Balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas ir Lenkijos Respublikos Seimas ir Senatas reiškia įsitikinimą, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado idėjos tapo valstybių – Abiejų Tautų Respublikos įpėdinių – piliečių politinio identiteto pagrindu. Taip pabrėžiama šiandien Seimo priimtoje rezoliucijoje, kurioje pabrėžiama išskirtinė 1791 m. akto svarba lenkų ir lietuvių tautoms ir atiduodama pagarba šiuolaikinio konstitucionalizmo paveldui.
Šis dokumentas parašytas bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Seimui ir Lenkijos Respublikos Seimui ir Senatui. „Identišką rezoliuciją jau prieš keletą savaičių priėmė Lenkijos Seimas ir Senatas. Taip tęsiama graži tradicija, pradėta praėjusiais metais, kai minint Liublino unijos 450 metų sukaktį buvo priimta rezoliucija abiejuose parlamentuose, pažymint abiem tautoms svarbias ir reikšmingas datas“, − pristatydama šią iniciatyvą sakė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kaip primenama Seimo priimtame dokumente, prieš 230 metų Varšuvos karališkosios pilies, Abiejų Tautų Respublikos valdovų rezidencijos, Senatorių salėje buvo priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji rašytinė konstitucija Europoje. 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija yra Ketverių metų seimo reformų rezultatas.
Seimo rezoliucijoje akcentuojama, kad Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimas įrodė Lenkijos ir Lietuvos elito politinę atsakomybę ir novatoriškos visuomeninės santvarkos teisinės minties pergalę. Šios vertybės buvo nurodytos Abiejų Tautų tarpusavio įžade – Konstituciją įgyvendinančiame įstatyme, kurį Ketverių metų seimas priėmė 1791 m. spalio 20 d. Juo buvo patvirtinta daugiatautės, respublikai palankių pažiūrų pagrindu sukurtos bendruomenės jėga.
„Valdymo Įstatymas buvo grindžiamas visuomenės santykių demokratizavimo samprata ir valdžių padalijimo principu. Tai buvo siekio sukurti stiprią valstybę išraiška. Šis įstatymas buvo visuomenės sutarties, pagrįstos įsitikinimu, kad, kaip teigiama Konstitucijos V straipsnyje, „visa žmonių visuomenės valdžia kyla iš tautos valios“, forma. Pagarba asmens teisėms ir pilietinio etoso įtvirtinimas turėjo garantuoti šalies didybę. Valdymo Įstatymas įteisino konstitucinę monarchiją – sistemą, kuri daugelyje Europos valstybių buvo sukurta tik vėlesniame amžiuje. Konstitucija buvo aiški politinio suvereniteto išraiška, nepriklausomybės nuo kaimyninių galių demonstravimas ir raginimas atnaujinti Abiejų Tautų Respubliką“, – rašoma Seimo rezoliucijoje.
Už šią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-434) vieningai balsavo 103 Seimo nariai.
Daugiau žinių apie 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstituciją ir jos epochą pristatoma Seimo svetainėje.
*Savo paveiksle Janas Mateika sujungė Ketverių metų seimo reformų ir Abiejų Tautų Respublikos saulėlydžio istorijos praeitį, dabartį ir ateitį į vieną visumą. Paveiksle dailininkas pavaizdavo apie 35 to meto istorines asmenybes: 1-as – valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis, 2-as – Lenkijos Karūnos konfederacijos maršalas Stanislovas Małachowskis, 3-ias – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos maršalas, LDK artilerijos generolas, Lietuvos Brastos pavieto pasiuntinys Kazimieras Nestoras Sapiega, 4-as – vienas iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų Hugas Kolontajus, 5-as – vienas iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų, Lietuvos didysis maršalas Ignotas Potockis, 6-as – Smolensko vyskupas Timotiejus Povilas Goženskis, 7-as – Tadas Kosciuška, 1792 m. karo su Rusija dalyvis ir 1794 m. sukilimo vadas, 8-as – Konstitucijos rėmėjas, Lietuvos kariuomenės generolas majoras, Livonijos pasiuntinys Mykolas Zabiela, 9-as – Vshovo pasiuntinys Janas Suchorzewskis grasinantis nužudyti savo šešiametį sūnų, 10-as – Lenkijos Karūnos didysis etmonas Pranciškus Ksaveras Branickis, Gegužės 3-iosios Konstitucijos priešininkas ir vienas iš Targovicos konfederacijos kūrėjų.
Dailininkas Janas Mateika, 1892 m. | Lenkijos nacionalinė biblioteka. G.29247
Ar šie rinkimai ir buvo perversmas?
Ar gal ,,liberalų” ir ,,konservatorių” Seimas Lietuvą prichvatizavo ir deda, ją kur nori?
To meto nuotraukos – kai Nepriklausomybės idealais kvėpavome
Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/vitas_tomkus_ne_tau_martynai_melynas_dangus/
Mūsų Seimas, ragina atnaujinti Abiejų Tautų Respubliką? Atnaujinus, lenkai iškart pareikštų, kad “Wilno naše” ir, naudodamiesi tuo, kad Baltarusija buvo LDK sudėtyje, mūsų vardu pareikštų, jog baltarusių tauta “teisėtai” priklauso Lenkijai, taip pat ir rusų Smolenskas. Kas, visgi, žaidžia Čmilytės-Nielsen rankomis? Gal ji pati, išstojus per LTV, paaiškins. Laimei, tokiam Seimo išsišokimui neutralizuoti turime Prezidentą ir tautos referendumą, kur niekaip nebus sutikta su perspektyvą būti išmestiems iš NATO, kadangi NATO yra gynybinė, o ne imperinių valstybių organizacija.
išklausykime ir kitiems nuorodą išsiųskime
– youtube.com/watch?v=57O39bqE6nQ
Lietuvos istorijos priešai. Tomas Baranauskas.
– youtube.com/watch?v=oclnY7Q5_EQ
Kaip valstybė pasiduoda įtakai? Valdas Rakutis
Bus dėl ko lietuviškam Seimui atsiprašyti Tautą už Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Partizanų ir Sąjūdžio dvasios trypimą, jų idealų išdavimą ir paskelbti šią rezoliuciją niekine.
Ši Rezoliucija – tai Lietuvos valstybės,lietuvių ir jos piliečių politinė ir moralinė išdavystė. Šis Lietuvos Seimas tapo Lenkijos politinės valdžios vasalu.Lietuvai ,jos tautai Gegužės 3-osios Konstitucija yra tik atmintinis istorinis faktas,bet ne daugiau.
Ne šiaip tie maži žmogeliukai vis dejuoja, kad jiems mūsų konstitucija nepatinka, trukdo gyventi 🙁 Todėl prireikė svistopliaskos ,,geresnės” (nes svetima?) konstitucijos proga… Kaimynė žadėjo balių surengti?.. Teatralizuotą?
Įdomu , pakviestieji – išrinktieji “panai baliauninkai” krakoviaka moka šokti. Manau , kad ne. Tada Viktorija Čmil iš Lenkijos privalo pasikviesti “repetitorių” . Labai negražu būtų , jei Ponai lenkai šoks savo , o “antros tautos chamai – klumpiai” savo. Kaimynams, žiūrint į tokį “bardaką” , gali kilti noras eilinį kartą išsidalinti šokėjus.
‘..Šis įstatymas buvo visuomenės sutarties, pagrįstos įsitikinimu, kad, kaip teigiama Konstitucijos V straipsnyje, „visa žmonių visuomenės valdžia kyla iš tautos valios“, forma. Pagarba asmens teisėms ir pilietinio etoso įtvirtinimas..’
nu graziai skamba, bet… apie Lietuvos statuso pazemiimo iki vaivadijos jau ir kalbeti neverta (ir taip senai tai visiem aisku), si karta kitas klausimas kamuoja. visi tie grazus zodziai ‘visuomenes sutarties’, ‘valdzia kyla is tautos’ panasu taikytini tik slektelems. tai yra, ta konstitucija iteisino ponu valdzia, o paprasti burai jokiu teisiu anei laisviu negavo. tauta tapatinti tik su ponuliais didele klaida (panasu dabar matome kazka panasaus), ka puikiai parode veliau seke ivykiai