, kultūriniai bei urbanistiniai pokyčiai. Kviečiame iš arčiau susipažinti su viena iš UNESCO sąrašo pretendenčių – Kauno Naujamiesčio teritorija.

Susikūrė gamtos ir poreikių pagalba

Dabartinio Kauno centro – Naujamiesčio – planas į istoriją nugulė dar 1843–1847 m., Rusijos carui Nikolajui I-ajam įsteigus Kauno guberniją. Tuščioje lygumoje, už istorinio miesto ribų, buvo nuspręsta kurti naują kvartalą ir statyti carinės imperijos kariuomenei reikalingus pastatus.

Naujamiestis buvo projektuojamas pagal įprastą modelį – statyboms skiriant dvigubai didesnį plotą už senamiesčio teritoriją, ją suskirstant į stačiakampes zonas su taisyklingu gatvių tinklu. 226 hektaruose buvo numatyta net 411 tokių sklypų, tačiau gamtos reljefas pakoregavo projektuotojų planus. Taisyklingas ribas laužė ir formavo Žaliakalnio šlaitai ir Nemuno vingiai.

Naujų statybų epicentru tapo naujai nutiesta Laisvės alėja. Būtent aplink ją kilo ir plačiai išsibarstė pastatai, tačiau visuomeninio gyvenimo ir prekybos centru dar kurį laiką išliko senamiestis. Ši situacija pakito pradėjus tiesti geležinkelio liniją tarp Varšuvos ir Sankt-Peterburgo bei statyti Kauno geležinkelio stotį. XIX a. pabaigoje čia kėlėsi naujasis Kauno pramoninis centras.

Dar vienu svarbiu postūmiu kvartalo augimui tapo Vytauto prospektas. Šiai gatvei susijungus su Laisvės alėja, jos tapo pagrindine Kauno judėjimo arterija ir ašimi, aplink kurią intensyvėjo privačių, visuomeninių ir administracinių Kauno tvirtovės pastatų statybos.

Optimistinė sostinės statyba

„Tarpukariu Naujamiestyje vyko virsmas iš plačiai išplėtoto žemaūgių pastatų kvartalo į urbanizuotą miesto centrą. Tai pasiekta ne griaunant seną ir statant naują, bet per miesto pastatų modernėjimą ir turimų išteklių pritaikymą visuomenės poreikiams.

Ši teritorija simboliškai ir istoriškai lieka itin svarbi Kaunui, nes čia buvo padėtas pamatas naujai Respublikai, o dabar turime UNESCO vertą teritoriją su didele koncentracija autentiškų modernistinių pastatų“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

1919 m. Lietuvos Vyriausybės perkėlimas į Kauną žymi naują miesto vystymosi erą. Čia turėjo įsikurti ir dirbti oficialus šalies valdymo aparatas, todėl Naujamiestis išskirtinai greitai transformavosi.

Po pirmojo pasaulinio karo Kaunas ištuštėjo, jame trūko patogumų – vandentiekio ar net kanalizacijos. Į naują šalies sostinę plūstelėjus gyventojų bangai – ėmė aktualėti būsto ir darbo erdvių problema, todėl prasidėjo carinių pastatų rekonstrukcijos, ant žemaūgių stogų kilo papildomi aukštai.

Intensyviausias statybų bumas prasidėjo 1930-1940 metais. Carinio miesto gatvėse pradėjo dygti 3-6 aukštų pastatai, reprezentuojantys naują sostinę. Muziejai, bankai, ambasados, mokyklos, kultūros bei administracijos įstaigos užpildė laisvus sklypus. Žaliakalnio nuokalnėse formavosi gyvenamųjų namų ir miesto vilų rajonas.

Daugiafunkciniai pastatai tapo miesto šerdimi, pritaikyta būtiniausiems kauniečių poreikiams: užimtumui, komercijai, švietimui, sveikatos apsaugai, pramogoms, patogiam gyvenimui ir poilsiui.

Trys Naujamiesčio veidai

Naujamiesčio svarba – neabejotina iki pat šių dienų. Čia išsidėsčiusi didžiausia koncentracija reikšmingiausių modernizmo pastatų – net 594. Statiniai išlaikę savo autentišką architektūrinę vertę bei tapę neatsiejama Kauno miestovaizdžio dalimi, turinčia net kelis skirtingus veidus:

Centrinis Naujamiestis – tarp 1919 ir 1939 metų susikūręs administracinis ir kultūrinis centras, kuris evoliucionavo iš XIX a. pamatų. Jis pelnytai gali būti laikomas Laikinosios sostinės branduoliu. Čia buvo sprendžiami administraciniai, apgyvendinimo, naujai sukurtos valstybės vietų įamžinimo klausimai. Visa tai vyko ne naujoje teritorijoje, o jau esamame carinės tvirtovės, suplanuotų gatvių tinkle ir nedidelių pastatų aplinkoje.

Reikšmingiausiomis centro vertybėmis išliko: Centrinio pašto rūmai, „Pienocentro“ rūmai, Vytauto didžiojo karo muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmai, Kauno įgulos karininkų ramovė, namai V. Putvinskio g. ir daugelis kitų objektų.

Gyvenamasis Naujamiestis – tarpukariu iškilęs aukštosios ir viduriniosios klasės kvartalas. Centrinį naujamiestį apsupo – V. Putvinskio g. ir K. Būgos gatvėse – nauji gyvenamieji namai, skirti kaimiškų šaknų turintiems naujiesiems Kauno gyventojams, kurie sudarė tuometinės valstybės kūrimo elitą.

Čia galime rasti dailininko A. Žmuidzinavičiaus, Kauno burmistro ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir J. Vileišio apartamentus, įspūdingą banko tarnautojams suprojektuotą gyvenamąjį namą ir daugybę kitų vilų.

Pramoninis Naujamiestis – kvartalas tarp Nemuno ir Kauno geležinkelio stoties. Egzistuojantis industrinis palikimas buvo integruojamas su naujai kuriamais maisto, metalo ir kitų pramonės šakų fabrikais. Tai zona, kuri neatsiejama nuo naujai kuriamos valstybės ekonominės galios vystymo. Jau 1937 m. Kaune įsikūrusi pramonė sudarė 40 proc. visos šalies pramoninės jėgos.

Iki šių dienų galime pasigrožėti „Pienocentro“ pramoniniu kompleksu, „Kauno audinių“ tekstilės gamykla ar „Lietūkio“ būstinės pastatu.

Kauno Naujamiesčio turtai – tik dalis į Pasaulio paveldo sąrašui nominuotų vertybių. Nemažai išskirtinių ir puikiai išsilaikiusių pastatų stovi gretimose Žaliakalnio teritorijose.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno Nemuno saloje pradėtos vienintelio šalyje mokslo muziejaus statybos
  2. Jau galima įsigyti elektroninį bilietą į Kauno zoologijos sodą
  3. Apie šimtas kultūros vertybių aprašytos naujame leidinyje „Kauno Naujamiestis“
  4. Kuriamas virtualus Kauno atminties archyvas
  5. VDU Kauno botanikos sode plasnoja tropiniai drugeliai
  6. Kauno marių regioninis parkas kviečia prisijungti prie pakrančių tvarkymo
  7. Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?
  8. Lietuvos laivyno siekiai – istorija ir dabartis
  9. Vilniaus universitetas atveria vartus į LDK istoriją
  10. Senovės baltų gyvensenos stovykla „Tauro guolis“ kviečia žaisti istoriją
  11. Tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę“ kvies prisiminti istoriją (programa)
  12. Miglotos Kauno Panemunės tilto statybos
  13. Kauno tarpukario architektūra – pakeliui į UNESCO
  14. Ką gali papasakoti Kauno senamiesčio istorijos
  15. Seniausioje Kauno gatvėje – didieji pokyčiai
  16. Kauno tarpukario laikotarpio architektūra pakeliui į UNESCO
  17. Kviečia paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
  18. Kauno tarpukario architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas
  19. Kauno geležinkelio stotyje atidaryta istorinių fotografijų paroda
  20. Kauno centrinis paštas paskelbtas kultūros paveldo vertybe

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

89% lankomiausių internetinių svetainių neatitinka BDAR | „TermsHub“ nuotr.

89% lankomiausių internetinių svetainių neatitinka BDAR

2022 06 28
Smiltė Matulionytė su kolegomis | VDU nuotr.

Mokytojus labiausiai apsunkina laiko trūkumas

2022 06 28
Muziejai pavasarį sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių | lrv.lt nuotr.

Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių

2022 06 28
Lietuvos autorių knygos Ukrainoje bus leidžiamos ir garsiniu formatu | R. Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr.

Lietuvos autorių knygos – garsiniu formatu

2022 06 28
Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa

Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa

2022 06 28
Rasos šventė ant Altonės piliakalnio | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Rasos šventė ant Altonės piliakalnio

2022 06 27
Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus

Nuo liepos keisis sporto finansavimo tvarka

2022 06 27
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą

2022 06 27
„O mano sportas! - Tradicinis sportas ir žaidimai“ | rengėjų nuotr.

Etnosportas stiprino tautinę tapatybę      

2022 06 27
Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų | lrv.lt nuotr.

Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų

2022 06 27
Rodyti daugiau

Naujienos

89% lankomiausių internetinių svetainių neatitinka BDAR | „TermsHub“ nuotr.
Lietuvoje

89% lankomiausių internetinių svetainių neatitinka BDAR

2022 06 28
Kalbos forumas | Alkas.lt ekrano nuotr.
Kalba

Keiktis sveika? Kalbos forumas apžvelgs kalbos šiukšles

2022 06 28
Smiltė Matulionytė su kolegomis | VDU nuotr.
Lietuvoje

Mokytojus labiausiai apsunkina laiko trūkumas

2022 06 28
Muziejai pavasarį sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių | lrv.lt nuotr.
Istorija

Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių

2022 06 28
Lietuvos autorių knygos Ukrainoje bus leidžiamos ir garsiniu formatu | R. Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr.
Kultūra

Lietuvos autorių knygos – garsiniu formatu

2022 06 28
Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa
Lietuvoje

Sostinėje tvarkoma Minsko plento atkarpa

2022 06 28
Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Žmonės

Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius

2022 06 28
Rasos šventė ant Altonės piliakalnio | O. Gaidamavičiūtės nuotr.
Etninė kultūra

Rasos šventė ant Altonės piliakalnio

2022 06 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Grėsmė kišenėje apie Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 89% lankomiausių internetinių svetainių neatitinka BDAR
  • Keiktis sveika? Kalbos forumas apžvelgs kalbos šiukšles
  • Mokytojus labiausiai apsunkina laiko trūkumas
  • Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1684; komentarų: 33
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 979; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 874; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 730; komentarų: 7
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 602; komentarų: 8
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 590; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

89% lankomiausių internetinių svetainių neatitinka BDAR

by Kristina Aleknaitė
2022 06 28
0
89% lankomiausių internetinių svetainių neatitinka BDAR | „TermsHub“ nuotr.

Lietuvių startuolio „TermsHub“ atliktas tyrimas rodo, kad net 89% didžiausių Lietuvos svetainių neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Galima drąsiai...

Skaityti toliau

Mokytojus labiausiai apsunkina laiko trūkumas

by Kristina Aleknaitė
2022 06 28
0
Smiltė Matulionytė su kolegomis | VDU nuotr.

„Šiuolaikiniame vaikų ugdyme labiausiai pasigendu laiko. Tai viena didžiausių problemų, kuri demotyvuoja ir patyrusius mokytojus, ir pradedančius mokytojus“, – sako...

Skaityti toliau

Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių

by Kristina Aleknaitė
2022 06 28
0
Muziejai pavasarį sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių | lrv.lt nuotr.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios nuo jo bėgantiems šios šalies gyventojams mūsų kultūros įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10
  • Povilas apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Grėsmė kišenėje apie Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 27 13:10

Kitas straipsnis
Konteineriai | wastevision.com nuotr.

Siūloma įsivesti daniškąją atliekų rūšiavimo būdą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai