Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją

www.alkas.lt
2018-05-08 18:54:49
12
Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.
Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“,  kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už  šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, kad visos valstybės, įsikūrusios buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse, turėtų galimybę tapti laisvos ir vieningos Europos dalimi.

Priimtoje deklaracijoje pabrėžiama, kad Ukrainos siekis apsiginti nuo agresoriaus ir atgauti okupuotas žemes bei sukurti saugią, klestinčią ir europietišką valstybę, suartėjančią su NATO ir Europos Sąjunga, yra ir strateginis Lietuvos siekis. Lietuva kviečia Lenkiją ir Ukrainą, visoms kartu, imtis bendrų žygių ir padaryti viską, kad tai taptų ir visų mūsų partnerių Vakaruose svarbiausiu siekiu.

Deklaracijoje pažymima, kad 1791 metų gegužės 3-iosios Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija buvo pirmoji šiuolaikinė Konstitucija Europos žemyne ir antroji visame pasaulyje, ji apibrėžė modernią valdžios institucijų sąrangą bei pabrėžė teisinės valstybės ir žmogaus teisių konstitucinių vertybių svarbą. Konstitucinė Abiejų Tautų Respublikos struktūra, kaip suverenių valstybių sąjunga, buvo užbaigta svarbiu 1791 m. spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio Įsipareigojimo įstatymu.

„Prieš šimtą metų atkūrę savo nepriklausomas valstybes, visi kartu išgyvenome sudėtingą ir tragišką XX amžių: okupacijas, karus, pokario rezistentų žūtis ir tragiškas tremtis, holodomorą, holokaustą ir ilgą laiką buvome priversti gyventi be žmogaus teisių ir europietiškų vertybių, kurios buvo garantuotos dar 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucijoje. Vėl būdami laisvi ir aukštai vertindami tai, kad mus vienija bendra istorija bei turtingas bendras kultūrinis paveldas ir Gegužės 3-iosios Konstitucijos vertybės, pabrėžiame, kad šiandien mus dar labiau vienija šių dienų ir ateities bendri svarbiausieji iššūkiai“, – rašoma deklaracijos projekte.

Seimo priimtoje deklaracijoje pabrėžiama, kad su šūkiu „Už jūsų ir mūsų laisvę“ lietuviai ir lenkai, ukrainiečiai ir gudai, žydai ir totoriai, kitų tautų žmonės mūsų žemėse ėjo ginti Gegužės 3-iosios Konstitucijos europietiškų idealų, o XX amžiaus viduryje laisva ir vieninga Europa buvo sukurta su tokiu pat šūkiu.

Primename, kad gegužės 3 d., kartu su Lenkijos Seimo ir Ukrainos Aukščiausios Rados atstovais Lietuvos Respublikos Seimas iškilmingai paminėjo Lietuvoje prieštaringai vertinamos 1791-ųjų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje metines.

Prieš specialiai Gegužės 3-iosios Konstitucijai paminėti skirtą neeilinį Seimo posėdį, Vilniaus Sąjūdžio taryba Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo surengė mitingą, kuriame pasisakė prieš Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinių minėjimą Lietuvos Seime ir dėl Seimo bandymų įteisinti lenkiškas raides oficialioje Lietuvos raštvedyboje.

Sąjūdininkų teigimu, 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijoje neminimas Lietuvos valstybės vardas, o šios Konstitucijos priėmimo pasekmėje buvo pradėta naikinti Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir išaukštinama Lenkija.

Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.
Liudvikas Rasimas | Asmeninė nuotr.

Teisininko ir Kovo 11-osios akto signataro Liudviko Narcizo Rasimo vertinimu vadinama Gegužės 3-osios konstitucija yra „svarbi ne tik bandymu dvi iki tol egzistavusias valstybes paversti vieninga unitarine valstybe, kiek tokio bandymo pasekmėmis“. 

„Pagal šį įstatymą Lietuva visiškai prarado savo valstybingumą, buvusi jos teritorija tapo Lenkijos teritorija, dviejų tautų parlamentinė sąjunga tapo realine vienos lenkų tautos valstybe… Lenkijos bandymai padėtį švelninti, „konstituciją“ išversti į lietuvių kalbą ir tų pačių metų spalio 22 d. priimti Lietuvos elito reikalaujamą „Abiejų tautų tarpusavio garantijų aktą“, teisės prasme nieko nepakeitė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė liko tik karaliaus garbės titule, dvi valstybės Konstitucijoje paminimos tik kalbant apie Vyriausiojo tribunolo dekretus, t. y. jų teisėtumą, gi Lietuva laikoma tik viena iš Lenkijos provincijų“, – sako signataras.

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.
Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pasak Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko Gintaro Karoso, „niekas net ir labai norėdamas nepaneigs Gegužės 3-iosios konstitucijos dvasios, alsuojančios ypač tam laikotarpiui pažangiomis laisvės ir demokratijos idėjomis. Tačiau konstitucijoje nebelieka žodžio „Lietuva“ ir ši konstitucija, kad ir kaip mums būtų apmaudu, užbaigia Lenkijos įtakos šešėlyje formaliai tebegyvavusią Lietuvos valstybę“.

„Teisinis veikalas, užbaigęs senos ir garbinga istorija, galybe bei asmenybėmis garsėjusios valstybės raidą, nevertas pagarbos kaip valstybės konstitucija. Dėl įvairių priežasčių valstybės kartais baigiasi: de facto ir de jure. Likus nors vienai iš egzistavimo požymių, nors ir nebepilnakraujė, sužeista ar palaužta, valstybė dar tebebūna gyva, tebeegzistuoja. 1791 m. Gegužės 3-iosios Abiejų Tautų Respublikos Seimo priimta konstitucija formaliai dar egzistavusiai Lietuvai padėjo pabaigos tašką“, – teigia G. Karosas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija
  2. Seimas minės Gegužės 3 d. Konstituciją. Sąjūdininkai protestuos (tiesioginė transliacija)
  3. Seimas priėmė rezoliuciją dėl strateginės Lietuvos ir JAV partnerystės
  4. Seimas priėmė rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje
  5. Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas
  6. Seimas priėmė pataisas sustiprinsiančias Lietuvos ginkluotąsias pajėgas įvedus karo padėtį
  7. „Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video)
  8. Užsienio reikalų komitetas priėmė pareiškimą dėl kovos prieš tarptautinį terorizmą
  9. „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“: Piliečių diskriminacijos išvengsime tik priėmę latvišką asmenvardžių rašybos variantą
  10. Helsinkyje paminėta Gegužės 3-osios Konstitucijos diena
  11. Seimas apsisprendė siūlyti vyriausybei pradėti tarimąsi su ES dėl vasaros laiko taikymo
  12. Seimas rinksis į pavasario sesiją (tiesioginė transliacija)
  13. Seimas išplėtė užsieniečių neįsileidimo į Lietuvą pagrindus
  14. Seimas pritarė Sauliaus Skvernelio kandidatūrai į Ministrus Pirmininkus
  15. Seimas pritarė XVII Vyriausybės programai (video, nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Bartas says:
    7 metai ago

    “Tačiau konstitucijoje nebelieka žodžio „Lietuva“ ir ši konstitucija, kad ir kaip mums būtų apmaudu, užbaigia Lenkijos įtakos šešėlyje formaliai tebegyvavusią Lietuvos valstybę“.
    Tai pradžia ir pabaiga viso šito skelbiamo šlamto (kažkokios konstitucijos) . Neturi ateities viso šito minėjimas ir didžiavimasis , kad jau Lietuva sunaikinta.
    O du Tautos naikintojai K ir K (tik tiek verti) , mano manymu, įsirašė į tas patį sąrašiuką su kapsukais, angariečiais, paleckiais , sniečkais. ir kt. atmatomis. Nekenčiu išdavikų.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    7 metai ago

    Įpratimas – antras prigimimas, teigė mano amžinatilsis tėvas.
    Ar tik ne iš to, seno, dar iš anų laikų atėjusio įpročio, 2K dar ir šiandien elgiasi, lyg ir toliau soc. lenktynėse dalyvautų, lyg dėl pereinamosios Vėliavos varžytųsi – už nuopelnus, vykdant zadanijas iš Centro. Tik šįkart dėl „modernesnės”, dėl pusiau raudonos vėliavos. Ir Centro „geografinė orientacija” kita.
    Tačiau – apie Lietuvą tylint – ar turi pagrindo Ukraina ir toliau Kubiliaus tiesomis (pasi)tikėti?

    Atsakyti
  3. Taip says:
    7 metai ago

    Netiesa,kad ,,Gegužės 3-iosios Konstitucija” tapo Pirmoji rašytinė šiuolaikinė Konstitucija Europoje. Lietuvos Statutai,ypač III Statutas-pasižymintis šiuolaikiškumu -yra pirmasis Konstitucinis aktas Europos žemyne.Tad, kas nutiko Lietuvai,kad ,,Trečiojo Statuto” paskelbimo metinių nešvenčiama ? Apgailėtina, kad Lietuvos valstybingumo teisinio panaikinimo metines- ,,Gegužės 3-iąją ” – lietuviškas politinis elitas švenčia.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      7 metai ago

      Spirale kartojasi kažkada bajorijos išbandytas „vakarietiškėjimas” per susilenkinimą bei sulenkinimą.
      Ir kartosis, kai visuomenėje nėra kritinės masės žmonių, nesuvokiančių SAVO TAUTOS VERTYBIŲ, kuo jos unikalios, ko iš jos likęs pasaulis pasimokyti galėtų…

      Atsakyti
  4. Arūnas says:
    7 metai ago

    taigi, ši konstitucija nepanaikinta ir neišnyko, ką rodo Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo „Gegužės 3-iosios dienos deklaracija“ . Todėl vis dar esame Lenkijos dvasinė provincija, kresas, be savo valdžios, tradicijų ir dvasios, nors tam mėgina dar priešintis grupelė disidentų. Bet pabudome ir kelkimės…

    Atsakyti
  5. Petras says:
    7 metai ago

    Straipsnis apie šiuos istorinius įvykius objektyviai (ne prolenkiška interpretacija): “Į XVIII a. istorinius įvykius Abiejų Tautų Respublikoje pažiūrėkime Lietuvos piliečio patrioto akimis” nuoroda: htt p://www2165.vu.lt/index.php/tautiskumas/7-atr

    Atsakyti
  6. Pikc says:
    7 metai ago

    Kaip pavadinti fauną, garbinančią dokumentą, panaikinusį jų valstybę kaipo tokią? Kuo jie skiriasi nuo Lietuvos inkorporavimą į sovietinę imperiją garbinančių vatnykų? Ir kokio užsienio valstybių požiūrio galima tikėtis į šalį, kurios valdžia neturi net menkiausių savigarbos užuomazgų?

    Beje, dėl tos “Gegužės 3-osios konstitucijos dvasios, alsuojančios ypač tam laikotarpiui pažangiomis laisvės ir demokratijos idėjomis” – štai “atskiroji nuomonė”:
    “[…] tai buvo vienas reakcingiausių to laikotarpio dokumentų Europoje, kurio bene pagrindinis tikslas buvo užkirsti kelią Didžiosios prancūzų revoliucijos (1789–1794) idėjų plitimui Lenkijoje. Prancūzai panaikino monarchiją, lenkai ją įtvirtino konstituciškai, prancūzai panaikino luomus, lenkai juos įtvirtino konstituciškai, prancūzai atskyrė bažnyčią nuo valstybės, lenkai katalikų bažnyčią padarė valstybinę, „viešpataujančią“, o (citata) „perėjimas iš viešpataujančio tikėjimo į kokį nors kitą yra draudžiamas ir baudžiamas kaip apostazė“. Aplinkinėse valstybėse jau buvo panaikinta baudžiava: 1781 m. – Čekijoje, 1785 m. – Vengrijoje, 1788 m. – Danijoje, 1789 m. – galutinai Prancūzijoje, o Švedijoje ir Norvegijoje jos nebūta visai, lenkai ją įtvirtino konstituciškai. Tokiais žingsniais lenkai grąžino XVIII a. pabaigos valstybę į viduramžių laikus. Be to, konstitucijoje buvo įtvirtintas „vadovaujantis lenkų tautos vaidmuo“ visuomenėje ir valstybės valdyme, o tai daugiatautėje valstybėje skamba kaip apartheidas, tik ne rasinis, o tautinis. Šalis iš „Abiejų Tautų Respublikos“ pervadinta į „Lenkijos Respubliką“.” (žr. A. Butkaus straipsnį “Gegužės 3-ios Konstitucija – karalius nuogas”). Tai tiek dėl “laisvės”, “žmogaus teisių”, “demokratijos”, “modernumo” ir “europietiškų idealų”. 😉
    O dėl nusišnekėjimo, kad čia buvo “pirmoji šiuolaikinė Konstitucija Europos žemyne” jau taikliai parašė komentatorius “taip”, tad nesikartosiu.

    Atsakyti
  7. Kažin says:
    7 metai ago

    Kas yra šiandien, kai esame valstybė teisėmis lygi su kitomis, tokių pabėdavojimų adresatas, kas tokių skriaudžiamų ‘nabagėlių’ užtarėjas?!… Pačioje Lietuvoje užtarėjo kaip ir nėra. Taigi laikas visu protu suprasti, kaip yra sakoma, kad skęstančiųjų gelbėjimasis – pačių skęstančiųjų reikalas. O tą reikalą demokratiniame gyvenime, akivaizdu, patys tegalime išspręsti vieninteliu būdu, tai 80 -procentinu dalyvavimu rinkimuose ir vieningu, 60 -procentiniu balsavimu už gerokai iš anksto tarpusavio pasitikėjimo grupėse aptartus kandidatuojančius asmenis. Taigi jokių kalnų, kad patiems save išsigelbėjus, nuversti nereikia. Per likusį laiką tereikia tik vienam kitą raginti būtinai dalyvauti rinkimuose ir nebalsuoti už tuos Seimo narius, kurie teikė ir balsavo už Seime priimtą Gegužės 3-osios rezoliuciją bei nebalsuoti apskritai už jų partijas ar šių keliamus kanditatus. Taigi tame pačių savęs gelbėjime nieko sunkaus nėra. Tereikia patikėti šia galimybe patiems save išgelbėti ir pradėti savo aplinkoje, rate raginti koliagas dalyvauti kitų metų rinkimų maratone bei svarstyti už kągi galima balsuoti, kad vėl nebūtų taip, kad ne tie išrinkti… Padėsime tašką tam savęs laikymui Lenkijos skriaudžiamais nabagėliais ir nesigręžiojant atgal į Lenkiją imsime nuo jos tolti tik tada, kai išsirinksime neprolenkišką Prezidentą, Seimą, savivaldybės merą. Nedvejodami imamės to – ir valio!

    Atsakyti
  8. Žemyna says:
    7 metai ago

    Liokajumi gimęs, parlamentaru netapsi – net jei ketvirtį amžiaus Seimo kėdę trynei…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      7 metai ago

      Žemyna, esi labai nuolaidi. Moterį tas puošia, bet aš , būdamas piktas taip negaliu pasakyti. Šliužus vadinti “liokajais” – na ,nesiverčia liežuvis. Šliužas niekada negaus tokio darbo . Jam tai per aukštai. Jis šliužas.
      Gimęs šliaužioti , skraidyti negalės. Neprisimenu , bet, tikriausiai , kažkokį “gorkį” gal ir pakartojau.

      Atsakyti
  9. jutas says:
    4 metai ago

    na, liokajai, šliužai iš Wilnо ir Коwno, ar jau pramokote lenkiškai melstis?

    Atsakyti
  10. Padėtis kinta? says:
    4 metai ago

    Kuo tai kvepia? –
    Rietenos supurtė Lenkijos politinę areną: kalbos apie pirmalaikius rinkimus pasiekė apogėjų
    – lrytas.lt/pasaulis/rytai-vakarai/2021/02/21/news/rietenos-supurte-lenkijos-politine-arena-kalbos-apie-pirmalaikius-rinkimus-pasieke-apogeju-18355095/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • >Vilnai apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Tomas Jakutis apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Koks sportas naudingiausias sveikatai?
  • Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?
  • Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai
  • Namo fasadas – ne tik išvaizda, bet ir investicija

Kiti Straipsniai

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir agresija Ukrainoje

J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

2025 07 12
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Andrius Vyšniauskas

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Prof. Vytautas Radžvilas | Asmeninė nuotr.

Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas

2025 07 10
Šuo, labradoras

Žmonėms su negalia bus užtikrintas šunų pagalbininkų prieinamumas

2025 07 09
Jurgis Razma

J. Razma dėl rengiamo valstybės biudžeto kreipėsi į STT

2025 07 09
Parama Ukrainai

Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių

2025 07 08
Dovilė Šakalienė

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • >Vilnai apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Tomas Jakutis apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Blogspot.com nuotr.

M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai