Gegužės 7 dieną Lietuvos ir Lenkijos ambasados Suomijoje iškilmingo priėmimo metu pirmą kartą drauge minėjo Abiejų Tautų Respublikos 1791-ųjų gegužės 3-osios Konstitucijos priėmimą.
Helsinkio Riterių namuose susirinkusius svečius – Lietuvos ir Lenkijos bičiulius, lietuvių ir lenkų bendruomenių Suomijoje atstovus, užsienio šalių diplomatus, visuomenės veikėjus ir verslo organizacijų atstovus, sveikino Lietuvos ambasadorius Valdemaras Sarapinas ir Lenkijos ambasadorius Jaroslawas Suchoplesas.
Ambasadorius V. Sarapinas sveikinimo kalboje akcentavo, kad Gegužės 3-osios Konstitucijos tikslai svarbūs ir šiandien ir įkvepia toliau stiprinti Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius ir partnerystę.
„Tęsdamos praeities tradiciją, Lietuva ir Lenkija šiandien yra strateginės partnerės regione, Europos Sąjungoje ir NATO, intensyviai bendradarbiaujančios ekonomikos, energetikos, transporto ir kitose srityse“, – teigė Lietuvos ambasadorius Suomijoje.
Renginyje skambėjo pianisto Mindaugo Neverovo ir violančelininko Johanseo Tepo (Johanneso Teppo) dueto bei lenkų atlikėjų atliekami lietuvių, lenkų, suomių ir kitų kompozitorių kūriniai.
Gegužės 8 dieną Helsinkio universiteto Aleksandro institute vyksta Lietuvos ir Lenkijos ambasadų organizuotas seminaras, skirtas Gegužės 3-osios Konstitucijai paminėti.
1791-ųjų metų gegužės 3 dieną priimta Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija – pirmoji rašytinė Europoje – tapo daugelio modernių konstitucijų standartu.
Kaip pavadinti (pageidautina – vengiant necenzūrinių žodžių) veikėjus, kurie su patosu švenčia savo valstybės vardo ištrynimo sukaktį?
Pradžia, – pasirenkant tarpininkautoją 1569 m. Priesaikomis ir 1791 m. Konstitucijoje Abiejų Tautų
(respublikos) valstybinės unijos nustatytų tarpusavio ribų (sienų) atstatymui sykiu su Abiejų šalių
(JAV su Jungtine Karalyste) 1945 m. įsipareigojimų Potsdame i š p i l d y m u.
Gali būti tam ir Suomija (Europos žemėlapio deramam “atlankstymui” po 1795 m. & 1939/40 m. nuolankų).