Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Steponas Lukoševičius (1934–2016)

Aldutė Martinaitienė, Irena Burdulytė
2021-03-07 08:30:49
0
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Steponas Lukoševičius (1934–2016) | Vikipedijos nuotr.

Kaip rašoma įvairiuose žinynuose, Steponas Lukoševičius – Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, miškininkas. Nuvalius užmaršties dulkes, mes norime Steponą Lukoševičių pristatyti kaip gana plataus akiračio žmogų, patriotiškai nusiteikusių tėvų dėka nuo ankstyvos vaikystės pamilusį Tėvynę ir visą savo gyvenimą dirbusį Lietuvai, jos Nepriklausomybei ir visiems mums.

Ankstyvoje jaunystėje Steponas Lukoševičius ilgai rinkosi, kuo jis norėtų būti: dailininku ar fiziku. Galutinai apsisprendęs tiksliųjų mokslų naudai, baigęs Šiaulių Pedagoginio instituto Fizikos – matematikos fakultetą, pradėjo dirbti 1959 metais įkurtame Vilniaus skaičiavimo mašinų specialiame konstravimo biure, vėliau išaugusiame į Skaičiavimo technikos ir informatikos mokslinio tyrimo institutą, inžinieriumi konstruktoriumi, pirmųjų lietuviškų skaičiavimo mašinų projektuotoju. Darbas sekėsi, S. Lukoševičius tapo vienuolikos išradimų žinių įrašymo į laikmenas srityje autoriumi ar bendraautoriumi. Jauna ir žingeidi konstravimo biuro bendruomenė buvo ne tik gerai techniškai išprususi, bet ir tarpusavyje labai susiklausiusi. Tiksliųjų mokslų žinovų darbai tuo metu buvo itin svarbūs ir visiškai nesisiejo su sovietine ideologija. Netgi nebuvo įprastų raginimų tapti partijos nariais. Tik tuo ir galima paaiškinti, kodėl inteligentiškos bendruomenės intensyvus švietėjiškas gyvenimas vyko sklandžiai ir visiškai viešai. Sovietinis režimas negalėjo atvirai drausti domėtis sava istorija ir kultūra.

Tokiame, santykinai ramiame konstravimo biuro užutekyje Steponui Lukoševičiui ir dažnai su juo patriotinėmis temomis diskutavusiems inžinieriams Edvardui Gudavičiui bei Zenonui Didžiuliui kilo bendras sumanymas konstravimo biure įkurti taikaus pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir santvarkai klubą, kurio nariai domėtųsi savosios tautos didinga ir pamokančia istorija, kultūra ir dvasinėmis vertybėmis, jų pažinimu, išsaugojimu ir skleidimu/sėjimu plačiajai visuomenei. 1967 m. kovo 17 d. Vilniaus Skaičiavimo mašinų Specialiame konstravimo biure gimė Lietuvos istorijos ir krašto kultūros pažinimo klubas „Alkas“, kurio simboliu tapo Šv. Izidorius Sėjėjas. Danutės Deksnienės pasiūlytą senovės lietuvių šventovės vardą gavusio klubo „Alkas“ vadovu išrinktas Steponas Lukoševičius, su mažyte pertrauka išdirbęs šį darbą beveik pusę amžiaus.

Pagrindiniu klubo „Alkas“ veiklos uždaviniu tapo istorinės atminties ir tautinės dvasios gaivinimas. Tuo tikslu, su buvusiu bendradarbiu, istoriko keliu pasukusiu E. Gudavičiumi klubo nariai rengė Lietuvos istorijos paskaitas, kuriose buvo kalbama aiškiai ir atvirai. Daug diskutuojama. Visiems tai buvo nauja patirtis.

Prasidėjus vasaroms, klubo nariai savais automobiliais, kartu su savo šeimomis, keliaudavo iš anksto parengtais Lietuvos istorijos ir architektūros paminklų lankymo maršrutais, rūpinosi istorijos ir kultūros paminklų apsauga. Klube vyko susitikimai su garsiais menininkais, pravedami nusipelniusių Lietuvai asmenų sukakčių paminėjimai.

Štai ką apie klubo veiklą kalbėjo pats Steponas Lukoševičius: „Klubas įsikūrė technokratinės ir vos rusenančios humanitarinės minties sandūroje. Nepalankūs tai buvo laikai, nes apie šventus protėvių darbus teko kalbėti nesibaigiančio įtarumo ir nepasitikėjimo aplinkoje, kai funkcionierius šiurpino sugretinti žodžiai TĖVYNĖ ir LIETUVA… O kartais atrodydavo, jog paskęsime saviškių abejingumo liūne… Sunku atsitiesti paklupdytiems, susigrąžinti savigarbos jausmą pažemintiems, o dar sunkiau atkurti istorinę atmintį. Dėl to „Alko“ veikla trūkčiodama bangavo, bet jo židinys neužgeso: vidinis balsas įsakmiai ragino nenutilti. Ir mes kantriai, kiek kas išgirdo, ar neišgirdo, kiek kas atėjo, ar neatėjo, vis kvietėme ir kvietėme į savo renginius, kol klube susibūrė apsisprendę, tautos dvasinėms vertybėms atsakomybę jaučiantys žmonės. Kas dabar besuskaičiuos visus mūsų renginius, kas beapsakys, kiek atradimų, nerimo ir dvasinės atgaivos slogiais laikais patirta akistatoje su Tėvų žeme… Tai – talkos Arkikatedros ir Vilniaus Žemutinės pilies požemiuose, Vilniaus universiteto pastogėse ir bokšte, K. Donelaičio Tolminkiemyje, atstatant Tris Kryžius Vilniuje, Rumšiškėse, kelionės po Žemaitiją, Sūduvą, Panemunėlius…“

Per savo veiklos metus klubas „Alkas“ įgijo gausų ir patikimą bendraminčių ir bičiulių būrį: tai architektas restauratorius Kazys Napaleonas Kitkauskas, geografas-gamtininkas Česlovas Kudaba, aktoriai Laimonas Noreika ir Tomas Vaisieta, muzikologas Vytautas Landsbergis ir pianistė Gražina Ručytė-Landsbergienė, istorikas, akademikas Juozas Jurginis, filologijos mokslų daktaras Vytautas Kubilius, filosofas ir istorikas Levas Karsavinas, dailininkė Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė ir skulptorius Vladas Vildžiūnas, skulptorius Stanislovas Kuzma, etnografas Norbertas Vėlius, kalbininkas Juozas Pikčilingis, dramaturgas Juozas Grušas, Lietuvos žydų draugijos pirmininkas Emanuelis Zingeris, literatūros tyrinėtojas Kostas Doveika, pats brangiausias šioje „puokštėje“ – istorikas Edvardas Gudavičius, kiti Lietuvos praeičiai ir ateičiai neabejingi žmonės. Visi jie puikiai suprato klubo „Alkas“ paskirtį ir veiklą, puoselėjant sovietinėje santvarkoje mūsų tautos išsivadavimo ir laisvės siekius. Tik ką paminėti garbūs žmonės ne tik puošė klubo „Alkas“ renginius, pritraukdami gausų klausytojų būrį, bet ir patys aktyviai dalyvavo renginiuose, aiškiai ir drąsiai išsakydami savo pilietišką požiūrį. Klubo renginiai buvo įdomūs, keliantys tautos patriotizmo dvasią ir viltį. Jie jaudino. Suaktyvėjusi klubo veikla, o ypač leisti ir platinti naujienų lankstinukai, sulaukė instituto cenzūros dėmesio. Specialiosios tarnybos sutartinai žymėdavo dauginimo aparatus, buvo tikrinami dauginamų dokumentų sąrašai, tekstai ir jų autoriai, nustatinėjami darytų kopijų kiekiai.

Klubas „Alkas“ nuveikė didelį darbą rengiant talkas ir jose dalyvaujant. Vadovaujami istoriko Edvardo Gudavičiaus ir architekto restauratoriaus Kazio Napaleono Kitkausko, klubo nariai ir jų talkininkai aktyviai dalyvavo Lietuvai svarbių archeologijos, istorijos, gamtos ir architektūros paminklų kasinėjimo, remonto, atstatymo ir aplinkos tvarkymo darbuose.

Ypač didelį savo darbo indėlį klubas „Alkas“ įnešė Lietuvos mastu rengdamas talkas Kristijono Donelaičio pastatydintai bažnyčiai ir klebonijai Tolminkiemyje atstatyti ir jos aplinkai tvarkyti (dabar K. Donelaičio memorialinis muziejus (http://inx.lv/Edkg), įkurtas 1979 m.). Gražiu daugiamečiu papročiu tapo ir tai, kad baigiantis mokslo metams, Stepono Lukoševičiaus žmona, lietuvių kalbos mokytoja-žinovė Janina Čepulytė-Lukoševičienė su savo klasės moksleiviais ir jų tėveliais, atvykdavo į Tolminkiemį ir savo talkomis taip pat daug prisidėjo prie K. Donelaitį menančių vietų atgaivinimo. Net ir dabar buvę jos mokiniai su meile prisimena tas išvykas, talkas ir vakarus, kur buvo kalbama tiek daug ir įdomaus.

1989 m. minint Kristijono Donelaičio  (1714–1780) gimimo 275-ąsias metines, klubo „Alkas“ nariai ir jų bičiuliai, vadovaujami Stepono Lukoševičiaus, K. Donelaičio gimtuose Lazdynėliuose pasodino 275 ąžuoliukus, kuriuos iš Marijampolės atvežė girininkas Algis Paltanavičius.

Steponas Lukoševičius niekuomet neužmiršo savyje tūnančio dailininko. Būdamas klubo „Alkas” vadovu įvairioms atminimo datoms ar įvykiams pagerbti laisvalaikiu sukūrė dešimtis plakatų istorijos ir kultūros tematika. Išsakant savo politines pažiūras, Stepono Lukoševičiaus piešti plakatai tomis Lietuvai lemtingomis dienomis – nuo Sąjūdžio atsiradimo iki Lietuvos valstybės Nepriklausomybės pripažinimo – buvo eksponuojami Skaičiavimo technikos ir informatikos mokslinio tyrimo institute, kaip nuolat veikianti panoraminė paroda.

Lietuvos istorijos ir krašto kultūros pažinimo klubas „Alkas“ sau išsikeltą istorinę užduotį įvykdė pilnai ir su kaupu. Steponas Lukoševičius ir visa klubo bendruomenė Lietuvos Sąjūdžio gimimą sutiko džiaugsmingai, drąsiai ir atvirai. Tomis dienomis klubo „Alkas“ žmonės skandavo Maironio žodžius „Numesk, Tėvyne, rūbą seną, kurį užvilko svetimi“. Šie žodžiai tapo kiekvienam tarsi gyvenimo taisykle.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, niekas iš klubo vienminčių nepasuko didžiosios politikos keliu. Gal tik tuo ir galima būtų paaiškinti, kodėl klubo „Alkas“, ilgai ir garbingai veikusio ypač sudėtingu Lietuvai laikotarpiu, veikla, kodėl Stepono Lukoševičiaus darbai ir jo plakatai taip ir liko mažai žinomi iki šiolei. Kuklumas žmogų puošia, bet kartais reikia ir gero įžūlumo priminti apie save. Tą patvirtina ir mūsų pasakojama istorija.

Steponas Lukoševičius ir toliau aktyviai dirbo atsidavusio Tėvynei patrioto darbą. Kai 1992 metais buvo įkurta Kristijono Donelaičio draugija, Steponas Lukoševičius kartu su Donelaičio draugijos vadovais rengė laikraščio „Donelaičio žemė“, skirto Karaliaučiaus krašto lietuviams, leidybą ir iki 2014 metų buvo šio laikraščio redaktoriumi. Per 22 metus buvo išleista 212 numerių. Šis laikraštis tapo gera tribūna rašantiems apie Mažąją Lietuvą. Steponas Lukoševičius, kaip jam tai buvo įprasta, vėl atidavė didelę savo gyvenimo dalį „Donelaičio žemei“, straipsnių rašymui ir redagavimui. Tik dabar šiame darbe jam nuolatos nuoširdžiai talkino lituanistė žmona Janina Čepulytė-Lukoševičienė. Laikraštis „Donelaičio žemė“ buvo nuosaikus, labai išsamus, daug talpinantis svarbios medžiagos apie įvykius Lietuvoje ir Karaliaučiaus krašte. Rašydamas politikos klausimais ar kritikuodamas valdžią, Steponas Lukoševičius savo nuomonę ir teiginius pagrįsdavo konkrečiais faktais, su paaiškinimais.

Stepono Lukoševičiaus sumanymu 1997 m. Karaliaučiaus filharmonijoje buvo surengtas pirmosios lietuviškos knygos, Martyno Mažvydo „Katekizmas“ 450 m. sukakties minėjimas.

Galima būtų minėti dar daug Stepono Lukoševičiaus gyvenime atliktų darbų vardan Lietuvos. Labai gaila, kad, būdamas klubo „Alkas“ ilgamečiu vedliu ir jo siela, Steponas Lukoševičius nesulaukė savo širdžiai brangaus klubo penkiasdešimtmečio. Šį pasaulį paliko metais anksčiau. Bet Stepono Lukoševičiaus atminimas gyvas visų jį pažinojusių širdyse.

Filosofas, literatūrologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, Vydūno kūrybos tyrinėtojas bei skatintojas Vaclovas Bagdonavičius aukštai įvertino klubo „Alkas” ir jo vadovo veiklą. Jis rašė: klubas „Alkas“ ir jo vadovas Steponas Lukoševičius lietuviškai šviesuomenei anuo metu buvo svarbūs, kaip Vydūnas“.

2014 metais Steponas Lukoševičius buvo apdovanotas LR Kultūros ministerijos Padėkos raštu, atminimo dovana ir LR ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Mes, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Kultūros fakulteto bendruomenė, nuoširdžiai tikime, kad šiuo straipsniu bent mažyte dalele prisidedame prie ištikimo Lietuvos sūnaus, kuklaus žmogaus, nenuilstančiai dirbusio Tėvynės labui, Stepono Lukoševičiaus visiems mums priminimo ir Jo prisiminimo išsaugojimo.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

2023 01 28
LGGRTC vadovai susitiko su Lenkijos Tautos atminties instituto atstovais | M. Paluškievič nuotr.

Genocido centro vadovai susitiko su IPN atstovais

2023 01 25
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

2023 01 16
R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

2023 01 15
Lietuvininkų teritorija Prūsijoje iki maro ir didžiosios vokiečių kolonizacijos (18 a. pradžia) | MELC nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos pamoka

2023 01 15
Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.

Mažajai Lietuvai atminti

2023 01 14
Vilnius, 1991 m. sausio 8 d. | A. Sabaliausko asmeninio archyvo nuotr.

Seime vyko seminaras apie istorinius įvykius

2023 01 10
Nauja fotografijų paroda Seimo lankytojų centre | Seimo nuotr.

Seimo lankytojų centre – paroda „Apgynę Laisvę – 1991 m. sausis A. Maskoliūno fotografijose“

2023 01 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Slaugos paslaugos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Didėja slaugos namuose apimtys

2023 02 07
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • P.Skutas apie Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją
  • Nuoroda apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
  • Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams
  • Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 28
2
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo (vadinto laikraščiu) Aušra numeris. Jis buvo išspausdintas Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo...

Skaityti toliau

Genocido centro vadovai susitiko su IPN atstovais

by Kristina Aleknaitė
2023 01 25
1
LGGRTC vadovai susitiko su Lenkijos Tautos atminties instituto atstovais | M. Paluškievič nuotr.

Praėjusią savaitę į Lietuvą su darbo reikalais buvo atvykusi Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) pirmininko dr. Karolio Navrotskio (Nawrocki) vadovaujama...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • P.Skutas apie Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją
  • Nuoroda apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • stuoka apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Kitas straipsnis
Nuotolinis darbas | pixabay.org nuotr.

Užimtumo tarnyba: kam šiemet geriausiai seksis įsidarbinti?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai